VDU Botanikos sodas

21
sausio

Žiedus skleidžia įspūdingi leopardiniai amorfofalai

Beveik mėnesiu anksčiau nei įprasta VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ima žydėti  įspūdingo dydžio, formos ir istorijos augalai. Nemalonų kvapą skleidžiantis leopardinis amorfofalas – tikras egzotikos mėgėjų traukos objektas.

„VDU Kauno botanikos sode leopardiniai amorfofalai lankytojus traukia nuo 2008 m., kuomet augalą padovanojo buvęs direktorius dr. R. Budriūnas. Šiais metais augalas pražysta kiek anksčiau – paprastai žiedų sulaukdavome vasario viduryje. Jeigu dienos nebus labai saulėtos, amorfofalai žydės apie savaitę. Nemalonų kvapą jie skleidžia apie dvi dienas“, – sakė VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.

Augalą vadina „lavono gėle“ ir „velnio liežuviu“

Gentyje, kurios pavadinimas verčiamas kaip „beformė išauga“, – apie 170 augalų rūšių, augančių atogrąžų juostoje nuo Afrikos iki Australijos. Didžiulis augalo žiedas išauga iš po žeme esančio gumbo. Vos kelios rūšys maloniai kvepia, o dauguma turi nemalonų pūvančios mėsos kvapą. Taip augalas privilioja muses, kurios, patekusios į  žiedo vidų, negali išlipti, nes trukdo daugybė burbuolės viduryje išsidėsčiusių plaukelių. Išsilaisvina, kai vyriškieji žiedai subręsta, ir žiedadulkės nusėda ant vabzdžių, kurie apdulkina moteriškus žiedus. Savidulka nevyksta, nes moteriški žiedai vystosi anksčiau. Žiedyno apačioje yra moteriški piesteliniai žiedai, aukščiau – vyriškieji kuokeliniai, o viršutinė dalis – sterili. Pavasarį iš gumbo išauga vienintelis lapas.

Pats stambiausias šios genties atstovas – Amorphophallus titanum. Šį augalą 1878 m. rado ir aprašė italų botanikas O. Bekkaris. Žiedas išauga iki 2,5 m. aukščio, žydi 2–3 dienas. Gumbo skersmuo būna iki 50 cm, svoris – 25–50 kg (didžiausias svoris – 75 kg). Tėvynė – Sumatros sala, kur šie augalai auga kalkingose kalvose. Paplitę pavadinimai – „gyvatės palmė“, „velnio liežuvis“ ir „lavono gėlė“.  Auginimas – labai sudėtingas.

Naudoja medicinoje ir net valgo

Anot dr. J. Varkulevičienės, Kinijoje amorfofalas auginamas jau 1500 m. „Kinai juos džiovina, kepa, troškina, gamina ne tik miltus, makaronus, padažus ir želė, bet ir naudoja kosmetikos pramonėje ir medicinoje. Beje, nors šie šakniagumbiai turi daug krakmolo, jie yra nekaloringi – tinka dietinėje mityboje“, – pasakojo dr. J. Varkulevičienė.

Kitos aktualijos

2020 01 23
Kviečia dalyvauti konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“
2020 m. gegužės 6–8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyks kasmetinė 26–oji tarptautinė mokslinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“, kurios metu organizuojamas mokslinis praktinis seminaras „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“, skirtas pažymėti ...
Plačiau
2020 01 27
Viduržiemį šventė egzotiškai: švytinčioje ir skambančioje oranžerijoje
Sužibo, nušvito, suskambo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerija, kviesdama švęsti pusiaužiemį. Šimtai kauniečių ir miesto svečių – nuo pačių mažiausiųjų iki senjorų, nuo augalų mėgėjų iki egzotiškų ir netradicinių pramogų ieškotojų – grožėjosi ypatingai apšviestais augalais, klausėsi muzikos ...
Plačiau
2020 01 14
VDU Botanikos sode pražydo didžiausia pasaulyje žolė
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje verta pakelti akis aukštyn – palubėje pražydo ir vaisius augina tikrasis bananas (Musa x paradisiaca L.).   „Tikrasis bananas – daugiametis žolinis augalas, kuris dar vadinamas „atogrąžų duona“. Kultivuoti pradėtas pietryčių Azijoje. Kai ...
Plačiau
2020 01 03
Didžiausią Lietuvoje oranžeriją užlies muzikos garsai ir spalvos
Sausio 24 d., penktadienį, 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerija taps šviesų ir garsų oaze – čia vyks viduržiemio šventė „Skambanti ir švytinti oranžerija“. Šventės programoje – ypatingai apšviestos erdvės, muzikos instrumentų garsai ir solistų balsai, poezijos ...
Plačiau