Jau 22-ąjį kartą organizuojamoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2016“ savo darbus ir tyrimus pristatė gausus Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo (VDU KBS) mokslininkų būrys, o platus temų spektras patraukė visą būrį klausytojų, studentų ir mokslinės bendruomenės.
Tradiciškai šiais metais gegužės 4 dieną konferencija pradėta VDU Kauno botanikos sode, sekcijoje Aplinka ir Sveikata, kurios organizatorės prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė ir prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė. Konferencijos plenarinį posėdį pradėjusi prof. dr. (HP) O. Ragažinskienė perdavė LR Sveikatos apsaugos viceministrės dr. Jadvygos Zinkevičiūtės sveikinimus bei pažymėjo, kad šia kasmetine konferencija paminimos pasaulinės Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienos.
Konferenciją atidarė Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys, Kauno botanikos sodo Tarybos pirmininkas, prof. dr. (HP) Remigijus Daubaras ir Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto konferencijos rengimą koordinuojantis doc. dr. Ričardas Butkus. Jie išryškino šios konferencijos tikslo reikšmę mokslo sklaidai apie žmogaus sveikatos gerinimą ir gamtos saugą bei konferencijos dalyviams palinkėjo bendradarbiavimo ir pasidalijimo kūrybinėmis idėjomis bei veiklos rezultatais.
Konferencijos tikslas – mokslo žinių sklaida apie žmogaus sveikatos gerinimą ir gamtos saugą. Konferencijoje dalyvauja ne tik mokslininkai, dėstytojai, praktikai, bet ir studentai bakalaurai, magistrantai, doktorantai ir jų vadovai, šia tematika pristatydami mokslinio darbo rezultatus pranešimuose.
Europos Sąjungoje žmogaus ir aplinkos problemos laikomos prioritetinėmis. Doc. dr. Nicola Tiso (Tuscia universitetas, Italija) bendraautorių vardu pristatė tarptautinio, kompleksinio (VDU, KTU ir Tuscia universiteto, Italija) bioremediacijos ir fitoremediacijos tyrimo duomenis, gautus įvykdžius projekto „Pabėgių medienos bioremediacijos tyrimai ir technologijų kūrimas“ BIOREM (Nr. VP1–3.1–ŠMM–10–V–02–010) veiklas. Šių mokslinių tyrimų metu sukurtos technologijos, skirtos geležinkelio panaudotų pabėgių medienos valymui nuo toksinių junginių, taip padedant spręsti problemą, kaip reikėtų mažinti pagrindinių ūkio šakų žalingą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.
Konferencijos dalyvius sudomino mokslininkų prof. dr. (HP) Remigijaus Daubaro ir doc. dr. Laimos Česonienės pranešimai apie spanguolių, putinų mokslinius tyrimus ir jų išvestų naujų šilauogių veislių – ‘Freda’ ir ‘Danutė’ selekciją, produktyvumą, jų atsparumą šalčiui ir ligoms. Be to, bendraautoriai pristatė MEKODINA projektinio darbo rezultatus (Projekto vadovas prof. dr. (HP) Remigijaus Daubaras).
Dr. Antanina Stankevičienė pranešime pristatė VDU Kauno botanikos sode auginamų dekoratyvinių ir vaistinių augalų šaknyno zonos mikologinių tyrimų raidą 1989-2015 m.
Dr. Vilija Snieškienė apžvelgė Alytaus ir Kauno miestų gatvių želdynų tyrimus ir apgailestavo, kad Lietuvoje trūksta duomenų apie miesto gatvių želdynų būklę lyginant su gausiais ir ilgalaikiais tyrimais šiuo klausimu Prancūzijoje.
Pažymėtinas jaunojo mokslininko magistranto Evanto Šaučiūno svarbus bei įdomus pranešimas apie eterinio aliejaus išskyrimą iš vaistinių (aromatinių) augalų žaliavos trimis ekstrakcijos metodais (magistro darbo vadovai prof. Audrius Maruška, prof. Ona Ragažinskienė).
Įdomius pranešimus apie kokybiškų ir saugių dermatologinių preparatų gamybos technologijas panaudojant augalinius aliejus pristatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto mokslininkai, doktorantai ir magistrantai.
Konferencijos organizacinio mokslo komiteto nariai prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė ir akademikas, prof. habil. dr. Audrius Maruška pirmininkavo stendinių pranešimų veiklai.
30 stendinių pranešimų pasižymėjo tematikos įvairove, daugumą jų pristatė magistrantai, doktorantai ir jų vadovai. Tarp jų aktyviai dalyvavo Anger‘s universiteto (Prancūzija) pagal Erasmus studijų programą į VDU atvykę studentai.
Konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ metu darbas vyksta ne tik sekcijose, bet ir moksliniuose praktiniuose seminaruose. Šiais metais dalyviai rinkosi į tradicinį seminarą „Šiuolaikinių mokslo žinių apie vaistinių (aromatinių) augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą sklaida“. Renginys vyko Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus unikaliame Farmakognostiniame sode: vaistinių, prieskoninių ir medingųjų augalų kolekcijose, kuriamose nuo 1924 m. Šios kolekcijos yra ne tik mokslinės, bet ir studijų bei rekreacinės veiklos objektas.
Seminaro vadovės prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė ir prof. dr. (HP) Nijolė Savickienė renginį pradėjo Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento prof. habil. dr. Eduardo Tarasevičiaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Klinikų vaistinės vedėjos Birutės Varanavičienės pasveikinimu, įteikiant jiems vaistinių augalų pavasarines puokštes. Šiems vaistininkams 2016 m. LR Sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla suteikė nusipelniusio Lietuvos medicinos darbuotojo vardą.
Seminaro pradžioje, praktinio užsiėmimo metu, vyko prieskoninių (aromatinių) augalų indentifikavimas ir vaistažolių arbatų degustavimas.
„Dievas ant lauko ir svėrės nėra be reikalo sutvėręs,“ – taip seminarą pradėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto etnologė Gražina Kadžytė publikos šiltai sutiktu pranešimu „Lietuvos tautosaka apie vaistažolininkystės patyrimus“.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius doc. dr. Tauras Antanas Mekas, pristatydamas temą „Senosios vaistininkystės žinių taikymas šiuolaikinėje medicinoje“, atkreipė dėmesį, kad tik medicinos bazinį išsilavinimą turintys specialistai gali vykdyti visuomenės švietimą apie vaistinių augalų bei augalinių produktų reikšmę gydymui.
Akademikas prof. habil. dr. Audrius Maruška įvertino biologiškai veikliųjų medžiagų tyrimų reikšmę vaistinių augalų introdukcijai ir perspektyvių augalų atrankai. Vaizdžiai demonstruodamas aparatus, išryškino šiuolaikinės cheminės analizės metodų miniatiūrizacijos, integracijos ir automatizavimo kryptis, cheminės laboratorijos „mikroluste“ technologijos idėją ir jos tarpdiscipliniškumą bei plačias pritaikymo galimybes biomedicinos ir fizikinių mokslų tyrimams, maisto, chemijos, kosmetikos ir farmacijos pramonės produktų kokybės įvertinimui.
Prof. habil. dr. (HP) Nijolė Savickienė pranešime „Vaistinių augalų įtaka chronobiologijai ir žmonių sveikatai“ atkreipė dėmesį į chronobiologiją, t. y. dienos ir nakties poveikį žmogaus fiziologijai, pabrėždama svarbiausio hormono melatonino reikšmę mūsų sveikatai. Mokslininkė rekomendavo vaistinius augalus – skaistenį, valgomąjį pomidorą, paprastąją morką, sėjamąją avižą ir kitus, kuriuose kaupiasi panašios cheminės struktūros stimuliatorius auksinas.
Dr. Darius Kubilius, profesionalus nudegimų chirurgas, atvyko po opercijos. Jis dalijosi kasdiene patirtimi apie nelaimingus atsitikimus (nudegimus, apsiplikymus) namuose, nuo kurių ypač nukenčia vaikai, namų šeimininkės, ir rekomendavo elementarias apsaugos priemones., kurias kasdieninėje praktikoje taiko ir jo daugiavaikė šeima. Savo asmeniu pavyzdžiu gydytojas paliudijo, kad koreguojama mityba yra puiki širdies bei kraujagyslių ligų profilaktika. Šių ligų prevencija chirurgui svarbi ir dėl skaudžios asmeninės patirties, todėl medikas ne tik domisi, bet ir koreguoja visos šeimos narių mitybą: pasak jo, čia slypi sveikatos problemų sprendimo raktas.
Dr. Vilija Snieškienė pranešime aptarė paplitusias vaistinių (aromatinių) augalų ligas ir kenkėjus bei rekomendavo prevencijos priemones.
Prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė akcentavo kokybiškų, saugių augalinių produktų racionalaus vartojimo ir neigiamos savigydos pavojus žmogaus sveikatai problemą, kurią reikia spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, vykdant profesionalų tarpinstitucinį, tarpdisciplininį mokslo institucijų bei ministerijų bendradarbiavimą bei mokslo žinių sklaidą visuomenei.
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius, dėkodamas organizatoriams, konstatavo, kad tai labai svarbus, įdomus ir vertingas bei reikalingas renginys, tiek mokslininkams, tiek specialistams, tiek studentams. Jis pasiūlė kitais metais seminarą organizuoti lauko sąlygomis palapinėje ir pakviesti jame dalyvauti medicinos bei farmacijos praktikus, žadėdamas, kad į organizacinę veiklą įsijungs ir Lietuvos farmacijos sąjunga.
Konferencijos organizatoriai: Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos Žemės ūkio ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos Mokslų akademija.
Tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos 54 straipsniai išspausdinti solidžiame 212 puslapių „Žmogaus ir gamtos sauga 2016“ leidinyje. Tai gera mokymo bei metodinė priemonė studentų savarankiškoms studijoms, ja naudojasi ir dėstytojai, papildydami paskaitas mokslinių tyrimų duomenimis.
Konferencijos sekcijoje Aplinka ir Sveikata pristatyta 14 mokslinių žodinių ir 30 stendinių pranešimų.
