VDU Botanikos sodas

12
rugsėjo

Tarptautinę jurginų parodą lydėjo Baltijos šalių botanikos sodų susitikimas

Dvi dienas kauniečius ir miesto svečius į spalvingiausią žiedų šventę sukvietė šimtmetį švenčiantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas, pačiame miesto centre, VDU Didžiosios salės fojė, rugsėjo 8-9 dienomis surengęs Tarptautinę jurginų parodą. Čia savo auginamus jurginus ir sukurtas veisles demonstravo Lietuvos selekcininkai bei universitetiniai botanikos sodai iš Lietuvos ir Latvijos. Iš viso lankytojai galėjo grožėtis daugiau kaip 700 veislių, iš kurių balsavimo būdu buvo išrinktas gražiausias publikos jurginas – juo šiemet tapo selekcininko iš Nyderlandų Lans-de Boer 1997 metais sukurta veislė Fleurel‘, žydinti masyviais baltais žiedais.

Po parodos atidarymo dvi dienas vyko ir Baltijos šalių botanikos sodų susitikimas, kuriame dalyvavo atstovai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos botanikos sodų.

 

„Rugsėjis – jurginų mėnuo, tad jį sutinkame tikroje jurginų šventėje – Tarptautinėje parodoje. Mūsų, kaip botanikos sodo, misija yra ne tik kaupti, puoselėti augalų kolekcijas, bet ir parodyti jas visuomenei. Tad džiugu, kad šįkart gausioje jurginų parodoje pademonstruoti savo auginamų jurginų grožį atvyko ne tik Lietuvos jurginų selekcininkai bei augintojai, bet ir svečiai iš užsienio bei kolegos iš kitų Lietuvos botanikos sodų,“ – atidarydamas parodą į jurginų mylėtojų bendruomenę kreipėsi VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius, pats išvedęs ir užregistravęs ne vieną jurginų veislę, laimėjusią ir tarptautinius apdovanojimus.

Parodos atidaryme žodį tarė dr. Arūnas Balsevičius, dr. Vilma Bijeikienė, dr. Nerijus Jurkonis.

Daugiausiai jurginų pavyzdžių parodoje demonstravo šeimininkai – VDU Botanikos sodas, iš viso pristatę 325 veisles. Daugiau kaip 70 veislių iš savo ekspozicijų į Kauną atsivežė kolegos iš Šiaulių – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodo. Susipažinti su Latvijoje ypač populiarių jurginų selekcijos pavyzdžiais buvo galima apžiūrinėjant pusšimtį veislių, kurias atsivežė Latvijos nacionalinis botanikos sodas iš Salaspilio. Savo ekspozicijose auginamų jurginų pavyzdžius demonstravo ir Vilniaus universiteto botanikos sodas.

 

Lietuvos selekcininkės pristatė savo išvestas ir auginamas veisles

Tiek seniau sukurtas, tiek naujausias veisles demonstravo jurginų selekcininkės Danutė Simonaitienė iš Marijampolės (46 veislės), Virginija Gasiūnaitė iš Panevėžio rajono (44 veislės).

Kaip sakė 73 veisles parodoje demonstravusi selekcininkė ir augintoja Meilutė Mociškytė iš Rokiškio rajono, savo gėlynuose ji augina per 2 000 jurginų, o į parodą atvežė naujausių ir seniau kurtų savo išvestų jurginų veislių.

Dauguma jos naujienų – anemoniniai jurginai: „Man pačiai jie labiausiai patinka. Kažkada pradėjau tokių jurginų ieškoti iš latvių, vėliau atsisiunčiau iš JAV – kas nebuvo taip paprasta, pavyko tik padedant Čikagoje gyvenantiems pažįstamiems. O pati jurginus auginu pardavimui šaknimis. Jurginų žiedai Lietuvoje dar nėra tokie atrasti ir pamilti, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje, kur augintojai kasdien jų parduoda tūkstančius“.

M. Mociškytės išvesta veislė 'Audris'

M. Mociškytės išvesta veislė ‘Audris’

Tiesa, paklausta, o pagal ką žmonės renkasi įsigydami auginti jurginus, Meilutė juokiasi, kad vis dėlto pirkėjai renkasi ne žiedo, kero savybes, bet… gražiausią paveiksliuką internetinėje parduotuvėje.

 

Užkrėtęs aistra jurginams – tapo ir šios parodos nugalėtoju

Pirmą kartą jurginų parodoje dalyvaujanti Kristina Kriščiūnaitė iš Šakių rajono jurginų selekcija neužsiima, o šių gėlių auginimą vadina savo brangiu hobiu ir aistra. Įspūdingo, net iki 35 cm siekiančio skersmens jurginų žiedus į parodą atvežusi augintoja sako su gėlėmis dirbanti jau daug metų, tačiau jurginus atrado neseniai ir atsitiktinai – iš prekybos centro už kelis centus „išgelbėjusi“ kelis nukainuotus, užsilikusius augalus ir… juos visiškai įsimylėjusi. Šiuo metu paklausta, kiek jurginų turi iš viso, Kristina nuoširdžiai atsako nežinanti.

Parodos nugalėtojas.

„Jurginų turiu pasodinta iš viso 998 metrus – žinau, nes tokio atstumo laistymo sistemą vedžiojau šiltnamiuose. O kiek ten tuose metruose auga veislių ir pačių krūmų, jau nebesuskaičiuoju. Turiu sąlygas ir galiu pradėti daiginti jurginus itin anksti, vasario pabaigoje. Tad birželį jau skinu didžiulius jų žiedus, iš kurių pagal užsakymus kuriu puokštes. Jas pamačius – abejingų jurginams nelieka,“ – pasakojo augintoja ir floristė, į parodą atvežusi ir savo kurtą įspūdingą jurginų puokštę.

Įdomu tai, kad būtent jurginas, „užkrėtęs“ Kristiną meile šiems augalams ir jos atvežtas į parodą, pelnė ir lankytojų simpatijas: iš viso parodą aplankė per 2 500 žmonių, o daugiausiai balsavimo vėliavėlių buvo įmerkta prie Kristinos išauginto masyvaus balto jurgino žiedo – tai selekcininko iš Nyderlandų Lans-de Boer 1997 metais sukurta veislė ‘Fleurel’.

 

Susitiko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos botanikos sodų atstovai

Tuo pačiu metu, rugsėjo 8-9 d. vyko ir Baltijos šalių botanikos sodų susitikimas, kuriame dalyvavo atstovai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos botanikos sodų.

Susitikimo metu kiekvieno botanikos sodo atstovai pristatė jų soduose įvykusius pokyčius, atnaujintas augalų kolekcijas, vykdomas naujas veiklas: Talino botanikos sodo vadovė Urve Sinijarv papasakojo apie jų organizacijos įsitraukimą į Talino – Europos žaliosios sostinės veiklas, o Nacionalinio Latvijos botanikos sodo atstovė Ludmila Vishnevska pristatė naujai įrengtą Edukacijos centrą ir jame numatomas veiklas. Svečius priėmęs VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis supažindino su turtinga šimtmetį švenčiančio sodo Kaune istoriją.

Baltijos botanikos sodų atstovų susitikimas.

Susitikimo dalyviai buvo pakviesti aplankyti VDU Botanikos sodo kolekcijas, apie kurias jiems išsamiai pasakojo patys šeimininkai: dr. Arūnas Balsevičius, prof. Remigijus Daubaras, prof. Ona Ragažinskienė. Apžiūrinėdami kolekcijas svečiai iš įvairių botanikos sodų pratęsė diskusijas apie šiandieninius iššūkius, kylančius kaupiant, tiriant ir išsaugant augalų kolekcijas bei pristatant jas visuomenei.