VDU Botanikos sodas

02
rugsėjo, 2024

Tarptautinėje jurginų parodoje–konkurse pagrindinį prizą pelnė estiška veislė

Jau tradiciškai rudenį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas pasitinka ne tik didžiuoju jurginų kolekcijos žydėjimu, bet ir Tarptautine jurginų paroda, kuri atkeliauja į pati miesto centrą – Vytauto Didžiojo universiteto Didžiosios salės fojė.

Šiemet parodoje buvo demonstruojamos apie 800 jurginų veislių. Didžioji jų dalis atkeliavo iš VDU Botanikos sodo ekspozicijų, kuriose ypač didelis dėmesys skiriamas Lietuvos selekcininkų darbams, todėl lankytojams demonstruojama per 120 lietuviškų veislių; nemaža dalis jų išvesta ir pačiame VDU Botanikos sode.

Savo kolekcijose auginamų jurginų žiedus taip pat atsivežė ir renginio partneriai bei draugai iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo, VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo, Latvijos nacionalinio botanikos sodo. Iš savo asmeninių kolekcijų atsivežtomis veislėmis parodą papuošė selekcininkai ir kolekcininkai: Olesia Kairienė, Meilutė Mociškienė, Danutė Simonaitienė, Virginija Gasiūnaitė, Margus Maripuu.

Parodos metu buvo organizuotas ir Lietuvos, Estijos bei Sakartvelo selekcininkų sukurtų veislių konkursas. Sudaryta komisija iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių mokslininkų, selekcininkų ir kolekcininkų išrinko penkias veisles, kurių autoriams įteikti prizai ir diplomai:

  • – didžiuoju prizu apdovanota ir konkurso nugalėtoja paskelbta estų selekcininko Margus Maripuu išvesta veislė ‘Metsavana’;
  • – antroje vietoje: sėjinukas „Fire and Ice OP 1“ (Arūnas Balsevičius) ir estiška veislė ‘Üksik Sammuja’ (aut. Margus Maripuu);
  • – trečioje vietoje: lietuviška veislė ‘Suliko-m’ (aut. Meilutė Mociškytė) ir sėjinukas „Sable d‘Or OP 3“ (Arūnas Balsevičius).

Balsuoti ir išrinkti savo gražiausią jurginą galėjo ir visi į parodą užsukę lankytojai: jų sprendimu, šiemet dailiausia pripažinta A. Balsevičiaus išvesta veislė ‘Orija’.

Kaip sakė parodą atidaręs VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius, Kaunas pradeda tikrą jurginų bangą, kuri toliau vilnys per Europą: po kelių savaičių – jurginų parodoje Vroclavo universiteto botanikos sode Lenkijoje, o po mėnesio – ir Paryžiuje, kur Parc Floral de Paris organizuojamas tarptautinis jurginų veislių konkursas yra vienas reikšmingiausių Europoje. Kasmet jame dalyvauja svarbiausi selekcininkai iš Europos ir Amerikos, o išrinktos veislės netrunka išpopuliarėti visame pasaulyje. Beje, šiame konkurse jau tradiciškai bus pristatytos ir VDU Botanikos sode Kaune išvestos jurginų veislės, jau ne kartą tapusios šio konkurso prizininkėmis.

 

 

 

Kitos aktualijos

2025 04 17
Atidaryta fotografijų paroda kviečia patirti mažus miško stebuklus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas sezoną pradeda naujos lauko parodos atidarymu: šiemet parką papuošė kūrėjos ir sodo darbuotojos Indrės Sekevičienės fotografijų paroda „Miškas. Mano meilė“. Joje – kasdienės ir kartu stebuklingos miško akimirkos, netikėti rakursai ir pačios gamtos ...
Plačiau
2025 04 16
Oranžerijoje vyksta tropinių drugių paroda
Aplankykite tropinį drugių soda oranžerijoje: čia jau plasnoja margaspalviai egozitški drugeliai. Kaip visada, tarp tropinių augalų galima pamatyti sklandančius ir tupinčius Afrikos, Filipinų, Centrinės ir Pietų Amerikos bei kitų kraštų drugius. Ekspozicijos drugiai nuolat keičia vieni kitus – kas ...
Plačiau
2025 04 15
Botanikos sodo darbuotojai – Lietuvos mokslų akademijos premija
Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursus. LMA prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių ...
Plačiau
2025 04 09
„Materia medica“: paroda, skirta farmacijos mokslo istorijai
2025 m. balandžio 3 – gegužės 10 d. LSMU Lietuvos Medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje vyksta paroda "Materia Medica": joje nušviečiama Lietuvos farmacijos mokslo istorijos dalis, skirta augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės biologiškai veikliųjų medžiagų gydomosioms savybėms.
Plačiau