VDU Botanikos sodas

15
kovo

Istorinę pergolę apsivis raganių kolekcija

Pavasaris mūsų botanikos sode prasidėjo simboliniu darbu – pradėta kurti raganių kolekcija, apsivysianti didžiausią Lietuvos rožyną juosiančią atstatytą istorinę pergolę.

Kolekcijos pradžia tapo penkių skirtingų rūšių ir veislių suaugusių raganių kerai.

„Iki šiol VDU Kauno botanikos sode raganių tebuvo vos kelios rūšys, tačiau esame užsibrėžę tikslą šią vasarą surinkti per 200 rūšių ir veislių raganių kolekciją. Ne visos jos atkeliaus tokiais suaugusiais augalais: dalį teks atsisiųsti jaunais augaliukais, kitą dalį – patiems pasidauginti, vykstant pas kolegas, į kitų šalių botanikos sodus. Tarkime, mielai šiuo klausimu bendradarbiauja mūsų partneriai – Minsko botanikos sodas (Baltarusija), turintis didžiulę raganių kolekciją,“ – apie užmojus pasakoja Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Pirmosios pasodintos raganės, iš kurių keturias Botanikos sodui padovanojo pats A. Balsevičius iš savo asmeninės kolekcijos, sutvirtėjusios turėtų išaugti iki 4-5 metrų aukščio, o žiedus išskleisti jau šiemet. Jos atsparios šalčiams, nes yra kilusios iš kalnų ir natūralioje gamtoje pripratusios augti atšiaurių žiemų sąlygomis.

Kadangi raganės sodinamos prie didžiausią Lietuvos rožyną juosiančios pergolės, buvo pasirinkti laukinių rūšių ir jų hibridų augalai nerėksmingais baltais, gelsvais žiedais. Augdamos jos ne tik dailiai uždengs pergolę, bet ir žydėdamos sukurs švelnų foną įvairiaspalvėms rožėms bei jų neužgoš.

„Raganės Lietuvoje mylimos ir mielai auginamos, tačiau mūsų tikslas nebuvo prisodinti dekoratyvių raganių lėkštės dydžio žiedais. Pergolė apželdinama smulkiažiedėmis, kukliomis, savaime Europos, Azijos, Tolimųjų Rytų miškuose, kalnuose ir priekalnėse augančiomis raganėmis. Nes pagrindinis akcentas šioje botanikos sodo vietoje tenka ir teks didžiausiam šalies rožynui,“ – pabrėžia A. Balsevičius.

Pasak botanikos sodo specialistų, laukinių raganių auginimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja priežiūros: šios raganės – labai augios, todėl jas reikia genėti ir trumpinti, antraip pasodintos greta viena kitą užgožia.

Pirmąją kolekcijos raganę pasodino jau tris dešimtmečius botnaikos sode dirbanti vyr. botaninių kolekcijų kuratorė Kristina Stankevičienė ir vyresn. botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

Simboliška, kad pati pirmoji pasodinta gelsvoji raganė Clematis vitalba L. yra su žinoma laukine kilme: jos sėklas Italijos Lukos miesto apylinkėse surinko ir sėklų mainų programos metu į Lietuvą atsiuntė Lukos botanikos sodo darbuotojai. Iš šių sėklų išauginta raganė – nors ir kilusi iš Pietų Italijos – puikiausiai jaučiasi ir Lietuvoje.  Šios rūšies raganės taip pat auga ir Vokietijoje, Prancūzijoje.

 

 

Kitos aktualijos

2021 05 18
Paprastoji kiaulpienė – ne tik pavasarinės gamtos puošmena, bet ir maistas bei vaistas
      Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja   Ar žinojote, kad vienas paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale F. H. Wigg) augalas subrandina iki 8 000 sėklų? ...
Plačiau
2021 05 17
Storieji ir senieji VDU Botanikos sodo parko gyventojai
Vienas didžiausių žaliųjų plotų Kauno mieste – VDU Botanikos sodo parkas turtingas gausia dendrologine kolekcija, kurioje auga per 60 šeimų priklausantys lapuočiai ir 6 šeimų spygliuočių atstovai. Nemaža dalis sumedėjusių augalų išauginti iš sėklų bei sodinukų, gautų iš Europos, ...
Plačiau
2021 05 11
Šiltą savaitę – gausiausias tulpių žydėjimas
Vos kelios vasariškos šilumos dienos – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tulpių ekspozicija sprogo žiedais: vienu metu įvairiausiomis spalvomis ir formomis pasipuošė kone visų grupių tulpės – o jų VDU Botanikos sode Kaune, 10 arų plote, eksponuojama ...
Plačiau
2021 05 06
Tradiciniame konferencijos seminare – įvairiapusis dėmesys vaistiniams augalams
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę ...
Plačiau