VDU Botanikos sodas

13
vasario

„Vaistiniu augalu 2024“ išrinkta mažalapė liepa

Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė,
VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė

Lietuvoje tradicija tampančių Metų vaistinio augalo rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse (medicinoje, farmacijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje, žemės ūkyje). Supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis, šalutiniais ir nepageidaujamais poveikiais bei jų sąveika su įvairiais kitais vaistais. Prieš pradedant gydymo kursą, rekomenduoja pasitarti su gydytoju arba vaistininku – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties specialistai, aktyviai teikiantys profesionalią informaciją tiek apie sintetinius, tiek apie augalinius vaistinius preparatus.

Besidomintiems vaistiniais augalais ir iš jų pagamintais augaliniais vaistais, rekomenduojama šias žinias įsisavinti iš recenzuojamų mokslo leidinių – monografijų, knygų bei specializuotų žurnalų.

 

„Vaistinio augalo 2024“ rinkimų organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius, Lietuvos farmacijos sąjunga, UAB „Švenčionių vaistažolės“, UAB „Aconitum“.

Šie „Vaistinio augalo 2024“ rinkimai skirti paminėti Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus šimtmetį ir UAB „Aconitum“ dvidešimt penkmetį.

 

Metų augalą rinko ekspertai ir visuomenė

„Vaistinio augalo 2024“ rinkimams buvo pasiūlyta 60 vaistinių augalų, už kuriuos visuomenė galėjo balsuoti viešoje apklausoje, o galutinį rezultatą lėmė susumuoti apklausos ir komisijos narių rezultatai.

 

Komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų, įvertino rezultatus pagal šiuos kriterijus:

  • Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai;
  • kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai ir jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.

Į finalą pateko penki vaistiniai augalai:

mažalapė liepa (Tilia cordata Mill),

siauralapis gaurometis (Epilobium angustifolium L.),

meškinis česnakas (Allium ursinum L.),

paprastasis kmynas (Carum carvi L.),

paprastoji avietė (Rubus idaeus L.).

 

„Vaistinio augalo 2024“ rinkimų nugalėtoja tapo mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) – tai liepinių (Tiliaceae Juss) šeimos augalas, surinkęs 71 proc. balsų.


Liepa: gydantis, medingas ir aromatingas augalas

Vaistinė augalinė žaliava: liepų žiedynai su žiedynlapiais.

Lietuvoje auga mažalapės (Tilia cordata Mill.) ir didžialapės (Tilia platyphyllos Scop.) liepos. Tai vaistiniai augalai, iš kurių gaunama vaistinė augalinė žaliava.

Įspėjimas! Liepų žiedų negalima ruošti užteršto dirvožemio ir oro sąlygomis.

 

Veikliosios medžiagos

Žiedynuose kaupiasi flavonoidai – kvercetino glikozidai: rutinas, hiperozidas, kvercitrinas, izokvercitrinas, kempferolio glikozidas – astragalinas; gleivės (10,0 %), leukoantocianidinai; kavos, p-kumaro ir chlorogeno rūgštys; eterinis aliejus (0,02 %)  (dominuojantys komponentai: farnezolis, farnezilacetatas, geraniolis, geranilacetatas, eugenolis);  karotinas, askorbo rūgštis,  raugai, polisacharidai, mineralinės medžiagos.

 

Gydomosios savybės

Mažalapė liepa yra vaistinis augalas, naudojamas medicinos praktikoje Europoje, Šiaurės Amerikoje. Liepų žiedų preparatų, vartojamų per burną, terapinės indikacijos: lengvų nervinės įtampos ir peršalimo ligų simptomų šalinimui.

Liepų žiedų vandeninis užpilas išoriškai naudojamas burnos ertmei skalauti, sergant gleivinės uždegimu, angina, stomatitu, gingvitu.

Liepų žiedų arbata Austrijos tradicinėje medicinoje naudojama kvėpavimo takų ligų ir gripo gydymui. Kitų šalių tradicinėje medicinoje „liepžiedžių“ arbatas vartoja lėtinio kosulio, mažakraujystės, inkstų ir šlapimo pūslės ligų gydymui.

Išoriškai koncentruotu liepų žiedų ir lapų nuoviru arba kompresais malšinami sąnarių ir podagros skausmai, ruošiamos aromatinės–higieninės vonios.

Šis nuoviras drėkina ir švelnina veido odą, mažina raukšles bei stiprina plaukų šaknis.

Šviežių liepų pumpurų ir lapų sutrinta masė naudojama odos žaizdų ir nudegimų gydymui.

 

Kontraindikacijos

Liepų žiedų preparatų nerekomenduojama naudoti:

  • nėščiosioms ir kūdikius maitinančioms moterims;
  • asmenims, sergantiems širdies ir kraujotakos sistemos ligomis.

 

Kitos naudojimo sritys

Tai maistinis ir medingas augalas: liepų žiedais aromatizuojami balzamai ir trauktinės.

O per žydėjimo laikotarpį iš vieno brandaus medžio liepų žiedų surenkamo nektaro kiekis prilygsta vieno hektaro plote augančių grikių žiedynų nektarui.

 

Apie „Vaistinio augalo 2024“ rinkimus

2024 m. vasario 12 d. įvyko „Vaistinio augalo 2024“ rinkimų rezultatų patvirtinimas ir pristatymas, išplėstinis komisijos posėdis, kuriame dalyvavo LR sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto, VDU, Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus, UAB „Aconitum“, specializuoto medicinos ir farmacijos žurnalo „Farmacija ir laikas“, UAB „Švenčionių vaistažolės“ ir vaistinių atstovai.

„Vaistinį augalą 2024“ rinko vaistinių augalų ekspertų komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų: komisijos pirmininkė prof. O. Ragažinskienė, sekretorė Rūta Matulaitienė (vaistininkė, LFS atsakingoji sekretorė).

Nariai: Miglė Domeikienė (LR Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja), dr. Rima Balanaškienė (UAB „Aconitum“ vadovė, Verslo moterų asociacijos narė, tituluota „Europos moteris inovatorė“), dr. Elmantas Pocevičius (UAB „Švenčionių vaistažolės“ direktorius), prof. Nijolė Savickienė (LSMU Farmacijos fakultetas, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė), prof. Sonata Trumbeckaitė (LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros vedėja), prof. Loreta Kubilienė („Farmacija ir laikas“ vyr. redaktorė, LSMU Farmacijos fakultetas), prof. Petras Rimantas Venskutonis (KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedra, Tarptautinės maisto mokslo ir technologijų akademijos narys (IAFoST), doc. dr. Tauras Antanas Mekas (LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius), vaistininkė Zenona Šimaitienė (medicinos ir farmacijos istorikė).

UAB „Aconitum“ patalpose vykusio išplėstinio posėdžio metu dr. R. Balanaškienė pristatė jos sukurtos ir vadovaujamos farmacijos įmonės „Aconitum“, švenčiančios 25-ąsiais veiklos metines, istoriją. Ji išryškino mokslinės, projektinės, praktinės taikomosios veiklos ypatumus ir naujausias technologijas, taikomas augalinių vaistų, biomedicininių preparatų ir maisto papildų gamybai bei akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ir produkcijos eksporto organizavimą į daugiau kaip 80 šalių.

Būdama Lietuvos atstove Europos inovacijų taryboje (EIC), pristatė šios organizacijos misiją: identifikuoti, finansuoti ir palaikyti aukšto poveikio inovacijas bei inovatyvias įmones Europoje.

„Didžiuojuosi galėdama garbingai atstovauti Lietuvai pasaulinėje inovacijų bendruomenėje ir prasmingai panaudoti patirtį, prisidėdama prie Europos inovacijų strategijos formavimo ir įgyvendinimo“, – baigė pranešimą dr. R.  Balanaškienė, pakviesdama susipažinti su jos vadovaujamos įmonės sertifikuotomis cheminės analizės laboratorijomis.

 

 

 

Kitos aktualijos

2024 04 19
Didysis tulpių žydėjimas prasidėjo!
2024 04 19 Nors orai šiluma nelepina, tačiau mūsų sode didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją balandžio savaitę pradėjo masiškai skleistis Darvino hibridai, Fosterio, pilnavidurės tulpės, pradeda skleistis Triumfo ir net tokios įprastai vėlyvos kaip lelijažiedės, ...
Plačiau
2024 04 12
Dviejų botanikos sodų bendradarbiavimą įamžino pasodintas vaismedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo ir Strasbūro universiteto Botanikos sodo draugystė užsimezgė 2023 m. rudenį, kai minint Ukrainos derybų dėl stojimo į Europos sąjungą pradžią, į Briuselį ir Strasbūrą europarlamentaro Petro Auštrevičiaus iniciatyva buvo atvežtos ir pasodintos ukrainiečiams ramybę ...
Plačiau
2024 04 08
Botanikos sode kuriasi „Dėdės Gedo elfų“ kaimelis
Vos sprindžio dydžio nameliai su miniatiūrinėmis detalėmis ima dygti Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode. Link vaikų žaidimų aikštelės keliaujantys smalsieji sodo lankytojai turi būti akyli – senuose kelmuose ar medžių pašaknėse jie gali išvysti ir gėrėtis Gedimino Visockio kūriniais. ...
Plačiau
2024 04 03
Mokslininkės tyrimų objektas – augalų lapai: nuo pritaikomumo mitybai iki įtakos mūsų mikrobiotai
2024 04 03 VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslų sektoriuje besidarbuojanti mokslininkė – doktorantė Viktorija Januškevičė gilinasi į maistines ir funkcines augalų savybes, o pastaraisiais metais savo dėmesį nukreipė į šaltalankių, kanapių ir širdinių aralijų lapus, tirdama jų bioaktyviąsias, antioksidacines ...
Plačiau