VDU Botanikos sodas

21
sausio, 2016

Žiedus skleidžia įspūdingi leopardiniai amorfofalai

Beveik mėnesiu anksčiau nei įprasta VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ima žydėti  įspūdingo dydžio, formos ir istorijos augalai. Nemalonų kvapą skleidžiantis leopardinis amorfofalas – tikras egzotikos mėgėjų traukos objektas.

„VDU Kauno botanikos sode leopardiniai amorfofalai lankytojus traukia nuo 2008 m., kuomet augalą padovanojo buvęs direktorius dr. R. Budriūnas. Šiais metais augalas pražysta kiek anksčiau – paprastai žiedų sulaukdavome vasario viduryje. Jeigu dienos nebus labai saulėtos, amorfofalai žydės apie savaitę. Nemalonų kvapą jie skleidžia apie dvi dienas“, – sakė VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.

Augalą vadina „lavono gėle“ ir „velnio liežuviu“

Gentyje, kurios pavadinimas verčiamas kaip „beformė išauga“, – apie 170 augalų rūšių, augančių atogrąžų juostoje nuo Afrikos iki Australijos. Didžiulis augalo žiedas išauga iš po žeme esančio gumbo. Vos kelios rūšys maloniai kvepia, o dauguma turi nemalonų pūvančios mėsos kvapą. Taip augalas privilioja muses, kurios, patekusios į  žiedo vidų, negali išlipti, nes trukdo daugybė burbuolės viduryje išsidėsčiusių plaukelių. Išsilaisvina, kai vyriškieji žiedai subręsta, ir žiedadulkės nusėda ant vabzdžių, kurie apdulkina moteriškus žiedus. Savidulka nevyksta, nes moteriški žiedai vystosi anksčiau. Žiedyno apačioje yra moteriški piesteliniai žiedai, aukščiau – vyriškieji kuokeliniai, o viršutinė dalis – sterili. Pavasarį iš gumbo išauga vienintelis lapas.

Pats stambiausias šios genties atstovas – Amorphophallus titanum. Šį augalą 1878 m. rado ir aprašė italų botanikas O. Bekkaris. Žiedas išauga iki 2,5 m. aukščio, žydi 2–3 dienas. Gumbo skersmuo būna iki 50 cm, svoris – 25–50 kg (didžiausias svoris – 75 kg). Tėvynė – Sumatros sala, kur šie augalai auga kalkingose kalvose. Paplitę pavadinimai – „gyvatės palmė“, „velnio liežuvis“ ir „lavono gėlė“.  Auginimas – labai sudėtingas.

Naudoja medicinoje ir net valgo

Anot dr. J. Varkulevičienės, Kinijoje amorfofalas auginamas jau 1500 m. „Kinai juos džiovina, kepa, troškina, gamina ne tik miltus, makaronus, padažus ir želė, bet ir naudoja kosmetikos pramonėje ir medicinoje. Beje, nors šie šakniagumbiai turi daug krakmolo, jie yra nekaloringi – tinka dietinėje mityboje“, – pasakojo dr. J. Varkulevičienė.

Kitos aktualijos

2025 10 30
Nauja edukacija: bičių pasaulis ir kalėdinės žvakės gamybos dirbtuvės
Kviečiame į edukaciją „Bitės, vaškas ir šviesos stebuklas“ VDU Botanikos sode! Bitininkė Zita Trusilevičienė supažindins su bičių pasauliu, jų produktais ir pakvies pasigaminti savo kalėdinę žvakę iš natūralaus vaško. Po edukacijos – apsilankymas Tropiniame drugių sode.
Plačiau
2025 10 29
Paroda oranžerijoje SĖKLŲ PORTRETAI
VDU Botanikos sodo kaktusyne eksponuojama Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos paroda „Sėklų portretai“. Jaunieji dailininkai (9–11 m.) savo darbuose atskleidžia augalų gyvybės ciklą – nuo žiedo iki sėklos, vaizduodami laukinių ir kultūrinių augalų sėklas, vaisius bei jų formas tarp ...
Plačiau
2025 10 29
Į Tropinį sodą sugrįžo drugiai! Paroda – nuo spalio 20 d. iki gruodžio 23 d.
VDU Botanikos sodo oranžerijoje nuo spalio 20 d. iki gruodžio 23 d. vėl skraido tropiniai drugiai! Šiemet lankytojų laukia šešios skirtingos drugių siuntos ir kiekvieną šeštadienį – edukacijos vaikams bei šeimoms. Atraskite spalvingą tropinį pasaulį su mėlynaisiais morfais ir ...
Plačiau
2025 10 22
Putinų, šeivamedžių ir šaltalankių tyrimai – tarp konferencijos „Nuo lauko iki stalo“ akcentų
Tarptautinėje konferencijoje „Nuo lauko iki stalo“ Kaune pristatyti VDU Botanikos sodo mokslininkų tyrimai apie vietinių augalų – putinų, šeivamedžių, šaltalankių – biopotencialą tvariai maisto ir farmacijos pramone
Plačiau