Kuo kvepia šienas? Ar skiriasi natūralios pievos ir kultūrinės pievos kvapai? Kas kuria nepakartojamą avilio aromatą? Ir iš ko atpažinsite sveiko dirvožemio kvapą? Apie aktualias temas – nuo biologinės pievų įvairovės ar pagarbos bitėms puoselėjimo iki sveiko dirvožemio – specialistai pasakos kviesdami pasitelkti visas jusles: jau šį penktadienį, liepos 16 d., didžiausioje botaninėje vasaros šventėje Kaune „Kvapų naktis 2021“.
Kuo kvepia lauko pieva?
Ar dar prisimenate lauko pievos aromatus? Ne tą įprastą nupjautos kiemo vejos kvapą po langais – bet laukinių žolynų sumišusią aromatų puokštę? Jį prisiminti ir geriau pažinti biologinę pievų įvairovę kviečiantys Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininkai sako norintys atkreipti dėmesį į pievų nykimą, jų augalus, augalėlius, ten gyvenančius vabzdžius, kitus gyvus padarus – ir visa tai padaryti per kvapus.
„Kvapų naktyje“ pasirinkome kalbėti „Tėviškės pievų kvapų“ tema, nes norime ne tik papasakoti, bet ir patiems žmonėms leisti patirti, kaip ir kuo skiriasi pievų buveinės ir jų kvapai: juk pievos būna įvairios – ir šlapios, ir sausos, ir kultūrinės, ir natūralios. Tad pakviesime pamėginti atskirti, kuo kvepia kultūrinė pieva ir kuo natūrali? Pateiksime edukacines užduotis: uostysime skirtingų rūšių augalus, pavyzdžiui, vingiorykščių, įvairių smilgų, čiobrelių kvapą – kvapniosiomis vantomis ar kvapniaisiais maišeliais. Tokiu būdu mėginsime žmones supažindinti su pievose augančių augalų rūšimis, kurių, kaip pastebime, dauguma nei pažįsta, nei žino,“ – pasakoja daktarė Eglė Norkevičienė.
Pasak jos, nors dabar vis garsiau kalbama apie įvairių rūšių biologinės įvairovės nykimą, bet dažniau akcentas dedamas ant miškų kirtimų, o štai pievos tarsi lieka nepastebėtos, nors iš tiesų turime daug sunaikintų, užartų ar apleistų pievų.
„Pievų plotai Lietuvoje ženkliai nyksta – ir to margumo vis mažiau. Labai svarbu susiimti ir išsaugoti bei palaikyti tuos tebesančius pievų likučius. O joms reikia pagalbos – pievos neatsiejamos nuo žmogaus, tad norint išsaugoti tuos augalėlius, juos reikia ir atitinkamai prižiūrėti,“ – pastebi specialistė.
Avilio kvapas, kurio nenusipirksi
„Bitininkai visada kvepia medžio dūlio dūmo kvapu – nes jų ištikimiausias įrankis yra dūminė. O kuo kvepia bitės – tai didžioji paslaptis. Nes vieno dalyko negalima nusipirkti: avilio kvapo. Neįmanoma. Jo parduodamo nėra. Jį galima tik pajusti laikant bites, užsikniaubus ant avilio. Tas kvapas keičiasi ir priklausomai nuo metų laiko, žydinčių augalų. Iš kvapo galima atpažinti, kai bitės serga – tuomet jaučiamas rūgštus, medžio klijų kvapas: tik pravėręs avilį, patyręs bitininkas vien iš kvapo pasakys, kad kažkas nėra gerai,“ – apie bičių pasaulį gaubiančius kvapus pasakoja bitininkas dr. Algirdas Amšiejus.
Praktiniame-patyriminiame susitikime „Kvapų naktyje“ A. Amšiejus pasakos apie žiedus ir bites: „Bitės yra didžiausios žiedų lankytojos aplankančios daugybę augalų. Pagal kvapą atranda savo avilį – ne pagal vaizdą ar spalvą. Nes geriausiai kvapus jaučia būtent vabzdžiai – tranas bičių motiną užuodžia už 7 kilometrų. Tai čia kaip nuo Botanikos sodo išskristų į Kačerginę. Labai noriu, kad žmonės suprastų: bitė, kaip gyvūnas, yra išskirtinis, kad ieškodama maisto nenužudo kito gyvo sutvėrimo – augalo, bet dar duoda jam gyvybę. Apie tai per mažai kalbama“.
Dirvožemis: gyvas, kvėpuojantis, kvepiantis
Dirvožemis – kaip fundamentali gamtos dalis, kuri gyva, kvėpuoja, kvepia – ir kuo skiriasi tie kvapai – pasakos VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.
„Mes norime parodyti, kad gyvas ir sveikas, mikroorganizmų kupinas dirvožemis turi malonų kvapą, leisime patiems žmonėms patirti, kaip skiriasi smėlio, durpės ar suardyto, negyvo – pavyzdžiui, miesto, pakelės – dirvožemio kvapai. Nes išties vienas iš dirvožemio sveikatos rodiklių yra ir kvapas,“ – sako doc. Zita Kriaučiūnienė.
Mokslininkė su kolegomis pristatys ir vieną iš penkių Europos misijų – „Sveikas dirvožemis: maistui, žmonėms, gamtai ir klimatui“. Tai tema, kurios aktualumas tampa vis aštresnis: daugėjant pasaulyje žmonių ir stingant maisto, tenka vis labiau atsigręžti į prastėjančią dirvožemio būklę pasaulyje – nes tai yra tas pamatas, ant kurios statoma žmonijos mitybai reikalingų produktų išauginimo bazė. Todėl būtina kalbėti ir akcentuoti tvarią, dirvožemį tausojančią žemdirbystę bei pagarbų santykį su dirvožemiu.
„Tai ir pamėginsime parodyti „Kvapų nakties“ svečiams įvairiomis interaktyviomis ekspozicijomis ir veiklomis: supažindinsime su įvairiais dirvožemiais, išmokysime atskirti gyvą dirvožemį nuo užteršto negyvo, demonstruosime, kaip sumažinti dirvožemio eroziją auginant augalus ar padengiant jį šiaudais. Pademonstruosime dažnai nematomus, bet labai svarbius dirvožemio gyventojus – jo bioįvairovę. Be to, parodysime, kaip naudojantis mokslininkų sukurta mobiliąją programėle galima patiems įsivertinti dirvožemį – tiek ūkininkams, tiek studentams ar bet kuriam su žeme dirbančiam, augalus auginančiam žmogui,“ – sako Z. Kriaučiūnienė.
Paklausta,
O paklausta, ar žmogui dirvos kvapas yra malonus, mokslininkė šypsosi: „To ir paklausime „Kvapų nakties“ lankytojų – davę jiems uostyti įvairius dirvožemius. Man atrodo, kad jei žmogus išlaikęs ryšį su žeme, su gamta, tai sveiko, pilnaverčio dirvožemio kvapas jam turėtų būti malonus.“
„Kvapų nakties / 2021“ šventė vyks penktadienį, liepos 16 d.
Mokomosios ir šviečiamosios, patyriminės ir edukacinės veiklos, nemokamų ekskursijų, degustacijų, paskaitų, pikniko pievelių, muzikos ir nuotykių visai šeimai kupinos erdvės vasaros kvapais džiaugtis pakvies nuo 14 val. iki pat vėlyvo vakaro, kurį vainikuos premjera – teatralizuotas koncertas „Barokiniai paveikslėliai“ (atlikėjai: Kristina Siurbytė, Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė, Rokas Laureckis, Raimondas Baranauskas).
