Adventinis laikotarpis ir ramus švenčių laukimas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo oranžerijos žalumoje pradėtas net dviejų parodų atidarymu: šalia jau dešimtmetį tradiciją pratęsiančios Biblinių augalų parodos buvo atidaryta ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto magistrantų darbų paroda „Tvarios jungtys“.
Advento permąstymas meilės beieškant
Kaip sakė VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius: „Kai manęs klausia, kaip suprasti adventą, universaliausia prasme jį aiškinčiau taip: jei esi kelionėje – o mūsų visų gyvenimas ir yra kelionė – turi periodiškai būti „apkarpytas“, apvalytas. Biblija kalba apie tai, kad geras vynuogynas auga tuomet, kai šeimininkas jį apvalo. Ir tik iš tų apkarpytų augalų išauga didžiulis derlius. Tai girdėdamas, suvoki, kad čia kalbama ir apie tavo patirtis, išmėginimus, sunkumus. Ir tuomet ieškai, kas tave maitintų – kad galėtum keliauti toliau. Juk ne veltui psichoterapeutai sako, kad daugybė žmonių turi daug daiktų vildamiesi, kad galės jais „pasimaitinti“, tačiau atsiduria psichoterapijos kabinete klausdami: kodėl man taip tuščia? Tai savirefleksijos klausimas: kuo aš mintu, kas užpildo mano tuštumą? Gal nuskambės banaliai, bet atsakymas paprastas: tuštumą užpildo meilė. Ir kiekvieno iš mūsų užduotis – surasti, kas toji meilė yra.“
Iki pat sausio 6 d. didžiausioje šalies oranžerijoje auginami augalai bus papuošti šventiniais aprašais, pasakojančiais jų biblines istorijas, o norinčioms grupėms bus vedamos Biblinių augalų ekskursijos, kurių metu bus galima apsilankyti ir naujajame oranžerijos šiltnamyje, kuris plačiajai visuomenei iki šiol dar nebuvo atvertas.
Meno darbų paroda „Tvarios jungtys“
Netikėta, bet originalia ir prasminga jungtimi tapo dar viena VDU Botanikos sodo oranžerijoje atidaryta paroda „Tvarios jungtys“: tropikais dvelkiančiose erdvėse buvo įkurdinti Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto magistrantų kūriniai. Iš viso – šeši darbai, skirti permąstyti gamtos ir žmogaus jungtis, tvarumo, vartojimo įpročių, ekologinės etikos temas.
Kaip sakė parodos kuratorė, VDA KF Tekstilės katedros vedėja, doc. Monika Žaltauskaitė Grašienė, neįprasta parodos erdvė tapo ir iššūkiu, ir įkvėpimu: viena vertus, dalį darbų teko adaptuoti, kad jiems nepakenktų oranžerijoje tvyranti drėgmė, kita vertus, kūryba tęsėsi ir parenkant eksponatams vietas bei juos įkurdinant augalų apsuptyje, kur jie organiškai įsiliejo į aplinką, įgaudami naujų prasmių.
Kaip sakė dauguma darbus pristačiusių autorių, įkvėpimu tapo asmeninės patirtys. Pavyzdžiui, vidinio gedulo išgyvenimas per baltus vašku aplietus marškinius („Pakąstas šalnos“, Indrė Makarevičė), arba kultūriniu simboliu tapusio džinso – kaip vienos taršiausių ir savo gamyboje daugiausiai resursų suvartojančio audinio refleksija „priaugintomis“ tvariomis klešnėmis – su užuomina į oranžerijos kaktusyno dykumų amerikietišką, teksasišką dvasią („Deficitas“, Monika Kairevičiūtė).
Drėgnųjų atogrąžų skyriuje nutūpė anglies pluošto kristalinę struktūrą primenančios formos įrėmintas juodas paukštis – beje, rėmas sukurtas iš panaudotų bambukinių gėlių žiedų atraminių lazdelių („Planuota pabaiga“, Aurimas Alesius). Kamufliažinės idėjos – žmogui, vabalui, paukščiui – skleidžiasi atogrąžų augalų skyriuje, papajinio meliondmedžio papėdėje („Tvarus kamufliažas“, Augusta Daunytė). Po datulinio finiko šakomis įsikūrė iš suaustų siūlų likučių gimę Austėjos ir Bubilo paveikslai bei tvarūs, savo netobulumu tobuli megzti žaislai vaikams („Siūlo pasakojimas“, Ugnė Lidžiūtė). Tvarumo, botanikos ir atminties temas savo darbe darniai sujungė iš senų knygų ir sudžiovintų gėlių sukurti rankų darbo popieriaus lapeliai, kurie gali būti tiek tolimesnių kūrybinių darbų medžiaga, tiek patys tapti brangiu atminimu ar knygų skirtuku („Skyrius“, Greta Gilvanovaitė).
Paroda „Tvarios jungtys“ VDU Botanikos sodo oranžerijoje bus eksponuojama visą mėnesį, iki sausio 6 d.