VDU Botanikos sodas

21
sausio

Žiedus skleidžia įspūdingi leopardiniai amorfofalai

Beveik mėnesiu anksčiau nei įprasta VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ima žydėti  įspūdingo dydžio, formos ir istorijos augalai. Nemalonų kvapą skleidžiantis leopardinis amorfofalas – tikras egzotikos mėgėjų traukos objektas.

„VDU Kauno botanikos sode leopardiniai amorfofalai lankytojus traukia nuo 2008 m., kuomet augalą padovanojo buvęs direktorius dr. R. Budriūnas. Šiais metais augalas pražysta kiek anksčiau – paprastai žiedų sulaukdavome vasario viduryje. Jeigu dienos nebus labai saulėtos, amorfofalai žydės apie savaitę. Nemalonų kvapą jie skleidžia apie dvi dienas“, – sakė VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.

Augalą vadina „lavono gėle“ ir „velnio liežuviu“

Gentyje, kurios pavadinimas verčiamas kaip „beformė išauga“, – apie 170 augalų rūšių, augančių atogrąžų juostoje nuo Afrikos iki Australijos. Didžiulis augalo žiedas išauga iš po žeme esančio gumbo. Vos kelios rūšys maloniai kvepia, o dauguma turi nemalonų pūvančios mėsos kvapą. Taip augalas privilioja muses, kurios, patekusios į  žiedo vidų, negali išlipti, nes trukdo daugybė burbuolės viduryje išsidėsčiusių plaukelių. Išsilaisvina, kai vyriškieji žiedai subręsta, ir žiedadulkės nusėda ant vabzdžių, kurie apdulkina moteriškus žiedus. Savidulka nevyksta, nes moteriški žiedai vystosi anksčiau. Žiedyno apačioje yra moteriški piesteliniai žiedai, aukščiau – vyriškieji kuokeliniai, o viršutinė dalis – sterili. Pavasarį iš gumbo išauga vienintelis lapas.

Pats stambiausias šios genties atstovas – Amorphophallus titanum. Šį augalą 1878 m. rado ir aprašė italų botanikas O. Bekkaris. Žiedas išauga iki 2,5 m. aukščio, žydi 2–3 dienas. Gumbo skersmuo būna iki 50 cm, svoris – 25–50 kg (didžiausias svoris – 75 kg). Tėvynė – Sumatros sala, kur šie augalai auga kalkingose kalvose. Paplitę pavadinimai – „gyvatės palmė“, „velnio liežuvis“ ir „lavono gėlė“.  Auginimas – labai sudėtingas.

Naudoja medicinoje ir net valgo

Anot dr. J. Varkulevičienės, Kinijoje amorfofalas auginamas jau 1500 m. „Kinai juos džiovina, kepa, troškina, gamina ne tik miltus, makaronus, padažus ir želė, bet ir naudoja kosmetikos pramonėje ir medicinoje. Beje, nors šie šakniagumbiai turi daug krakmolo, jie yra nekaloringi – tinka dietinėje mityboje“, – pasakojo dr. J. Varkulevičienė.

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau