VDU Botanikos sodas

08
balandžio

Žavingais purpuriniais žiedais pasipuošė japoninis puošmedis

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo vienas seniausių parko medžių – japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum). Skirtingais metų laikais medis žavi įvairiomis lapų spalvomis, rudenį japoninis puošmedis lankytojus švelniu karamelės aromatu vilioja sustoti po laja.

„Šis japoninis puošmedis yra seniausias iš visų mūsų turimų puošmedžių – į sodo parką atkeliavo apie 1924 m. iš Berlyno Špėto arboretumo.  Pavasarį, besiskleisdami lapai būna purpuriniai, vėliau tampa žali, o rudenį – geltoni, oranžiniai arba raudoni. Jie skleidžia švelnų karamelės kvapą“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.

Japoninis puošmedis paplitęs Japonijoje ir Kinijoje lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Tai – 15–30 metrų aukščio medis, suformuoja taisyklingos, kūgiškos formos lają, dažnai turi daugiau nei vieną liemenį. Lapai apskriti ar kiaušinio formos, 5–10 cm ilgio, jų forma primena kanadinio cercio (Cercis canadensis) lapus.

Japoninis puošmedis toleruoja genėjimą, nepakantus sausrai, tačiau vandens perteklių toleruoja. Gali nukentėti nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, tačiau žiemos šalčiui yra atsparus. Mėgsta derlingus purius priesmėlius ir priemolius. Pakenčia unksmę, tačiau dėl gražios lajos formos paprastai auginamas atviroje saulėtoje vietoje.

Išvesta keletas japoninio puošmedžio veislių: ‘Red Fox’ (tamsiai raudonais lapais), ‘Pendula’ (svyrančiom šakelėm) ir ‘Heronswood Globe’ (kompaktiška rutuliška laja).

Kitos aktualijos

2021 05 06
Tradiciniame konferencijos seminare – įvairiapusis dėmesys vaistiniams augalams
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę ...
Plačiau
2021 05 05
Lietuvos botanikos tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža: jo indėlis į šalies mokslą ir kultūrą
Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) – Lietuvos šviesuolis, kunigas, pamokslininkas, botanikas, žavėjęs amžininkus ir vėlesnes kartas savo darbštumu bei kruopštumu, kūręs lietuvišką botanikos terminologiją ir augalų vardyną, palikęs neišdildomą įspaudą šalies botanikos ir geografijos mokslo istorijoje. Minint 250-ąsias jo gimimo ...
Plačiau
2021 04 27
Retųjų augalų medžiotojo istorijos
Ką tik pasirodžiusioje naujausio leidimo Lietuvos raudonojoje knygoje prie saugomų augalų aprašymų rasite ir keliolika VDU Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratoriaus Kęstučio Obelevičiaus įamžintų retųjų augalų nuotraukų. Ir tai visai nestebina: daugelis Kęstutį pažįsta kaip vieną tų, kuriuos ...
Plačiau
2021 04 22
Geltonas pavasaris sode
Jau kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, prieš skleidžiantis lapams, pražysta geltonžiedės sedulos. VDU Botanikos sode Kaune iš viso auginame kelias sedulų rūšis bei jų veisles: mūsų parke galite pamatyti raudonąją, baltąją, gausiažiedę, geltonžiedę, kvapiąją, palaipinę, japoninę sedulą. Sedulos (Cornus ...
Plačiau