VDU Botanikos sodas

12
spalio

Botanikos sode gausėja mokslininkų ratas

VDU Botanikos sodo vyr. referentė  Giedrė Paužaitė įgijo mokslo daktaro laipsnį, apgynusi mokslo daktaro disertaciją gamtos mokslų, biochemijos srityje „Augalų agronominių savybių ir biocheminių procesų pokyčiai, sukelti sėklų apdorojimo elektromagnetiniu lauku ir šalta plazma“ (mokslinis vadovas prof. habil. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Biochemijos katedra, gamtos mokslai, biochemija N 004)).

Mokslo daktaro disertacija rengta 2014–2018 m. Vytauto Didžiojo universitete pagal LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-160 suteiktą doktorantūros teisę Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru.

Dr. G. Paužaitės tyrimų tikslas – įvertinti vienmečių ir daugiamečių augalų atsaką į sėklų apdorojimo ŠP ir EML sukeliamą stresą ir molekulinio mechanizmo veiksnius, svarbius daigumo, augimo, biomasės prieauglio ir jos sudėties pokyčiams sukelti. 

Tikslui pasiekti dr. Giedrė Paužaitė atliko ilgalaikius daugiamečių augalų (Smirnovo rododendro, juodojo šilkmedžio, paprastosios eglės, raudonojo dobilo, rausvažiedės ežiuolės) sėklų apdorojimo ŠP, vakuumu ir EML poveikio tyrimus, siekiant įvertinti įtaką dygimo kinetikai, augimui, daigų ir sodinukų vystymuisi, biomasės prieaugiui ir poveikio ilgalaikiškumą. Buvo nustatytas vienmečių augalų (paprastosios saulėgrąžos, valgomojo ridiko) sėklų apdorojimo ŠP, vakuumu ir EML poveikis dygimo kinetikai, augimui, daigų ir sodinukų vystymuisi, biomasės prieaugiui. Rengiant disertaciją buvo nustatytas apdorojimo ŠP, vakuumu ir EML sukeliami pokyčiai sėklų paviršiaus struktūrai, sėklų EPR signalui, ROS susidarymui dygstančiose sėklose. Be to, dr. G. Paužaitė nustatė sėklų apdorojimo ŠP, vakuumu ir EML įtaką daigumą valdančių fitohormonų (abscizo rūgšties, ABA; giberelinų GA) ir jų poveikį moduliuojančių fitohormonų (auksinų, citokininų ir salicilo rūgšties) kiekiui raudonojo dobilo, paprastosios saulėgrąžos ir valgomojo ridiko sėklose. Įvertinta poveikio sėklų daigumui priklausomybė nuo sėklos ramybės būsenos ir ją lemiančių fitohormonų kiekio pokyčių. Buvo įvertinti sėklų apdorojimo ŠP, vakuumu ir EML sukeliami antrinių metabolitų kiekio pokyčiai rausvažiedės ežiuolės ir raudonojo dobilo lapuose, raudonojo dobilo šaknų eksudatuose ir paprastosios eglės spygliuose. 

Ginamieji teiginiai:

  • Sėklų apdorojimo EML, ŠP ir vakuumu poveikis daugiamečių augalų augimui yra ilgalaikis ir didesnis, lyginant su poveikiu vienmečių augalų augimui.
  • Sėklų apdorojimo EML, ŠP ir vakuumu poveikis daigumui priklauso nuo augalo rūšies ir veislės, apdorojimo parametrų, sėklos ramybės būsenos ir daigumo testo sąlygų.
  • Sėklų apdorojimo EML, ŠP ir vakuumu poveikis sėklų dygimui nėra tiesiogiai susijęs su sėklų apvalkalo paviršiaus struktūros pokyčiais, tačiau turi įtakos sėklų EPR signalo dydžiui ir moduliuoja ROS susidarymo procesus daiginamose sėklose.
  • Teigiamą sėklų apdorojimo ŠP ir EML poveikį dygimui lemia dygimą valdančių fitohormonų ABA/GA santykio mažėjimas.
  • Sėklų apdorojimas ŠP ir EML sukelia antrinių metabolitų kiekio pokyčius augalų lapuose ir šaknų eksudatuose.

 

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau