Šeima: lazdyniniai (Corylaceae)
Gentis: lazdynas (Corylus)
Lazdyno gentyje yra apie 15 rūšių. Lietuvoje viena rūšis savaiminė ir 6 – 7 rūšys introdukuotos. Paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.) paplitęs beveik visoje Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Gali užaugti krūmas, rečiau, medis iki 7 m aukščio. Žievė pilkai ar gelsvai rusva, su tamsiomis skersinėmis juostelėmis. Paprastasis lazdynas žydi anksti pavasarį, prieš sprogstant lapams, kovo – balandžio mėnesiais. Augalas vienanamis, todėl galima pamatyti ant to paties augalo ir vyriškus, ir moteriškus žiedus. Pirmiausia pasirodo vyriški žiedai – geltoni nukarę žirginiai, vėliau galima išvysti mažytes, purpurines moteriškų žiedų purkas.
Rudenį subręsta riešutai, kurie yra labai maistingi. Iš jų spaudžiamas aliejus, kuris naudojamas maisto gamybai bei kosmetikoje. Iš išspaudų gaminama chalva. Riešutus mėgsta ir smulkūs peliniai graužikai, voverės bei miegapelės; juos žemėje slepia kėkštai ir riešutinės.
Paprastasis lazdynas auga sparčiai. Iš sėklos išaugęs gali išgyventi iki 60 – 80 metų. Derėti pradeda
6 – 10 metais, o kartais ir 4 metais. Vidutiniškai reiklus dirvožemiui, pakenčia sausras. Atsparus užterštam orui. Mediena tvirta, kietoka, lanksti, todėl naudojama smulkiems gaminiams gaminti. Nukritę lapai greitai supūva ir sudaro natūralų humusą augalams.
Dažniau pasitaikančios veislės: ‘Aurea‘ – jauni lapai aukso geltonumo, ‘Contorta‘ – ūgliai ir šakelės susiraičiusios tarsi garbanos, ‘Fuscorubra‘ – lapai, žirginiai ir vaisiai raudonai purpuriniai, ‘Heterophylla‘ – lapai giliai, pluksniškai iškarpyti ir ‘Pendula‘ – šakos nusvirusios.
Parengė dendrologinių kolekcijų kuratorė L. Buknienė
