VDU Botanikos sodas

19
sausio

Dygliuotasis šaltalankis: ne tik dailus, bet ir gydantis

Dygliuotasis šaltalankis – tai dekoratyvinis, maistinis, vaisinis ir vaistinis augalas. Daug šio augalo plantacijų auginama Kinijos, Rusijos ir Mongolijos vietovėse. Lietuvoje taip pat vis daugėja ūkininkų, kuriančių ekologines dygliuotojo šaltalankio plantacijas. Tuo tarpu VDU Botanikos sodo kolekciją Kaune praeitą rudenį papildė naujos dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides L.) veislės: ‘Frugana’, ‘Friesdorfer Orange’, ‘Pollmix’ ir ‘Gibrid Perczika’.

Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides L.)  priklauso žilakrūminių (Elaeagnaceae Juss.) šeimai, šaltalankių (Hippophae L.) genčiai. Tai dvinamis vasaržalis augalas, galintis augti krūmu ar medeliu iki 5-6 m aukščio. Trumposios šakelės apaugusios aštriais dygliais. Lapai pailgi, 3-8 cm ilgio. Viršutinė lapų pusė pilkšvai žalia, apatinė sidabriškai balsva, plaukuota. Kaulavaisiai rutuliški ar kiek pailgi, apie 1 cm ilgio, oranžiniai, sultingi. Jų sultyse daug įvairių vitaminų. Sėklų aliejus naudojamas žaizdų ir uždegimų gydymui.

Žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Kaulavaisiai subręsta rugsėjo mėnesį ir ilgai laikosi ant šakų. Derėti pradeda 4-5 metų amžiaus. Plinta sėklomis ir šaknų atžalomis. Gerai auga šviesioje vietoje. Atsparūs sausroms ir šalčiams.

Natūraliai auga Vakarų Europoje, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze, Sibire, Mongolijoje, Himalajuose. Lietuvoje dažniausiai auginamas pakelėse, prie vandens telkinių, žvyringuose, akmeninguose dirvožemiuose. Kai kur plinta savaime. Sodininkai mėgėjai  ir ūkininkai augina veisles be dyglių su stambiais kaulavaisiais. Keliems moteriškiems krūmams užtenka vieno vyriško krūmo, kad jie gerai derėtų.

Gydymo ir profilaktikos tikslams naudojami dygliuotojo šaltalankio lapai, žievė ir vaisiai. Esant tinkamai dirvos reakcijai, ant šaltalankių šaknų gyvenančios bakterijos gamina azotą, tuo pačiu pagerindamos ir dirvos derlingumą.

Lankydamiesi VDU Botanikos sode, nuo šiol galėsite susipažinti ir su mūsų kolekciją papildžiusiomis naujomis šaltalankių veislėmis.

‘Frugana’– tai moteriškas augalas, galintis užaugti iki 4 m aukščio. Mažai dygliuotas, pakantus žiemos šalčiams. Mėgsta gerai nusausintą dirvožemį, saulėtą vietą. Vaisiai stambūs, sultingi, malonaus aromato, ryškiai oranžinės spalvos. Prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Tai itin derlinga veislė. Kaulavaisiai turtingi dideliu vitamino C kiekiu. Augimo zona – 4. Veislę išvedė H. J. Albrecht,  1986 m., Berlyne.

‘Friesdorfer Orange’ – tai savidulkis augalas, galintis užaugti iki 2-3 m aukščio ir 2,5 m pločio. Plačiai besišakojantis krūmas gerai auga pralaidžioje smėlio dirvoje. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais kreminės spalvos žiedais, savidulkis. Uogos oranžinės spalvos, sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Gana derlinga veislė, išvesta Vokietijoje, kryžminant skirtingos genetinės kilmės šaltalankių veisles.

 

 

‘Pollmix’ – tai vyriškas augalas, užaugantis iki 4-5 m aukščio ir 2,5 m pločio. Ypač tinkamas apdulkinti ‘Leikora’ veislės šaltalankiams. Auga gana greitai. Pakenčia sausrą, ištvermingas žiemą, mažai dygliuotas. Tinka silpnai šarminis ar neutralus dirvožemis. Geriausiai veši saulėtoje vietoje. Labai gerai tinka apdulkinti visoms moteriškoms veislėms. Veislė ‘Pollmix’ išvesta Vokietijoje, kartu su ‘Leikora’ veisle gavo britų Karališkosios sodininkystės draugijos apdovanojimą už vertingąsias savybes.

‘Gibrid Perczika’ – tai moteriškas augalas, užaugantis iki 3,5 m aukščio. Vasaržalis, gerai auga saulėtoje vietoje. Vaisiai vidutinio dydžio, tamsiai oranžinės spalvos. Gana derlinga dygliuotojo šaltalankio veislė, išvesta Rusijoje.

 

Parengė vyresn. dendrologė Loreta Buknienė.

 

 

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau