2022 m. gegužės 4-6 dienomis vyko 28–oji tradicinė tarptautinė mokslinė – praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2022“, kurios sekcija „Aplinka ir sveikata“ gegužės 4 d. organizuota Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode.
Konferencijos tikslas – išanalizuoti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias; organizatoriai: VDU, Lietuvos Mokslų akademija.
Išleistas mokslo straipsnių rinkinys „Žmogaus ir gamtos sauga/ Human and Nature Safety 2022“, referuojamas „Central & Eastern European Academic Source“ (EBSCO) duomenų bazėje. Šiame leidinyje publikuojami 56 originalūs moksliniai straipsniai.
Konferencijos moksliniuose straipsniuose nagrinėjamos problemos įvairiose mokslo srityse: biosistemų inžinerijos, aplinkos ir sveikatos, ekologijos ir darnios miškininkystės.
 |
 |
VDU Botanikos sode gegužės 4 d. pradėta šios konferencijos veikla sekcijoje „Aplinka ir sveikata“, kurios vadovai – prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė ir akad. prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška, organizatoriai – VDU Botanikos sodas ir Gamtos mokslų fakultetas.
Kaip sakė renginį atidaręs ir susirinkusius salėje bei prisijungusius nuotoliniu būdu konferencijos dalyvius pasveikinęs VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, jau beveik tris dešimtmečius vykstanti konferencija yra apusi puikia moksline tradicija, kurios metu pristatomi kolegų darbai, mezgasi svarios diskusijos; pačiam N. Jurkoniui būtent ši konferencija kažkada tapo pirmąja, kurioje dar studijų metais teko skaityti savo pranešimą.
Kaip pastebėjo nusipelniusi Lietuvos sveikatos darbuotoja, Nacionalinės sveikatos tarybos narė prof. O. Ragažinskienė, dar 1994 m. konferencijos pradininkai, prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė ir doc. dr. Romas Gražulevičius, pasiūlę pavadinimą „Žmogaus ir gamtos sauga“, raktiniais žodžiais nubrėžė prioritetus – žmogus, gamta, sauga – kurie šiuo metu yra pagrindiniai Europos Sąjungos mokslinių tyrimų prioritetai.
Iš viso konferencijos sekcijoje „Aplinka ir sveikata“ buvo pristatyti 9 žodiniai pranešimai, kuriuos ruošė 41 bendraautorius, ir 8 stendiniai, prie kurių dirbo 25 bendraautoriai iš Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų.
 |
 |
Vaistiniai augalai – SARS-CoV-2 prevencijai ir gydymui
Antrą dienos dalį vyko mokslinis – praktinis seminaras „Vaistinių augalų paieška ir jų taikymas SARS-CoV-2 prevencijai ir gydymui“ (vadovės: prof. O. Ragažinskienė, prof. habil. dr. Nijolė Savickienė; organizatoriai: VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras).
Jo metu pristatyti 7 pranešimai, sprendžiant vaistinių augalų paieškos problemą žmogaus ir gamtos saugai bei jų racionalų naudojimą.
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Birutė Karnickienė tardama sveikinimo žodį pažymėjo, kad habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė vaistinių augalų tyrimų kelią pradėjo būtent VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriuje. Ji išryškino konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ tradiciniuose seminaruose vykdomą profesionalią ir atsakingą mokslo žinių sklaidą apie vaistinių augalų praktinį pritaikymą mokslinių tyrimų pagrindu.
Pranešimą „Vaistinių augalų, pasižyminčių priešvirusiniu poveikiu, paieška ir jų taikymas pandemijų metu“ skaičiusi prof. O. Ragažinskienė priminė, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Pasaulio sveikatos organizacijos 194 narės pasiekė bendrą sutarimą pradėti procesą, siekiant parengti konvenciją / susitarimą ar kitą tarptautinį dokumentą kovai su pandemijomis, kurį numatoma priimti iki 2024 m. Šio dokumento tikslas – sustiprinta pandemijų prevencija, parengtis joms ir reagavimas į jas. Nuo senų laikų žinomos įvairios pandemijos (raupų, maro, ispaniško gripo, choleros, maliarijos tuberkuliozės, ŽIV, Poliomielito, COVID-19), kurios veikia žmonijos istorijos raidą ir žmonių supratimą apie sveikatą. Nustatytas vaistinių augalų priešvirusinių tyrimų kelias: nuo empirinio tradicinio vartojimo iki inovatyvių augalinių vaistinių preparatų. Profesorė atkreipė dėmesį, kad 2015 m. mokslininkei Youyou Tu skirta Nobelio premija už Artemisia annua L. cheminių savybių tyrimus, išskirto artemizinino pritaikymą maliarijos gydymui. Dabar pasaulyje mokslininkai vykdo Artemisiae annuae herba ekstraktų artemizinino ir kitų darinių tyrimus, ieškodami galimybių pritaikyti kovai su koronavirusu. Mokslininkė paminėjo 15 rūšių vaistinius augalus, kurių biologiškai veikliosios medžiagos, pasižyminčios antimikrobinėmis savybėmis, dabar kompleksiškai tyrinėjamos praktiniam pritaikymui pandemijų atvejais.
Pranešėjas brolis Benediktas Sigitas Jurčys savo pranešime „Fitoterapijos ištakos“ pažymėjo, kad fitoterapijos terminas minimas Antikos laikais žydų ir graikų filosofo Filono Aleksandriečio raštuose. Vienuolis išanalizavo vaistinius augalus ir jų savybes, pažymėtas Hipokrato, Teofrasto ir kitų senovės mokslininkų veikaluose. Jis šias žinias pritaikė, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio Vienuolyno aplinkoje, sukurdamas fitoterapijos pojūčių (sensorinį) sodą. Šio jutimų sodo vaistiniai augalai pritaikomi onkologinių ligonių, autizmo spektro sutrikimų turinčiųjų profilaktiniam gydymui bei visuomenės edukacijai.
Etnologė dr. Gražina Kadžytė pranešime „Maro deivės ir kitų pandemijų ženklai tautosakos tekstuose“ pasakojo apie įvairių šalių tautosakos leidiniuose aprašytus gamtos reiškinius, kurie pranašauja pandemijas ir kitas nelaimes bei ligas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius vaistininkas doc. dr. Tauras Antanas Mekas pranešime „Natūralios kilmės priemonės nuo piktųjų jėgų Lietuvoje“ pasakojo apie tradicinėje medicinoje anksčiau įvairių epidemijų, pandemijų metu naudotas gyvūninės ir augalinės kilmės apsaugines priemones. Mokslininkas kaip pavyzdį paminėjo česnakų biologiškai veikliųjų medžiagų priešvirusinį poveikį ir jų pritaikymą ligų gydymui pandemijų metu.
Žurnalo „Farmacija ir laikas“ vyr. redaktorė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto vaistininkė, prof. dr. Loreta Kubilienė pranešime „Farmacinės paslaugos klinikiniai aspektai imuninio atsako gerinimui“ pažymėjo, kad moksliniais tyrimais pagrįsti ir rekomenduojami vitaminai, mikroelementai, probiotikai, kai kurie augalinės ir gyvūninės kilmės preparatai, sveikos gyvensenos ir mitybos būdai naudojami imuninės sistemos stiprinimui ir imuninio budrumo skatinimui ne tik pandemijos metu, bet visą gyvenimą.
Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodo koordinatorė dr. Asta Klimienė pranešime „Klaipėdos universiteto fitoterapijos pojūčių takas sveikai gyvensenai“ pristatė vykdomą projektą KU Botanikos sodo aplinkoje – sukurtą fitoterapijos pojūčių taką. Tai speciali gamtoje įrengta vieta, kur natūraliomis priemonėmis vystomi žmonių sensoriniai pojūčiai: rega, klausa, lietimas, skonis, uoslė, pusiausvyra. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pojūčių (sensoriniai) sodai yra perspektyvi sveikatos gerinimo ir edukacinė priemonė įvairių amžiaus grupių žmonėms.
Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė, vaistininkė, LSMU Farmacijos fakulteto prof. N. Savickienė pranešime „Pelargonijų šaknų ekstrakto poveikis prieš sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusą 2 (SARS-CoV-2) ir kiti tyrimais įrodyti vartojimo ypatumai“ pristatė pelargonijų šaknų ekstrakto plačios aprėpties 25 klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. pacientų priešvirusinio, antibakterinio tyrimų duomenis. Mokslininkė pristatė programos „Horizon 2020 M-Era.Net“ projekto Nr. S-M-ERA.NET-17-2 „Pernašos į periodonto uždegimo paviršių sistemos su Pelargonium sidoides veikliąja medžiaga inžinerija ir funkcionalizacija“ (PELARGODONT) tyrimų duomenis, kurių pagrindu sukonstruota vietinio veikimo vaistų tiekimo sistema su natūralia veikliąja medžiaga, skirta periodontito gydymui.
