VDU Botanikos sodas

02
sausio

Atliko Punsko ir Seinų darželių augalų tyrimą

Augalų genų bankas finansavo kelis projektus, skirtus Lietuvos pasienyje esančių kaimų darželių augalams inventorizuoti. Šį darbą nuo 2017 m. atliko VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė, Augalų genų banko atstovė dr. Stasė Dapkūnienė ir Veisiejų regioninio parko direktorė Irma Maciulevičienė. „Punsko ir Seinų valsčiuose lankėmės kaimuose, nuo Lietuvos sienos nutolusiuose po kelis-keliolika kilometrų. Tose teritorijose apie 80 proc. gyventojų – lietuviai. Sodybos, kuriose lankėmės, gerokai skyrėsi nuo pasienio sodybų Lietuvos pusėje: jos buvo didesnės, turtingesnės, jose gyveno daugiau jaunų žmonių. Lenkijoje nebuvo kolūkių, todėl galėjo išlikti tradicinės sandaros, tos pačios giminės kelių kartų kurtos sodybos. Dekoratyvių ir prieskoninių / vaistinių augalų rūšių, kurias aptikome kaimų darželiuose, skaičius labai panašus Lietuvos pusėje ir Lenkijos pusėse (apie 200)“, – sakė dr. Vilija Snieškienė. Anot mokslo darbuotojos, panašus ir tradiciniais lietuviškų kaimų darželių augalais laikomų skaičius – apie 70. „Skyrėsi tų senųjų tradicinių rūšių auginimo dažnumas. Lenkijos pusėje lietuvių darželiuose būtini augalai – rūtos, bijūnai, smidrai. Beveik visuose darželiuose tebeauginami seniausiai (16–18 a.) introdukuoti dekoratyvieji ar vaistiniai augalai: aukštosios piliarožės, daugiametės saulutės, paprastieji sinavadai, vaistiniai skaisteniai, šiurpiniai gvazdikai, vaistinės medetkos. Lietuvos pusėje retai auginamos rūtos, rečiau auginamos ir kitos senoviškos gėlės. Nėra sodybų, kuriose būtų auginami tik etnografiniai augalai. Kaip ir visais laikais, sodybų šeimininkai įsigyja naujų rūšių augalus arba augina seniau augintų rūšių, bet naujesnių veislių dekoratyvius augalus (viendienės, melsvės, lelijos, vilkdalgiai). Ypatingai sunku išlaikyti senas vienmečių augalų veisles, bet tradicinių rūšių vienmečiai augalai tebeauginami visuose darželiuose“, – sakė dr. Vilija Snieškienė.

Kitos aktualijos

2021 07 30
Kolegos svečiavosi Pomologijos mokslo sektoriuje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektorius liepos 26 d. sulaukė svečių: į susitikimą atvykę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto, VDU Žemės ūkio akademijos, VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai susipažino ...
Plačiau
2021 07 29
Pirmą kartą sulaukta iš sėklų išauginto reto medžio žiedų
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo gausiažiedė svambuolė (Koelreuteria paniculata): savaime Rytų Azijoje, Kinijoje, Korėjoje augantis medis Botanikos sode išaugintas iš 2011 m. gautų sėklų. Vasaržalis medelis gausiažiedė svambuolė į Europos sodus kaip rūšis buvo introdukuota 18 a., ...
Plačiau
2021 07 22
Vaistažolininkystės plėtra Lietuvoje
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nurodymus atkreiptas dėmesys į Europos Sąjungos valstybių vyriausybių ir atsakingų mokslo institucijų bendradarbiavimo svarbą gerinant visuomenės sveikatą, vykdant kompleksinę projektinę, mokslinę ir studijų veiklą vaistažolininkystės srityje  Lietuvoje. 1924 m. profesoriaus Kazimiero Grybausko įkurtame Vytauto Didžiojo ...
Plačiau
2021 07 20
Sodas pasipuošė vasaros gėlynų šeimininkių – viendienių žiedais
Iš kuklių ir neišvaizdžių laukinių augalų selekcininkai sukūrė tūkstančius jų veislių – ir kasmet sukuria šimtus naujų. Būdamos vienos nereikliausių, vasaros viduryje jos tampa ir vienomis puošniausių gėlynų žiedų. Ir, savo turtingoje spalvų paletėje turėdamos pačius įvairiausius atspalvius, vis ...
Plačiau