VDU Botanikos sodas

08
rugsėjo

Tęsiami Aukštosios Fredos dvaro tyrinėjimai

rumai-dokumente

Aukštosios Fredos dvaro rūmuose tęsiami išsamūs tyrimų darbai. Po atliktų interjero polichrominių tyrimų imtasi tirti rūmų lauko sienas: tik užtikrinus paveldo objekto vertingųjų savybių išsaugojimą, bus galima pradėti rūmų restauravimo bei tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

LR Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento dokumentuose pažymima, kad Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis, išlaikęs sodybos kompozicijos centrą, reprezentacinę ir gyvenamąją – ūkinę zonas, bei turintis nepaprasto grožio peizažinį parką su tvenkinių sistemomis ir pirmykščiais želdiniais.

Prieš pradedant rengti Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmų restauravimo ir remonto darbų projektą, šią vasarą buvo atlikti pastato fasadų tyrimai: chemiškai tirti tinkas ir dažai, atlikti archeologiniai tyrimai geologinių šurfų vietose, inžineriniai-geologiniai tyrimai, tirta mūro drėgmė ir užterštumas, polichromija, atlikti konstrukcijų tyrimai.

Išanalizavus gautus duomenis, buvo pasiūlyti būtinieji tvarkybos darbai: fasadų ir cokolių restauravimas, fasado dažymui siūlomas vienas iš balkšvų ar švelniai gelsvų atspalvių, architektūrinius elementus išskiriant parinkus kiek šviesesnį toną. Numatyti pažeistų stalių gaminių – langų rėmų, durų – remonto ir restauravimo darbai, laiptų, terasų ir balkono tvarkyba, pagal išlikusių ikonografinę medžiagą atkuriant neišlikusias šiaurės ir pietų pusių terasų baliustradas.

 

Rūmų istorija ir šiandiena

Sodybą XIX a. pradžioje pasistatydino žemaičių bajoras J. Godliauskas, nusipirkęs anksčiau miestui priklausiusį dvarą. XIX a. 9 deš. Fredos dvaro dalis nusavinta Kauno tvirtovės reikmėms. Pirmojo pasaulionio karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai  sunaikinta. 1920 m. buvusiuose dvaro rūmuose įkurta Sodininkystės ir daržininkystės mokykla. PO kelerių metų pietinėje ir vakarinėje dvaro teritorijos dalyje įsteigtas Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto) Botanikos sodas.

Vėlyvajam klasicizmui priskiriamas centrinis dvaro rūmų pastatas pasižymi monumentaliomis formomis. Dviaukštis pastatas stovi sodybos centre tarp tvenkinių, pagrindiniu fasadu atsuktas į pietus ir į didįjį tvenkinį su sala. Rūmų planas stačiakampis, su siaurais išsikišusiais rizalitais abiejuose galuose. Fasadai simetriški. Pietų fasado centre kyla keturių, vienodais tarpais išrikiuotų toskaninių kolonų portikas su trikampiu frontonu. Portike įrengtas balkonas.

Visi langai išdėstyti vienodais tarpais, pirmojo aukšto – papuošti apvadais su užkarpomis ir raktais.

Šiaurės fasado centre išsiskiria svetainės rizalitas su plačiomis durimis, kurias puošia lenktų linijų kartotinio augalinio motyvo mediniai elementai, o pusapskritį viršų – stambi ažūrinė rožė.

Aukštosios Fredos dvaro sodybos rūmai į Kultūros vertybių registrą įrašyti 1992 metais.

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau