VDU Botanikos sodas

02
sausio

Atliko Punsko ir Seinų darželių augalų tyrimą

Augalų genų bankas finansavo kelis projektus, skirtus Lietuvos pasienyje esančių kaimų darželių augalams inventorizuoti. Šį darbą nuo 2017 m. atliko VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė, Augalų genų banko atstovė dr. Stasė Dapkūnienė ir Veisiejų regioninio parko direktorė Irma Maciulevičienė. „Punsko ir Seinų valsčiuose lankėmės kaimuose, nuo Lietuvos sienos nutolusiuose po kelis-keliolika kilometrų. Tose teritorijose apie 80 proc. gyventojų – lietuviai. Sodybos, kuriose lankėmės, gerokai skyrėsi nuo pasienio sodybų Lietuvos pusėje: jos buvo didesnės, turtingesnės, jose gyveno daugiau jaunų žmonių. Lenkijoje nebuvo kolūkių, todėl galėjo išlikti tradicinės sandaros, tos pačios giminės kelių kartų kurtos sodybos. Dekoratyvių ir prieskoninių / vaistinių augalų rūšių, kurias aptikome kaimų darželiuose, skaičius labai panašus Lietuvos pusėje ir Lenkijos pusėse (apie 200)“, – sakė dr. Vilija Snieškienė. Anot mokslo darbuotojos, panašus ir tradiciniais lietuviškų kaimų darželių augalais laikomų skaičius – apie 70. „Skyrėsi tų senųjų tradicinių rūšių auginimo dažnumas. Lenkijos pusėje lietuvių darželiuose būtini augalai – rūtos, bijūnai, smidrai. Beveik visuose darželiuose tebeauginami seniausiai (16–18 a.) introdukuoti dekoratyvieji ar vaistiniai augalai: aukštosios piliarožės, daugiametės saulutės, paprastieji sinavadai, vaistiniai skaisteniai, šiurpiniai gvazdikai, vaistinės medetkos. Lietuvos pusėje retai auginamos rūtos, rečiau auginamos ir kitos senoviškos gėlės. Nėra sodybų, kuriose būtų auginami tik etnografiniai augalai. Kaip ir visais laikais, sodybų šeimininkai įsigyja naujų rūšių augalus arba augina seniau augintų rūšių, bet naujesnių veislių dekoratyvius augalus (viendienės, melsvės, lelijos, vilkdalgiai). Ypatingai sunku išlaikyti senas vienmečių augalų veisles, bet tradicinių rūšių vienmečiai augalai tebeauginami visuose darželiuose“, – sakė dr. Vilija Snieškienė.

Kitos aktualijos

2020 07 02
VDU Botanikos sode pagerbė vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės atminimą
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti. Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ ...
Plačiau
2020 06 22
Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų
2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.   „Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį ...
Plačiau
2020 06 17
Atnaujintose ekspozicijose – išskirtinės ir retos bijūnų veislės
Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. ...
Plačiau
2020 06 12
Tulpes primenančiais žiedais ima puoštis „smuiko medis“ – gelsvažiedis tulpmedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune lankytojus vilioja nuostabiu reginiu – kviečia pasigrožėti įspūdingais vieno seniausių Lietuvoje gelsvažiedžio tulpmedžio (Liriodendron tulipifera) žiedais. „VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius ...
Plačiau