Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune penkioliktą kartą sukvietė į tarptautinį renginį „Augalų žavadienis“. Gausi renginio programa ir mažuosius, ir suaugusius lankytojus kvietė gėrėtis gausiai pražydusiais augalais bei priminė apie jų svarbą – skatino atsigręžti į gamtą.
Nuo pat ankstaus ryto VDU Botanikos sode šurmuliavo vaikai. Iš daugiau kaip 30 ikimokyklinio ugdymo įstaigų atvykę mažieji sveikino skroblų gyvatvorę – Vikšrą šimtakojį – su septintuoju gimtadieniu. Po muzikinių pasirodymų ir tulpių kūrybinio konkurso apdovanojimų ceremonijos jie draugiškai dalijosi UAB „Bijolos“ dovaną – šventinį tortą.
Renginyje dalyvavusi auklėtoja metodininkė Dalia Redikienė, į VDU Botanikos sodą atvykusi iš lopšelio-darželio „Šermukšnėlis“, džiaugėsi, kad nuo pat mažų dienų vaikai yra supažindinami su gamta. „Labai svarbu, kad vaikai pamiltų gamtą, neatitrūktų nuo jos. Žinotų pavadinimus, atskirtų medį nuo krūmo“, – sakė trimečių vaikučių būrį atsivedusi D. Redikienė.
Popietę sode vyko ekskursijos po Aukštosios Fredos dvaro ir Botanikos sodo gražiąsias erdves, vakarop lankytojai rinkosi į nemokamas paskaitas. Šįkart dėmesį kaustė Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Ekskursinio skyriaus vedėjos Audronės Kleišmantienės paskaita „Prof. Tadas Ivanauskas – vienas žymiausių XX a. Lietuvos gamtininkų“. Lektorė apžvelgė prof. Tado Ivanausko gyvenimo istoriją: pasakojo, kaip prof. Tadas Ivanauskas pirmasis Lietuvoje išvystė gamtos mokslą, kaip ir kodėl kūrė gamtosauginius objektus, tokius kaip Zoologijos muziejus, Ventės rago ornitologinė stotis, Žuvinto rezervatas, Zoologijos sodas.
Norintieji sužinoti, kaip dideli medžiai maitina mažesniuosius, kokie egzistuoja augalų savigynos mechanizmai, kaip pupelės ūglis tikslingai ieško atramos, rinkosi į lektorės VDU profesorės Vidos Mildažienės paskaitą „Augalų komunikacija“. Trečiojoje paskaitoje gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas prof. Libertas Klimka pasakojo apie medžių mitologizmą etnokultūroje. Lektorius akcentavo, kad lietuviai yra medžio kultūros tauta: anksčiau medžiai buvo mitologizuojami, siejami su dvasinėmis vertybėmis – šalia sodybų sodinti ne vien dėl praktinės naudos. Paskaitoje prof. L. Klimka ragino grįžti prie tradicijų – pasiimti iš jų tai, kas tinkama XXI amžiuje.
Paskaitos vyko renovuotoje VDU Botanikos sodo konferencijų salėje, kurią papuošė specialiai „Augalų žavadieniui“ iš Vilniaus atvežtos Irenos Ševcovos fotografijos. Fotografiją prieš dvi dešimtis metų pamilusi Irena lankytojams dovanojo sustabdytas neeilines akimirkas, jos dėmesį patraukusius gamtos motyvus. „Ši kolekcija prasidėjo nuo „Medžio kvėpavimo“, kai pamačiau apšarmojusią medžio žievę, kurią šildė saulės spinduliai. Atrodė, kad medis tarsi transliuoja savo mintis“, – sakė fotografijų autorė. Anot jos, tokie renginiai, kurių metu įvairiais pjūviais skirtingų sričių specialistai pasakoja apie gamtą, augalus, jų svarbą – be galo reikalingi. Iš sostinės į Kauną atvykusi fotografė džiaugėsi tapusi šio renginio dalimi.
Programą vainikavo nemokamas VDU Folkloro ansamblio LINAGO koncertas „Augalai ir liaudies dainos“. Atlikėjų repertuarą papildė prof. L. Klimkos intarpai – pastebėjimai apie apdainuojamų augalų reikšmę senovės lietuvių pasaulėjautoje.
VDU Botanikos sodas – nacionalinis tarptautinio renginio „Augalų žavadienis“ koordinatorius Lietuvoje. Šią pasaulinę iniciatyvą skelbia Europos augalų tyrimų organizacija (EPSO). „Augalų žavadienis“ suvienija viso pasaulio augalų tyrėjus, skatina gėrėtis augalais ir primena jų svarbą.
