VDU Kauno Botanikos sodo oranžerijoje (Ž. E. Žilibero g. 6) pradeda žydėti žemuoginiu medžiu vadinama amerikinė aka (feichoja).
Amerikinė aka, kurios tėvynė Pietų Amerika, paplitusi Pietų Brazilijoje, Urugvajuje, Paragvajuje, Šiaurės Argentinoje, VDU Kauno botanikos sode auginama nuo 1958 metų. Iš sėklų užaugintas medis šiuo metu siekia 5 metrus aukščio, žydi kiekvieną pavasarį, gausiai ir gerai dera.
Šis visžalis krūmas arba medis užauga iki 2–4, kartais 6 metrų aukščio. Tarp kietų, odiškų lapų, kurių viena pusė žalia, o kita – sidabriškai balta, pūkuota, šiuo metu ima skleistis pavieniai žiedai arba po kelis lapų pažastyse. Juos sudaro keturi stori ir mėsingi vainiklapiai, jų išorinė pusė balta, vidinė pusė – rausva. Žiede daug raudonų ilgų kuokelių (iki 100 vnt.) su geltonomis dulkinėmis. Amerikinė aka žydi gausiai 20–30 dienų. Augalas užaugina kiaušinio formos valgomus vaisius (4–7 cm ilgio ir 3–5 cm pločio), kurie prinoksta spalio–lapkričio mėnesiais. Jie yra žali, padengti pilku vaškiniu sluoksniu, minkštimas saldžiai rūgštus, primena ananaso skonį ir kvepia žemuogėmis, todėl amerikinė aka dažnai vadinama žemuoginiu medžiu. Vaisiai valgomi švieži, verdama uogienė, kompotai, gaminami likeriai bei trauktinės, želė.
„Pagal jodo kiekį amerikinė aka drąsiai gali varžytis su jūros produktais. Jodo paros poreikį patenkina vos 2–3 uogos. Taigi šis augalas ypač naudingas tiems, kurie turi bėdų dėl skydliaukės, taip pat protine veikla užsiimantiems žmonėms. Amerikinės akos uogose yra vitamino C, reto vitamino PP, be kurio didžiosios dalies vitamino C organizmas neįsisavina“, – pasakojo VDU Kauno botanikos sodo vyr. botaninių kolekcijų kuratorė dr. Judita Varkulevičienė.
