VDU Botanikos sodas

21
sausio

Žiedus skleidžia įspūdingi leopardiniai amorfofalai

Beveik mėnesiu anksčiau nei įprasta VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ima žydėti  įspūdingo dydžio, formos ir istorijos augalai. Nemalonų kvapą skleidžiantis leopardinis amorfofalas – tikras egzotikos mėgėjų traukos objektas.

„VDU Kauno botanikos sode leopardiniai amorfofalai lankytojus traukia nuo 2008 m., kuomet augalą padovanojo buvęs direktorius dr. R. Budriūnas. Šiais metais augalas pražysta kiek anksčiau – paprastai žiedų sulaukdavome vasario viduryje. Jeigu dienos nebus labai saulėtos, amorfofalai žydės apie savaitę. Nemalonų kvapą jie skleidžia apie dvi dienas“, – sakė VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.

Augalą vadina „lavono gėle“ ir „velnio liežuviu“

Gentyje, kurios pavadinimas verčiamas kaip „beformė išauga“, – apie 170 augalų rūšių, augančių atogrąžų juostoje nuo Afrikos iki Australijos. Didžiulis augalo žiedas išauga iš po žeme esančio gumbo. Vos kelios rūšys maloniai kvepia, o dauguma turi nemalonų pūvančios mėsos kvapą. Taip augalas privilioja muses, kurios, patekusios į  žiedo vidų, negali išlipti, nes trukdo daugybė burbuolės viduryje išsidėsčiusių plaukelių. Išsilaisvina, kai vyriškieji žiedai subręsta, ir žiedadulkės nusėda ant vabzdžių, kurie apdulkina moteriškus žiedus. Savidulka nevyksta, nes moteriški žiedai vystosi anksčiau. Žiedyno apačioje yra moteriški piesteliniai žiedai, aukščiau – vyriškieji kuokeliniai, o viršutinė dalis – sterili. Pavasarį iš gumbo išauga vienintelis lapas.

Pats stambiausias šios genties atstovas – Amorphophallus titanum. Šį augalą 1878 m. rado ir aprašė italų botanikas O. Bekkaris. Žiedas išauga iki 2,5 m. aukščio, žydi 2–3 dienas. Gumbo skersmuo būna iki 50 cm, svoris – 25–50 kg (didžiausias svoris – 75 kg). Tėvynė – Sumatros sala, kur šie augalai auga kalkingose kalvose. Paplitę pavadinimai – „gyvatės palmė“, „velnio liežuvis“ ir „lavono gėlė“.  Auginimas – labai sudėtingas.

Naudoja medicinoje ir net valgo

Anot dr. J. Varkulevičienės, Kinijoje amorfofalas auginamas jau 1500 m. „Kinai juos džiovina, kepa, troškina, gamina ne tik miltus, makaronus, padažus ir želė, bet ir naudoja kosmetikos pramonėje ir medicinoje. Beje, nors šie šakniagumbiai turi daug krakmolo, jie yra nekaloringi – tinka dietinėje mityboje“, – pasakojo dr. J. Varkulevičienė.

Kitos aktualijos

2019 09 19
Apdovanojo už ekošvietėjiškas idėjas
VDU Botanikos sode įkurtos GRUNTĄ VALANČIŲ AUGALŲ EKSPOZICIJOS reikšmę įvertino LR aplinkos ministerija. Ministras Kęstutis Mažeika už indėlį įgyvendinant ekošvietėjišką projektą VDU Botanikos sodo direktoriui dr. Nerijui Jurkoniui ir vyr. specialistei Vitalijai Petrauskaitei skyrė padėkas. Botanikos sodo ekspozicijas papildžiusi ...
Plačiau
2019 09 17
„Muzika spalvų ir vėjo 2019“: nuo gamtos tyrinėjimo iki kūrybiškumo skatinimo
VDU Botanikos sode jau 20 kartą būriavosi ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniai, atvykę į gražia tradicija tapusius edukacinius stebėjimus „Muzika spalvų ir vėjo 2019“.  Išvyka į gamtą leidžia ne tik pajusti gamtos virsmą, pokyčius, bet ir skatina būti kūrybingais. Anot ...
Plačiau
2019 09 17
VDU Botanikos sodo apynyno derlius iškeliavo į mažuosius bravorus
VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje būriavosi tikro naminio alaus entuziastai. Čia vykusioje „Apynėlio derliaus dienoje“ buvo skinamas Botanikos sodo apynyno derlius, dalijamasi patirtimis ir aktualia informacija, gimė tolimesnio bendradarbiavimo idėjos.   „Šių metų derlius – ...
Plačiau
2019 09 16
Renginiai VDU Botanikos sode / 2019
Gamtos mylėtojams, sodo augalų auginimo entuziastams, kultūros paveldo tyrinėtojams VDU Botanikos sodas 2019 metais žada ne vieną dešimtį įdomių renginių – seminarų, kalendorinių švenčių, mugių, parodų, edukacinių užsiėmimų, pramoginių renginių, dirbtuvių. Malonios kelionės darnoje su gamta! RUGSĖJIS ŽYDI: jurginai. ...
Plačiau