VDU Kauno botanikos sode auga unikali garsios gamtosaugininkės ir antropologės, vienos iškiliausių lietuvių kilmės mokslininkių prof. Birutės Galdikas garbei pasodinta ąžuolų giraitė, kurioje jau penktus metus stiebiasi gamtos paveldo sąraše esančių ąžuolų palikuonys. Kaskart viešėdama Lietuvoje, profesorė Birutė Galdikas nepraleidžia progos aplankyti savo vardo giraitės, pamatyti, kiek per kelerius metus pasistiebė jos globojamas ąžuoliukas, garsiojo Stelmužės ąžuolo palikuonis.

Profesorės vardu pavadintoje giraitėje susodintų ąžuoliukų  pirmtakai yra ąžuolai, dar menantys pagonybės laikus – Šventybrasčio (Kėdainių r.), Šaravų (Kėdainių r.), Glitiškių (Vilniaus r.), Gojaus (Vilniaus r.), Mingėlų (Plungės r.), Stelmužės (Zarasų r.) ąžuolai. Šiuos ąžuoliukus, kurie yra daugelio gamtos paminklais paskelbtų šimtamečių ąžuolų genetiniai klonai, išaugino Kėdainių urėdijos girininkas Juozas Girinas, įskiepijęs šių medžių šakelėmis paprastojo ąžuolo poskiepius.

Didelė tikimybė, kad šalia augdami galingiausių Lietuvos ąžuolų palikuonys kryžminsis ir iš jų gilių bus galima užauginti įspūdingai augančius, tvirtus ir ilgaamžius medžius.

„Kaunui labai pasisekė, kad turi tokią gamtos oazę miesto centre,“ –  vaikštinėdama po  VDU Kauno botanikos sodą sakė profesorė Birutė Galdikas. Po dvejų metų pertraukos į Lietuvą grįžusi mokslininkė domėjosi ne tik savo vardo giraite, bet ir su malonumu apžiūrėjo didžiausio Lietuvoje rožyno plotus, bendravo su sodo darbuotojais, pasakojo apie savo mokslinę veiklą. Viena aktualiausių šiuo metu profesorės akcentuojamų problemų – palmių aliejaus pramonės naikinamos džiunglės: iš orangutanų atimami jų namai ir paverčiami nesibaigiančiomis palmių plantacijomis. B. Galdikas ragina prie šios problemos sprendimo prisidėti kiekvieną iš mūsų – atsisakant pirkti produktus, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus.