Spalio 20 dieną VDU Kauno botanikos sodo salos namelyje buvo dalijamasi etnokultūrine atmintimi ir užmirštomis augalinio dažymo technologijomis seminare-dirbtuvėse „Dažinių augalų paslaptys“, kurį organizavo tiriamasis švietėjiškos veiklos projektas „Septyni Baltijos sodai“.
Pasak seminaro organizatorių, Lietuvos kaimuose būta atsiskyrusių moterų, rinkusių žoles ir dažiusių vilnonius siūlus. Žinios, perduodamos iš kartos į kartą, nebuvo užrašinėjamos ir neišleistos knygomis, todėl be deramo entuziastų dėmesio, augalinio dažymo paslaptys gali pranykti užmarštin.
Dar yra gyvųjų tarpe girdėjusių iš savo senelių, kokie augalai tinka vilnai dažyti, dar yra pasišventusių mokytojų ir amatininkų, kuriems rūpi pažinti ir suprasti savo tautos kultūros paveldą ir išsaugoti ateities kartoms.
Dažinių augalų sodai buvo kultivuojami Europos dvaruose, vienuolynuose ir menininkų sodybose. Iki XIX a. veikė augalinio dažymo manufaktūros. Susintetinus organinius pigmentus, augalinio dažymo paslaptys ėmė nykti – todėl seminare susirinko tie klausytojai, kuriems svarbu ne tik išmokti natūralaus dažymo būdų, bet ir gauti unikalios, seminaro lektorių susistemintos informacijos.
Lektorės – neformaliojo švietimo metodininkė Giedra Dagilienė ir sertifikuota paveldo amatininkė Palma Bytautienė – seminaro dalyvius supažindino su dažiniais augalais ir augaliniais kandikais, mokė paruošti dažymui avių vilną, kalbėjo apie darnų vystymąsi, kultūros paveldo puoselėjimą ir gamtinių išteklių tausojimą. Praktinėje dalyje užvirė tikros vilnonių siūlų dažymo dirbtuvės: dalyviai mokėsi paruošti augalinius dažus, stebėjo tradicinių amatų demonstracijas, nuo raštuotų pirštinių ir kojinių mezgimo, siuvinėjimo vilnoniais siūlais, iki mezgimo adata ar juostų pynimo rankomis.