VDU Botanikos sodas

19
sausio

Dygliuotasis šaltalankis: ne tik dailus, bet ir gydantis

Dygliuotasis šaltalankis – tai dekoratyvinis, maistinis, vaisinis ir vaistinis augalas. Daug šio augalo plantacijų auginama Kinijos, Rusijos ir Mongolijos vietovėse. Lietuvoje taip pat vis daugėja ūkininkų, kuriančių ekologines dygliuotojo šaltalankio plantacijas. Tuo tarpu VDU Botanikos sodo kolekciją Kaune praeitą rudenį papildė naujos dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides L.) veislės: ‘Frugana’, ‘Friesdorfer Orange’, ‘Pollmix’ ir ‘Gibrid Perczika’.

Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides L.)  priklauso žilakrūminių (Elaeagnaceae Juss.) šeimai, šaltalankių (Hippophae L.) genčiai. Tai dvinamis vasaržalis augalas, galintis augti krūmu ar medeliu iki 5-6 m aukščio. Trumposios šakelės apaugusios aštriais dygliais. Lapai pailgi, 3-8 cm ilgio. Viršutinė lapų pusė pilkšvai žalia, apatinė sidabriškai balsva, plaukuota. Kaulavaisiai rutuliški ar kiek pailgi, apie 1 cm ilgio, oranžiniai, sultingi. Jų sultyse daug įvairių vitaminų. Sėklų aliejus naudojamas žaizdų ir uždegimų gydymui.

Žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Kaulavaisiai subręsta rugsėjo mėnesį ir ilgai laikosi ant šakų. Derėti pradeda 4-5 metų amžiaus. Plinta sėklomis ir šaknų atžalomis. Gerai auga šviesioje vietoje. Atsparūs sausroms ir šalčiams.

Natūraliai auga Vakarų Europoje, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze, Sibire, Mongolijoje, Himalajuose. Lietuvoje dažniausiai auginamas pakelėse, prie vandens telkinių, žvyringuose, akmeninguose dirvožemiuose. Kai kur plinta savaime. Sodininkai mėgėjai  ir ūkininkai augina veisles be dyglių su stambiais kaulavaisiais. Keliems moteriškiems krūmams užtenka vieno vyriško krūmo, kad jie gerai derėtų.

Gydymo ir profilaktikos tikslams naudojami dygliuotojo šaltalankio lapai, žievė ir vaisiai. Esant tinkamai dirvos reakcijai, ant šaltalankių šaknų gyvenančios bakterijos gamina azotą, tuo pačiu pagerindamos ir dirvos derlingumą.

Lankydamiesi VDU Botanikos sode, nuo šiol galėsite susipažinti ir su mūsų kolekciją papildžiusiomis naujomis šaltalankių veislėmis.

‘Frugana’– tai moteriškas augalas, galintis užaugti iki 4 m aukščio. Mažai dygliuotas, pakantus žiemos šalčiams. Mėgsta gerai nusausintą dirvožemį, saulėtą vietą. Vaisiai stambūs, sultingi, malonaus aromato, ryškiai oranžinės spalvos. Prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Tai itin derlinga veislė. Kaulavaisiai turtingi dideliu vitamino C kiekiu. Augimo zona – 4. Veislę išvedė H. J. Albrecht,  1986 m., Berlyne.

‘Friesdorfer Orange’ – tai savidulkis augalas, galintis užaugti iki 2-3 m aukščio ir 2,5 m pločio. Plačiai besišakojantis krūmas gerai auga pralaidžioje smėlio dirvoje. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais kreminės spalvos žiedais, savidulkis. Uogos oranžinės spalvos, sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Gana derlinga veislė, išvesta Vokietijoje, kryžminant skirtingos genetinės kilmės šaltalankių veisles.

 

 

‘Pollmix’ – tai vyriškas augalas, užaugantis iki 4-5 m aukščio ir 2,5 m pločio. Ypač tinkamas apdulkinti ‘Leikora’ veislės šaltalankiams. Auga gana greitai. Pakenčia sausrą, ištvermingas žiemą, mažai dygliuotas. Tinka silpnai šarminis ar neutralus dirvožemis. Geriausiai veši saulėtoje vietoje. Labai gerai tinka apdulkinti visoms moteriškoms veislėms. Veislė ‘Pollmix’ išvesta Vokietijoje, kartu su ‘Leikora’ veisle gavo britų Karališkosios sodininkystės draugijos apdovanojimą už vertingąsias savybes.

‘Gibrid Perczika’ – tai moteriškas augalas, užaugantis iki 3,5 m aukščio. Vasaržalis, gerai auga saulėtoje vietoje. Vaisiai vidutinio dydžio, tamsiai oranžinės spalvos. Gana derlinga dygliuotojo šaltalankio veislė, išvesta Rusijoje.

 

Parengė vyresn. dendrologė Loreta Buknienė.

 

 

Kitos aktualijos

2021 06 23
Joninių nakties augalas: paparčių kolekcija mūsų botanikos sode
Augalai, be kurių neįsivaizduojama vasaros saulėgrįžos šventė – Joninės. Augalai, kurių žiedas apipintas giliausią senovę menančiomis legendomis – nes niekas jo neregėjo ir, deja, neregės. Lietuvoje aptinkamos 23 jų rūšys, tiesa, nemaža dalis yra retos arba labai retos, tad ...
Plačiau
2021 06 22
Puošniausias birželio medis: apie gelsvažiedį tulpmedį
Jei reikėtų išrinkti puošniausią birželio mėnesio medį VDU Botanikos sode Kaune, juo neabejotinai ir be konkurencijos taptų gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera) – medis, kurio žiedų pamatyti kasmet atvyksta šimtai lankytojų iš visos Lietuvos. Šiemet tulpmedžiai Botanikos sode gausiais delno ...
Plačiau
2021 06 17
Liepos 13, 14 ir 20, 21 dienomis oranžerija nelankoma
DĖMESIO: informuojame, kad liepos 13, 14 ir 20, 21 dienomis VDU Botanikos sodo oranžerija nelankoma. Atsiprašome už nepatogumus ir kviečiame apsilankyti kitomis dienomis.
Plačiau
2021 06 17
Vėlyvas pavasaris bijūnams patiko: išplėstoje VDU Botanikos sodo kolekcijoje šiemet išaugo milžinai
„Ar jau pražydo bijūnai?“ – tai klausimas, į kurį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo darbuotojams pastarąjį mėnesį teko atsakinėti dažniausiai. Puošnių žiedų išsiilgusiems lankytojams turime puikią žinią: taip, didysis bijūnų žydėjimas jau prasidėjo! Dar puikiau tai, kad šiemet ...
Plačiau