Lavongėlėmis, velnio liežuviais, gyvatės palmėmis vadinami leopardiniai amorfofalai (Amorphophallus konjac) egzotikos mėgėjus traukia dėl savo neįprastos formos ir specifinio, nemalonaus,  pūvančią mėsą primenančio kvapo.

Gentyje, kurios pavadinimas verčiamas kaip „beformė išauga“, – apie 170 augalų rūšių, augančių atogrąžų juostoje nuo Afrikos iki Australijos. Didžiulis augalo žiedas išauga iš po žeme esančio gumbo. Vos kelios rūšys maloniai kvepia, o dauguma turi nemalonų pūvančios mėsos kvapą. Taip augalas privilioja muses, kurios, patekusios į žiedo vidų, negali išlipti, nes trukdo daugybė burbuolės viduryje išsidėsčiusių plaukelių. Išsilaisvina, kai vyriškieji žiedai subręsta, ir žiedadulkės nusėda ant vabzdžių, kurie apdulkina moteriškus žiedus. Savidulka nevyksta, nes moteriški žiedai vystosi anksčiau. Žiedyno apačioje yra moteriški piesteliniai žiedai, aukščiau – vyriškieji kuokeliniai, o viršutinė dalis – sterili.

Turint sąlygas, egzotiškąjį amorfofalą nėra sudėtinga išsiauginti ir namuose. Tiesa, tam, kad augalas išaugintų didelius gumbus ir išleistų įspūdinguosius žiedynus, būtina itin puri ir derlinga žemė. Pavasarį į gerą žemę saulėtoje vietoje pasodintas gumbas išleis vieną lapą. Per vasarą gausiai tręšiamas, rudenį gumbas iškasamas ir laikomas sausai, bet šiltai, kol pradeda leisti savo puošnųjį 1,5–2 metrų aukščio žiedyną. Būtina pastebėti, kad žiedų skleidžiamas pūvančios  mėsos kvapas gali įsigerti į baldus – tuomet greitai jo atsikratyti gali būti sudėtinga.