VDU Botanikos sode sukaupta didžiulė bijūnų kolekcija. Kolekciją sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Laukinės rūšys, sumedėję ir tarpsekcijiniai bijūnai sudaro mažą kolekcijos dalį. Kolekcijos pagrindą sudaro žolinių bijūnų veislės – nuo seniausių, išvestų 1846 metais (‘Reine des Roses’), iki moderniausių veislių. Išskirtinės yra lietuviškos selekcijos veislės.
Bijūnų auginimo istorija siekia kelis šimtus metų prieš mūsų erą, jie turi ypatingą kultūrinę vertę. Bijūnai įdomūs selekcininkams, augalų augintojams. VDU Botanikos sode bijūnai eksponuojami pagal veislės kilmę: įrengtos lietuviškos selekcijos, lenkiškų, kitų užsienio šalių ekspozicijos. Lietuviškos veislės pasodintos atskirai, atsižvelgiant į veislės autorių, o užsienio veislės – atsižvelgiant į žydėjimo laiką ir žiedų spalvą.
Žoliniai bijūnai plačiai auginami vidutinio klimato regionuose, didžioji dalis bijūnų paplitę alpiniuose Azijos ir Europos regionuose. Skirtinguose regionuose šie augalai paprastai žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos. Vienos veislės žydėjimas paprastai trunka 5–7 dienas.
Šiuo metu VDU Botanikos sode auginama 11 rūšių ir vidurūšinių taksonų, 48 lietuviškos veislės ir 200 kitose šalyse išvestos veislės. Lietuviškų bijūnų kolekcija yra sudaryta iš Paeonia lactiflora, Paeonia x hybrida ir Paeonia peregrina veislių. Didžiąją dalį kolekcijos sudaro Paeonia lactiflora veislės.
VDU Botanikos sode saugomos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI) priskirtos 25 Jono ir Emilijos Tarvidų sukurtos veislės ir 19 Onos Skeivienės išvestos veislės.