VDU Botanikos sodas

08
rugsėjo

Tęsiami Aukštosios Fredos dvaro tyrinėjimai

rumai-dokumente

Aukštosios Fredos dvaro rūmuose tęsiami išsamūs tyrimų darbai. Po atliktų interjero polichrominių tyrimų imtasi tirti rūmų lauko sienas: tik užtikrinus paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimą, bus galima pradėti rūmų restauravimo bei tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento dokumentuose pažymima, kad Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis, išlaikęs sodybos kompozicijos centrą, reprezentacinę ir gyvenamąją – ūkinę zonas, bei turintis nepaprasto grožio peizažinį parką su tvenkinių sistemomis ir pirmykščiais želdiniais.

Prieš pradedant rengti Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų restauravimo ir remonto darbų projektą, šią vasarą buvo atlikti pastato fasadų tyrimai: chemiškai tirti tinkas ir dažai, atlikti archeologiniai tyrimai geologinių šurfų vietose, inžineriniai-geologiniai tyrimai, tirta mūro drėgmė ir užterštumas, polichromija, atlikti konstrukcijų tyrimai.

Išanalizavus gautus duomenis, buvo pasiūlyti būtinieji tvarkybos darbai: fasadų ir cokolių restauravimas, fasado dažymui siūlomas vienas iš balkšvų ar švelniai gelsvų atspalvių, architektūrinius elementus išskiriant parinkus kiek šviesesnį toną. Numatyti pažeistų stalių gaminių – langų rėmų, durų – remonto ir restauravimo darbai, laiptų, terasų ir balkono tvarkyba, pagal išlikusių ikonografinę medžiagą atkuriant neišlikusias šiaurės ir pietų pusių terasų baliustradas.

 

Rūmų istorija ir šiandiena

Sodybą XIX a. pradžioje pasistatydino žemaičių bajoras J. Godliauskas, nusipirkęs anksčiau miestui priklausiusį dvarą. XIX a. 9 deš. Fredos dvaro dalis nusavinta Kauno tvirtovės reikmėms. Pirmojo pasaulionio karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai  sunaikinta. 1920 m. buvusiuose dvaro rūmuose įkurta Sodininkystės ir daržininkystės mokykla. PO kelerių metų pietinėje ir vakarinėje dvaro teritorijos dalyje įsteigtas Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto) Botanikos sodas.

Vėlyvajam klasicizmui priskiriamas centrinis dvaro rūmų pastatas pasižymi monumentaliomis formomis. Dviaukštis pastatas stovi sodybos centre tarp tvenkinių, pagrindiniu fasadu atsuktas į pietus ir į didįjį tvenkinį su sala. Rūmų planas stačiakampis, su siaurais išsikišusiais rizalitais abiejuose galuose. Fasadai simetriški. Pietų fasado centre kyla keturių, vienodais tarpais išrikiuotų toskaninių kolonų portikas su trikampiu frontonu. Portike įrengtas balkonas.

Visi langai išdėstyti vienodais tarpais, pirmojo aukšto – papuošti apvadais su užkarpomis ir raktais.

Šiaurės fasado centre išsiskiria svetainės rizalitas su plačiomis durimis, kurias puošia lenktų linijų kartotinio augalinio motyvo mediniai elementai, o pusapskritį viršų – stambi ažūrinė rožė.

Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmai į Kultūros vertybių registrą įrašyti 1992 metais.

Kitos aktualijos

2021 05 17
Storieji ir senieji VDU Botanikos sodo parko gyventojai
Vienas didžiausių žaliųjų plotų Kauno mieste – VDU Botanikos sodo parkas turtingas gausia dendrologine kolekcija, kurioje auga per 60 šeimų priklausantys lapuočiai ir 6 šeimų spygliuočių atstovai. Nemaža dalis sumedėjusių augalų išauginti iš sėklų bei sodinukų, gautų iš Europos, ...
Plačiau
2021 05 11
Šiltą savaitę – gausiausias tulpių žydėjimas
Vos kelios vasariškos šilumos dienos – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tulpių ekspozicija sprogo žiedais: vienu metu įvairiausiomis spalvomis ir formomis pasipuošė kone visų grupių tulpės – o jų VDU Botanikos sode Kaune, 10 arų plote, eksponuojama ...
Plačiau
2021 05 06
Tradiciniame konferencijos seminare – įvairiapusis dėmesys vaistiniams augalams
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę ...
Plačiau
2021 05 05
Lietuvos botanikos tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža: jo indėlis į šalies mokslą ir kultūrą
Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) – Lietuvos šviesuolis, kunigas, pamokslininkas, botanikas, žavėjęs amžininkus ir vėlesnes kartas savo darbštumu bei kruopštumu, kūręs lietuvišką botanikos terminologiją ir augalų vardyną, palikęs neišdildomą įspaudą šalies botanikos ir geografijos mokslo istorijoje. Minint 250-ąsias jo gimimo ...
Plačiau