VDU Botanikos sodo vyr. referentė  Giedrė Paužaitė įgijo mokslo daktaro laipsnį, apgynusi mokslo daktaro disertaciją gamtos mokslų, biochemijos srityje „Augalų agronominių savybių ir biocheminių procesų pokyčiai, sukelti sėklų apdorojimo elektromagnetiniu lauku ir šalta plazma“ (mokslinis vadovas prof. habil. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Biochemijos katedra, gamtos mokslai, biochemija N 004)).

Mokslo daktaro disertacija rengta 2014–2018 m. Vytauto Didžiojo universitete pagal LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-160 suteiktą doktorantūros teisę Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru.

Dr. G. Paužaitės tyrimų tikslas – įvertinti vienmečių ir daugiamečių augalų atsaką į sėklų apdorojimo ŠP ir EML sukeliamą stresą ir molekulinio mechanizmo veiksnius, svarbius daigumo, augimo, biomasės prieauglio ir jos sudėties pokyčiams sukelti. 

Tikslui pasiekti dr. Giedrė Paužaitė atliko ilgalaikius daugiamečių augalų (Smirnovo rododendro, juodojo šilkmedžio, paprastosios eglės, raudonojo dobilo, rausvažiedės ežiuolės) sėklų apdorojimo ŠP, vakuumu ir EML poveikio tyrimus, siekiant įvertinti įtaką dygimo kinetikai, augimui, daigų ir sodinukų vystymuisi, biomasės prieaugiui ir poveikio ilgalaikiškumą. Buvo nustatytas vienmečių augalų (paprastosios saulėgrąžos, valgomojo ridiko) sėklų apdorojimo ŠP, vakuumu ir EML poveikis dygimo kinetikai, augimui, daigų ir sodinukų vystymuisi, biomasės prieaugiui. Rengiant disertaciją buvo nustatytas apdorojimo ŠP, vakuumu ir EML sukeliami pokyčiai sėklų paviršiaus struktūrai, sėklų EPR signalui, ROS susidarymui dygstančiose sėklose. Be to, dr. G. Paužaitė nustatė sėklų apdorojimo ŠP, vakuumu ir EML įtaką daigumą valdančių fitohormonų (abscizo rūgšties, ABA; giberelinų GA) ir jų poveikį moduliuojančių fitohormonų (auksinų, citokininų ir salicilo rūgšties) kiekiui raudonojo dobilo, paprastosios saulėgrąžos ir valgomojo ridiko sėklose. Įvertinta poveikio sėklų daigumui priklausomybė nuo sėklos ramybės būsenos ir ją lemiančių fitohormonų kiekio pokyčių. Buvo įvertinti sėklų apdorojimo ŠP, vakuumu ir EML sukeliami antrinių metabolitų kiekio pokyčiai rausvažiedės ežiuolės ir raudonojo dobilo lapuose, raudonojo dobilo šaknų eksudatuose ir paprastosios eglės spygliuose. 

Ginamieji teiginiai:

• Sėklų apdorojimo EML, ŠP ir vakuumu poveikis daugiamečių augalų augimui yra ilgalaikis ir didesnis, lyginant su poveikiu vienmečių augalų augimui.
• Sėklų apdorojimo EML, ŠP ir vakuumu poveikis daigumui priklauso nuo augalo rūšies ir veislės, apdorojimo parametrų, sėklos ramybės būsenos ir daigumo testo sąlygų.
• Sėklų apdorojimo EML, ŠP ir vakuumu poveikis sėklų dygimui nėra tiesiogiai susijęs su sėklų apvalkalo paviršiaus struktūros pokyčiais, tačiau turi įtakos sėklų EPR signalo dydžiui ir moduliuoja ROS susidarymo procesus daiginamose sėklose.
• Teigiamą sėklų apdorojimo ŠP ir EML poveikį dygimui lemia dygimą valdančių fitohormonų ABA/GA santykio mažėjimas.
• Sėklų apdorojimas ŠP ir EML sukelia antrinių metabolitų kiekio pokyčius augalų lapuose ir šaknų eksudatuose.