VDU Botanikos sodas

02
sausio

Atliko Punsko ir Seinų darželių augalų tyrimą

Augalų genų bankas finansavo kelis projektus, skirtus Lietuvos pasienyje esančių kaimų darželių augalams inventorizuoti. Šį darbą nuo 2017 m. atliko VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė, Augalų genų banko atstovė dr. Stasė Dapkūnienė ir Veisiejų regioninio parko direktorė Irma Maciulevičienė. „Punsko ir Seinų valsčiuose lankėmės kaimuose, nuo Lietuvos sienos nutolusiuose po kelis-keliolika kilometrų. Tose teritorijose apie 80 proc. gyventojų – lietuviai. Sodybos, kuriose lankėmės, gerokai skyrėsi nuo pasienio sodybų Lietuvos pusėje: jos buvo didesnės, turtingesnės, jose gyveno daugiau jaunų žmonių. Lenkijoje nebuvo kolūkių, todėl galėjo išlikti tradicinės sandaros, tos pačios giminės kelių kartų kurtos sodybos. Dekoratyvių ir prieskoninių / vaistinių augalų rūšių, kurias aptikome kaimų darželiuose, skaičius labai panašus Lietuvos pusėje ir Lenkijos pusėse (apie 200)“, – sakė dr. Vilija Snieškienė. Anot mokslo darbuotojos, panašus ir tradiciniais lietuviškų kaimų darželių augalais laikomų skaičius – apie 70. „Skyrėsi tų senųjų tradicinių rūšių auginimo dažnumas. Lenkijos pusėje lietuvių darželiuose būtini augalai – rūtos, bijūnai, smidrai. Beveik visuose darželiuose tebeauginami seniausiai (16–18 a.) introdukuoti dekoratyvieji ar vaistiniai augalai: aukštosios piliarožės, daugiametės saulutės, paprastieji sinavadai, vaistiniai skaisteniai, šiurpiniai gvazdikai, vaistinės medetkos. Lietuvos pusėje retai auginamos rūtos, rečiau auginamos ir kitos senoviškos gėlės. Nėra sodybų, kuriose būtų auginami tik etnografiniai augalai. Kaip ir visais laikais, sodybų šeimininkai įsigyja naujų rūšių augalus arba augina seniau augintų rūšių, bet naujesnių veislių dekoratyvius augalus (viendienės, melsvės, lelijos, vilkdalgiai). Ypatingai sunku išlaikyti senas vienmečių augalų veisles, bet tradicinių rūšių vienmečiai augalai tebeauginami visuose darželiuose“, – sakė dr. Vilija Snieškienė.

Kitos aktualijos

2020 03 30
Sėkminga metamorfozė: sparnus išskleidė atogrąžų drugys
VDU Botanikos sodas Kaune dalijasi pozityviomis akimirkomis – pirmą kartą edukacinės klasės laboratorijos istorijoje drugelio pelėdos (Caligo eurilochus) lėliukė įveikė paskutinę vystymosi stadiją ir tapo gražuoliu drugiu. „Šio išsiritusio drugio istorija yra tokia: oranžerijoje vykusioje atogrąžų drugių parodoje lapkričio ...
Plačiau
2020 03 24
Vaistinių augalų gydomoji galia: nauda ir galimos grėsmės
Pirmą kartą surengtuose „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose buvo įvardyti penki favoritai, o nugalėtoja pripažinta vaistinė ramunė. Apie vaistinių augalų naudą stiprinant organizmą šių dienų aktualijų kontekste ir galimus šalutinius poveikius kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui atstovavusia „Lietuviškiausios vaistažolės“ ...
Plačiau
2020 03 13
Amalų gausą vertinguose miesto medžiuose rekomenduojama kontroliuoti
VDU Botanikos sode vyko Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės organizuotas teorinis ir praktinis seminaras „Amalo (Viscum album) plitimo kontrolė ir valdymas“. Paskelbus apie šį seminarą, visuomenėje kilo diskusijos, ar amalo naikinimas nėra nusikaltimas prieš gamtą. Tai paskatino VDU Botanikos ...
Plačiau
2020 03 10
Kvietė pokalbiui apie paukščius
VDU Botanikos sodas minėjo keturiasdešimties paukščių dieną, simbolizuojančią paukščių parskridimą. Šia proga paukščių žinovai pasakojo apie nykstančias paukščių rūšis, vardijo įdomius sparnuočių elgsenos faktus ir paneigė visuomenėje susiformavusius mitus. Botanikos sode, šalia oranžerijos, duris atvėrė atnaujinta edukacinė paukščių klasė, ...
Plačiau