Lauke šalta, augalai miega ir ant lapuočių dar kai kur vėjyje plaikstosi užsilikę lapai. Tačiau augalų fenologiniai stebėjimai nenutrūksta.

Fenokorespondentų, registruojančių fenologinius reiškinius 10 ir daugiau metų (1961-1985 m laikotarpiu) sąraše yra daugiau kaip 100 stebėtojų per visą Lietuvą. Lietuvoje fenologija ir planiniai stebėjimai pradėti naudoti 1923 metais, gamtininko prof. St. Nacevičiaus iniciatyva Dotnuvoje. Tokios veiklos užuomazgos aptinkamos jau 1894 m. Vilniaus gubernijoje, kur fenologinius duomenis registravo Peterburgo miškų ūkio instituto prof. D. Kaigorodovas.

Pirmieji fenologiniai stebėjimai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune vykdyti 1930-32 metais, pagal prof. K. Regelio pasiūlytą metodą. Stebėti 53 sumedėję ir žoliniai augalai. 1935 m. pradėta stebėti pagal „Nederlandische Phaenologische Vereeniging“ metodą, tačiau ši praktika nutrūko.

Paskutinius kelis dešimtmečius fenologinės fazės fiksuojamos 3 kartus per savaitę. Stebimos introdukuotos ir kelios vietinės rūšys, net 22 fenologinės stadijos, o augalų sąrašas apima beveik 200 augalų, savaime paplitusių iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Afrikos. Tai naudinga ne tik tiriantiems augalo fiziologiją – įdomus pirmasis žydėjimas ir kaip žydėjimo pradžia ar pabaiga kinta, priklausomai nuo augalo amžiaus, gamtos sąlygų. Ši informacija vertinga ir praktiniam pritaikymui, pvz., galima orientuotis, kada sugrėbti paskutinius lapus. Pastovumo šiuose procesuose pakanka.

Trumpai žvilgtelėkime į kai kurių augalų fenologinius stebėjimus – lapų kritimą ir pumpurų sprogimą.

Pasaulio žemėlapis parodo savaiminį šių augalų paplitimą.

Stebėtų augalų savaiminis paplitimas.

Tuo tarpu lentelėje pateikiamos dvi datos, fiksuotos 45 metų laikotarpiu (1975-2022 m.) – anksčiausia ir vėliausia lapų kritimo pabaiga ir pumpurų sprogimas.

Žvilgtelėję į lapų kritimo trukmės stulpelį, išvystame stebinančius skaičius: kažkuriais metais ruduo baigėsi anksti, o kitais labai vėlai ir laikas tarp šių datų kartais daugiau nei 2 savaitės. Kai kurie augalai kalendorinę žiemą sutinka su likučiu lapų – pavyzdžiui, paprastasis pupmedis, ligustras, krūminė amorfa, o juk jie kilę iš pietinės Europos ir net Š. Afrikos, Š. Amerikos. Kodėl taip yra ? Atsakymus dar teks atrasti: gal tai priklauso nuo klimato kaitos, gal nuo augavietės sąlygų (čia keičiasi augalai, vieni žūsta, kiti auga kartu ir aplinkoje darosi šilčiau nuo sutankėjimų), gal nuo gamtinių sąlygų: vieni metai šlapesni, kiti sausesni.

Kada ateis pavasaris ir džiaugsimės sprogstančiais pumpurais? Kol kas turime palaukti ir pažiūrėti, kokie bus likę žiemos mėnesiai: kaip rodo duomenys, po šaltų, snieguotų žiemų augalai sprogo savaitės ribose. Štai 1983 m. vidutinė temperatūra žiemą buvo nuo 2 laipsnių šalčio iki 1,5 laipsnių šilumos, tad paprastasis klevas tų metų pavasarį sprogo balandžio 8 d.; 2021 m. pavasarį sprogo balandžio 19 d., kai vidutinė temperatūra buvo šilumos 2020 m. gruodį,  -3,4 laipsniai šalčio sausį ir 5,7 šalčio vasarį. 2017 m. sprogo labai anksti – kovo 22 d., bet tų metų kovas buvo kur kas šiltesnis nei 1981-2010 m. periodu – vidutinė temperatūra buvo 2,3…4,3 °C.

Fenologinių stebėjimų metodai keičiasi, tobulėja, pvz., vokiečiai ne tik fiksuoja fenologines fazes, bet ir tiria, kokį medžiagų kiekį augalas sukaupia.

Jau daugiau nei 60 metų veikia Tarptautinis sodų fenologinių tyrimų tinklas (The International Phenological Garden network – IPG). 2021 metais jame dalyvavo 131 sodas iš 19 šalių, buvo stebimos ir tiriamos 23 klonuotų augalų rūšys, kurių genetiniai tyrimai susieti su klimato kaita. Lietuvoje šiam tinklui priklauso Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos ir Klaipėdos universiteto botanikos sodai.

Parengė VDU Botanikos sodo vyresn. specialistė J. Šabūnaitė

2023 01 04