VDU Botanikos sodas

31
kovo

Balandžio mėnesio augalas

VDU Kauno botanikos sodo balandžio mėnesio augalas

Šeima: lazdyniniai (Corylaceae)

Gentis: lazdynas (Corylus)

 

Paprastasis lazdynas

(Corylus avellana L.)

Lazdyno gentyje yra apie 15 rūšių. Lietuvoje viena rūšis savaiminė ir 6 – 7 rūšys introdukuotos. Paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.) paplitęs beveik visoje Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje. Gali užaugti krūmas, rečiau, medis iki 7 m aukščio. Žievė pilkai ar gelsvai rusva, su tamsiomis skersinėmis juostelėmis. Paprastasis lazdynas žydi anksti pavasarį, prieš sprogstant lapams, kovo – balandžio mėnesiais. Augalas vienanamis, todėl galima pamatyti ant to paties augalo ir vyriškus, ir moteriškus žiedus. Pirmiausia pasirodo vyriški žiedai – geltoni nukarę žirginiai, vėliau galima išvysti mažytes, purpurines moteriškų žiedų purkas.

Rudenį subręsta riešutai, kurie yra labai maistingi. Iš jų spaudžiamas aliejus, kuris naudojamas maisto gamybai bei kosmetikoje. Iš išspaudų gaminama chalva. Riešutus mėgsta ir smulkūs peliniai graužikai, voverės bei miegapelės; juos žemėje slepia kėkštai ir riešutinės.

Paprastasis lazdynas auga sparčiai. Iš sėklos išaugęs gali išgyventi iki 60 – 80 metų. Derėti pradeda

6 – 10 metais, o kartais ir 4 metais. Vidutiniškai reiklus dirvožemiui, pakenčia sausras. Atsparus užterštam orui. Mediena tvirta, kietoka, lanksti, todėl naudojama smulkiems gaminiams gaminti. Nukritę lapai greitai supūva ir sudaro natūralų humusą augalams.

Dažniau pasitaikančios veislės: Aurea – jauni lapai aukso geltonumo, Contorta – ūgliai ir šakelės susiraičiusios tarsi garbanos, Fuscorubra – lapai, žirginiai ir vaisiai raudonai purpuriniai, Heterophylla – lapai giliai, pluksniškai iškarpyti ir Pendula – šakos nusvirusios.

Parengė dendrologinių kolekcijų kuratorė L. Buknienė

 P3240760

 

 

 

Kitos aktualijos

2020 07 02
VDU Botanikos sode pagerbė vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės atminimą
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti. Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ ...
Plačiau
2020 06 22
Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų
2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.   „Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį ...
Plačiau
2020 06 17
Atnaujintose ekspozicijose – išskirtinės ir retos bijūnų veislės
Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. ...
Plačiau
2020 06 12
Tulpes primenančiais žiedais ima puoštis „smuiko medis“ – gelsvažiedis tulpmedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune lankytojus vilioja nuostabiu reginiu – kviečia pasigrožėti įspūdingais vieno seniausių Lietuvoje gelsvažiedžio tulpmedžio (Liriodendron tulipifera) žiedais. „VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius ...
Plačiau