2023 m. spalio 23–24 d. Helsinkyje, Suomijos Žemės ūkio ir miškų ūkio ministerijoje, vyko seminaras „Ilgalaikis Šiaurės šalių augalų laukinių gentainių išsaugojimo ir galimybių juos panaudoti užtikrinimas“, kuriame dalyvavo 41 mokslininkas iš Suomijos, Norvegijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių.
Šis seminaras apibendrino nuo 2015 m. vykdomo projekto „Kultūrinių augalų laukiniai gentainiai“ rezultatus ir jų praktinį pritaikymą. Projekte dalyvauja Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Islandijos institucijų mokslininkai. Visas veiklas finansuoja Šiaurės šalių ministrų taryba, Šiaurės šalių jungtinis žemės ūkio ir maisto tyrimų komitetas bei vykdančiosios institucijos.
Siekiant įtraukti ir Baltijos šalis į augalų laukinių gentainių išsaugojimo in situ, ex situ ir jų panaudojimo tyrimus, dalyvauti buvo pakviesta ir po du Estijos, Latvijos bei Lietuvos atstovus. Šiame seminare Lietuvą atstovavo dr. Laima Česonienė (VDU Botanikos sodas) ir dr. Juozas Labokas (Gamtos tyrimų centras). Išvyką pagal Šiaurės šalių institucijų ir organizacijų mobilumo programą (NOIM) finansavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Šiaurės šalių genetinių išteklių bankas (NordGen) yra jungtinis genetinių išteklių centras šiaurės šalyse. Jo misija yra išsaugoti ir skatinti tvarų šiaurės šalių žemės ūkiui ir miškininkystei svarbių gyvūnų, miškų ir augalų genetinės įvairovės naudojimą. „NordGen Plants“ padalinys yra atsakingas už šiaurės šalių vietinių augalų sėklų rinkimą, siekiant užtikrinti kultūrinių augalų genetinę įvairovę.
Kas yra laukiniai kultūrinių augalų gentainiai (anglų kalba „Wild Crop Relatives“, WCR) ir kodėl jiems šiandien skiriamas toks dėmesys? Laukiniai kultūrinių augalų gentainiai yra augalų rūšys, susijusios su žemės ūkyje auginamais augalais. Pavyzdžiui, tai gali būti laukiniai maistinių kultūrų protėviai – javų, daržovių, uoginių augalų, taip pat pašarinių augalų giminaičiai. Tokių augalų genetinių išteklių išsaugojimas yra viena iš priemonių, kurią galima taikyti, sprendžiant ateities iššūkius, susijusius su aprūpinimu maistu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir vystant tvarų bei aplinkai nekenksmingą žemės ūkį.
Glaudus ryšys tarp kultūrinių augalų ir jų laukinių giminaičių reiškia, kad „laukinukų“ savybės gali būti vėl ir vėl naudojamos, vykdant naujų, prisitaikiusių prie sparčiai kintančių aplinkos sąlygų, veislių selekciją. Kadangi vykstant pasauliniam atšilimui šiuolaikinėms veislėms jau būna sunku augti ir derėti, kyla būtinybė ieškoti genetinės įvairovės laukinių augalų populiacijose. Tad šiaurės šalių mokslo įstaigos intensyviai dirba, kad išsaugotų genetinę įvairovę natūraliose augimvietėse, kaupia genetines kolekcijas ir stengiasi didinti augalų prieinamumą visuomenei.
Pavyzdžiui, laukiniai kultūrinių augalų gentainiai dažnai išsiskiria atsparumu kenkėjams, ligoms, šalnoms / sausroms ir užmirkimui bei pasižymi geresniu prisitaikymu prie didelių sezoninių dienos ilgio skirtumų šiaurės šalių regione.
Mūsų VDU Botanikos sodo tyrimams ypač artimi ir Gamtos išteklių instituto Suomijoje (Luke) darbai. Profesorė Saila Karhu, kuri šiame institute dirba bruknių, šilauogių selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo srityje, susidomėjo mūsų naujomis spanguolių ir putinų veislėmis, paprastosios spanguolės kolekcija ex situ.
Seminaro Helsinkyje dalyviai.
Viena iš svarbiausių šio seminaro temų buvo bendradarbiavimas. Taigi, vyko diskusija, kokios ateities šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo veiklos galėtų sustiprinti kultūrinių augalų laukinių gentainių išsaugojimą ir sudaryti geresnes galimybes jų naudojimui šiaurės ir Baltijos šalių regione. Diskutuojant grupėse kartu su kolegomis iš šiaurės šalių, botanikos sodų veiklas išskyrėme kaip prioritetines: čia sukauptos įvairiausių naudojamųjų augalų kolekcijos in situ, taip pat nuolat vyksta edukaciniai renginiai – organizuojami seminarai įvairioms visuomenės grupėms, skaitomos paskaitos. Kita vertus, numatėme organizuoti bendrus renginius ir rengti projektus.
Apibendrinant diskusijas keturiose grupėse, buvo pateiktos pagrindinės įžvalgos apie CWR išsaugojimą natūraliose augimvietėse ir Šiaurės bei Baltijos šalių bendradarbiavimą.
