Nors tradicinės tropinių drugelių parodos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode šiemet nebuvo, tačiau drugiai mums – artima tema. Juolab kad šiemet šiltojo sezono metu sodo parke, gėlynuose ir pievose juos stebėjome itin atidžiai.
Apie sodą aplankančius drugius jau esame rašę 2016 metų straipsnyje „VDU Kauno Botanikos sodo faunos užrašai“: kaip rodo tuometiniai 2006-2016 m. fenologiniai stebėjimai, konkrečių drugių rūšių identifikuota nebuvo daug, nes iš toli sunku tiksliai apibūdinti drugį, nematant apatinės sparnų pusės rašto. Iš sąraše minimų buvo ropinis baltukas (Pieris rapae ), citrinukas (Gonopteryx rhamni), kilnioji vaiva (Apatura iris), spungė (Inachis io), dilgėlinukas (Aglais (Vanessa) urticae), admirolas (Vanessa atalanta).
 Spungė |
 Margasis satyras |
Nuo 2019 m. sode stebimų drugių sąrašas gerokai prasiplėtė: identifikuota jau beveik dvi dešimtys dieninių drugių rūšių.
Šiemet fenologinius stebėjimus atliekanti dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė įsitraukė į savanorišką Europos dieninių drugių stebėjimo veiklą (eBMS), kurioje dalyvauja daugiau kaip 20 šalių. Stebėjimai vyksta nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Drugius galima fiksuoti pasirinkus transektą – tam tikrą maršrutą ar trumpą, 15 minučių, laikotarpį. Tokių stebėjimo metodų dėka galima nustatyti drugių gausumo tendencijas, rūšių dabartinę būklę.
Beje, įsitraukti į šią veiklą galima kiekvienam, daugiau informacijos rasite šioje nuorodoje:
https://butterfly-monitoring.net/lt.
 Spungė |
 Puošnioji vaiva |
Drugiai skaičiuojami telefone, specialia programėle, tuo momentu, kai stebima, tad nereikia bijoti pamesti duomenų. Pirmiausia paruošiama transekta žemėlapyje – ji turi būti apie kilometro ilgio, įvairiose skirtingose buveinėse. Fiksuojant drugius galima dėti nuotraukas, susitikslinti rūšis – tam išleistas internetinis vadovas.
„Manoji transekta eina per įvairias botanikos sodo parko vietas, jo ilgis – 940 metrų. Stebėjimo pradžioje surašomos oro sąlygos – temperatūra, vėjo kryptis, stiprumas, debesuotumas. Pastebėjau, kad drugius ypač vilioja daugiamečių gėlių žolynai. Pavyzdžiui, tikra baltukų karalija buvo virtusi nenušienauta pievelė prie gelsvažiedžio tulpmedžio, palikta specialiai tam, kad išsaugotume ten augančią lietuvišką orchidėją – kiaušininę dviguonę (Listera ovata),“ – pasakoja šiemet atidžiai drugius fiksavusi J. Šabūnaitė.
 Perlinukas |
 Paprastasis jautakis satyras |
Stebėjimo metu, nuo gegužės iki lapkričio, VDU Botanikos sode šią vasarą užfiksuotos tokios dieninių drugių rūšys kaip griežtinis baltukas (Pieris napi), paprastasis jautakis satyras (Maniola jurtina), kopūstinis baltukas (Pieris brassicae), ropinis baltukas (Pieris rapae), spungė (Aglais io), dirvinis gelsvys (Colias hylae), dilgėlinukas (Aglais urticae). Kitose parko vietose dar ir puošnioji vaiva (Apatura ilia), machaonas, arba vyčiadrugys (Papilio machaon), saugomas LR knygoje, margasis satyras (Perarge aegeria), karpytūnė (Polygonia c-alba), dirvinis melsvys (Poyomatus icarus), usninukas (Vanessa cardui), citrinukas (Gonopteryx rhamni), šeirys (Nymphalis antiopa).
 Mažasis dilgėlinukas |
 Machaonas |
Parkas pilnas įvairiausių augalų – vien dendrologinėje augalų kolekcijoje jų yra 1 784 taksonų ir rūšių. Nors dauguma parko vejų ir pievų pjaunamos, tačiau kai kurioms dieninių drugių rūšims pakanka mitybinių augalų, kad galėtų džiuginti mūsų akis. Pavyzdžiui, drugių ypač pamėgtoje pakrantėje priešais oranžeriją įkurtuose gėlynuose pasodinta daugiau nei 230 daugiamečių gėlių – vyraujantys augalai čia astrūnai, šiušelės, kraujažolės, penstemonai, ežiuolės, žiognagės, rudbekijos, katžolės, levandos, raudonėliai, šalavijai, veronikos. Botanikos sodo darbuotojai pastebėjo, kad ypač mielai ir gausiai drugeliai lankė astrūnus, liatrius, čiobrelius, saulakius, bandrenius, ežiuoles: jei norite pritraukti daugiau margasparnių svečių savo gėlynuose – atkreipkite dėmesį į šiuos augalus.
 Karpytūnė |
 Admirolas |
