VDU Botanikos sodas

19
sausio, 2021

Dygliuotasis šaltalankis: ne tik dailus, bet ir gydantis

Dygliuotasis šaltalankis – tai dekoratyvinis, maistinis, vaisinis ir vaistinis augalas. Daug šio augalo plantacijų auginama Kinijos, Rusijos ir Mongolijos vietovėse. Lietuvoje taip pat vis daugėja ūkininkų, kuriančių ekologines dygliuotojo šaltalankio plantacijas. Tuo tarpu VDU Botanikos sodo kolekciją Kaune praeitą rudenį papildė naujos dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides L.) veislės: ‘Frugana’, ‘Friesdorfer Orange’, ‘Pollmix’ ir ‘Gibrid Perczika’.

Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides L.)  priklauso žilakrūminių (Elaeagnaceae Juss.) šeimai, šaltalankių (Hippophae L.) genčiai. Tai dvinamis vasaržalis augalas, galintis augti krūmu ar medeliu iki 5-6 m aukščio. Trumposios šakelės apaugusios aštriais dygliais. Lapai pailgi, 3-8 cm ilgio. Viršutinė lapų pusė pilkšvai žalia, apatinė sidabriškai balsva, plaukuota. Kaulavaisiai rutuliški ar kiek pailgi, apie 1 cm ilgio, oranžiniai, sultingi. Jų sultyse daug įvairių vitaminų. Sėklų aliejus naudojamas žaizdų ir uždegimų gydymui.

Žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Kaulavaisiai subręsta rugsėjo mėnesį ir ilgai laikosi ant šakų. Derėti pradeda 4-5 metų amžiaus. Plinta sėklomis ir šaknų atžalomis. Gerai auga šviesioje vietoje. Atsparūs sausroms ir šalčiams.

Natūraliai auga Vakarų Europoje, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze, Sibire, Mongolijoje, Himalajuose. Lietuvoje dažniausiai auginamas pakelėse, prie vandens telkinių, žvyringuose, akmeninguose dirvožemiuose. Kai kur plinta savaime. Sodininkai mėgėjai  ir ūkininkai augina veisles be dyglių su stambiais kaulavaisiais. Keliems moteriškiems krūmams užtenka vieno vyriško krūmo, kad jie gerai derėtų.

Gydymo ir profilaktikos tikslams naudojami dygliuotojo šaltalankio lapai, žievė ir vaisiai. Esant tinkamai dirvos reakcijai, ant šaltalankių šaknų gyvenančios bakterijos gamina azotą, tuo pačiu pagerindamos ir dirvos derlingumą.

Lankydamiesi VDU Botanikos sode, nuo šiol galėsite susipažinti ir su mūsų kolekciją papildžiusiomis naujomis šaltalankių veislėmis.

‘Frugana’– tai moteriškas augalas, galintis užaugti iki 4 m aukščio. Mažai dygliuotas, pakantus žiemos šalčiams. Mėgsta gerai nusausintą dirvožemį, saulėtą vietą. Vaisiai stambūs, sultingi, malonaus aromato, ryškiai oranžinės spalvos. Prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Tai itin derlinga veislė. Kaulavaisiai turtingi dideliu vitamino C kiekiu. Augimo zona – 4. Veislę išvedė H. J. Albrecht,  1986 m., Berlyne.

‘Friesdorfer Orange’ – tai savidulkis augalas, galintis užaugti iki 2-3 m aukščio ir 2,5 m pločio. Plačiai besišakojantis krūmas gerai auga pralaidžioje smėlio dirvoje. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais kreminės spalvos žiedais, savidulkis. Uogos oranžinės spalvos, sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Gana derlinga veislė, išvesta Vokietijoje, kryžminant skirtingos genetinės kilmės šaltalankių veisles.

 

 

‘Pollmix’ – tai vyriškas augalas, užaugantis iki 4-5 m aukščio ir 2,5 m pločio. Ypač tinkamas apdulkinti ‘Leikora’ veislės šaltalankiams. Auga gana greitai. Pakenčia sausrą, ištvermingas žiemą, mažai dygliuotas. Tinka silpnai šarminis ar neutralus dirvožemis. Geriausiai veši saulėtoje vietoje. Labai gerai tinka apdulkinti visoms moteriškoms veislėms. Veislė ‘Pollmix’ išvesta Vokietijoje, kartu su ‘Leikora’ veisle gavo britų Karališkosios sodininkystės draugijos apdovanojimą už vertingąsias savybes.

‘Gibrid Perczika’ – tai moteriškas augalas, užaugantis iki 3,5 m aukščio. Vasaržalis, gerai auga saulėtoje vietoje. Vaisiai vidutinio dydžio, tamsiai oranžinės spalvos. Gana derlinga dygliuotojo šaltalankio veislė, išvesta Rusijoje.

 

Parengė vyresn. dendrologė Loreta Buknienė.

2021 01 19

 

 

Kitos aktualijos

2024 10 03
Paryžiuje Publikos pagrindinis prizas atiteko VDU Botanikos sode išvestai jurgino veislei
Kiekvienais metais rugsėjį jurginų gerbėjų ir selekcininkų akys nukrypsta į Paryžių: čia vyksta prestižiškiausias Europos tarptautinis jurginų konkursas – „Concours International du Dahlia Parc Floral de Paris“, kuriame šiemet lankytojai savo didžiausias simpatijas ir pagrindinį Publikos prizą skyrė Vytauto ...
Plačiau
2024 09 30
Vroclavo universiteto Botanikos sode įrengta lietuviškų jurginų veislių ekspozicija
Rugsėjo 14-15 dienomis Vroclavo universiteto Botanikos sode Lenkijoje vykusioje jurginų žydėjimo šventėje pražydo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo dovanotos jurginų veislės. „Kauno ir Vroclavo miestų draugystė gyvuoja jau daugiau nei 30 metų, tačiau ryšiai su Vroclavo universiteto ...
Plačiau
2024 09 20
VDU Botanikos sodo derliaus šventėje – pažintis su augalų auginimu
Rugsėjo 20 d., penktadienį, VDU Botanikos sode vyko derliaus šventė, kurios metu buvo galima paragauti įvairių skanėstų ir susipažinti, kaip maistas nukeliauja nuo sėklos iki lėkštės ant mūsų stalo. Ši derliaus šventė yra tarptautinio projekto „Pamatyk, pasėk ir paragauk“ ...
Plačiau
2024 09 07
Europos paveldo dienose – apie vaistažolininkystės tradicijas ir naująjį Europos Tarybos kultūros kelią
VDU Botanikos sode rugsėjo 6 d. vyko atvirų durų diena „Nuo vaistažolininkystės tradicijos iki Europos Tarybos kultūros kelio“, skirta mūsų sodo Vaistinių augalų skyriaus 100 metų veiklos jubiliejui paminėti.
Plačiau