Žiemai užmigusį VDU Botanikos sodo parką nuo gruodžio 2 d. nušvies spalvingas ir įspūdingas šviesų festivalis „Džiunglių knyga“. Festivalis veiks iki 2023 m. vasario 28 d.
Iš viso specialiai šiam renginiui buvo sukurta per 200 šviečiančių figūrų. Gyvūnai ir augalai meniškai ir natūraliai įkomponuoti į skirtingo landšafto botanikos sodo aplinką. Dauguma figūrų – itin realistiškos, anatomiškai skrupulingai atkurtos. Didelis dėmesys skirtas detalėms: kailiui, snukiui, uodegoms, ausims. Išlaikytos tikros proporcijos, tačiau kai kurie gyvūnai, kaip ir įprasta pasakai – gerokai padidinti. Pavyzdžiui, smauglys toks milžinas, kad gali suformuoti visą arkadą, o povas puikuojasi net 2,5 metrų pločio švytinčia uodega.
Suspindo retieji Lietuvos augalai
Pasivaikščiojime po švytinčia pasaka virtusį sodą pasitiks lotoso žiedų jūra ir kalnų krioklys, o mėgstantys asmenukes galės gaudyti nepakartojamus kadrus specialiai įkurtoje gėlių oazėje. Čia augalai ne tik stebins ryškumu, bet ir tikslumu: ekspozicijos autoriai sukūrė ir padidino itin tikslias penkių retųjų Lietuvos gėlių replikas: visi šie augalai sėkmingai auga ir žydi VDU Botanikos sodo puoselėjamoje retųjų Lietuvos augalų ekspozicijoje – iš čia ir šios jų nuotraukos.
 K. Obelevičiaus nuotrauka. |
|
Galėsite išvysti melisalapę medumėlę (Melittis melissophyllum L.): šio augalo pagrindinis paplitimo arealas yra piečiau Lietuvos, todėl mūsų šalyje ji labai reta. Auga sausuose šviesiuose ąžuolynuose, kurie kadaise buvo ganomi, o krūmus nugrauždavo gyvuliai, todėl šviesos pakakdavo ir šviesiamėgėms rūšims. Paskutiniaisiais dešimtmečiais medumėlės augavietėse suvešėjo lazdynai, tarp ąžuolų ir beržų išsikerojo liepos ir skroblai, kurie užpavėsino šių miškų žolyną. Melisalapės medumelės augalams trūksta šviesos, jie menkai žydi arba visai nežydi, todėl ši labai reta Lietuvoje augalų rūšis gali išnykti.
 K. Obelevičiaus nuotrauka. |
 |
Tamsoje spindi ir boloninis katilėlis (Campanula bononiensis L.) – dar viena reta Lietuvoje rūšis. Tai tipiškas šviesomėgis ir šilumamėgis sausų miško aikštelių, pamiškių ir šlaitų pievų augalas. Anksčiau tokios pievos būdavo šienaujamos ar ganomos. Nustojus ganyti ir šienauti, šios augavietės užauga aukštomis žolėmis, krūmais ar medžiais, todėl ši katilėlių rūšis Lietuvoje nyksta.
 K. Obelevičiaus nuotrauka. |
 |
Akį patrauks ir mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum L.) – gana reta rūšis, auganti drėgnose pievose, krūmynuose, upių ir ežerų pakrantėse, taip pat pagrioviuose ir pakelėse. Ši pievoms būdinga rūšis nyksta joms užkrūmijant ir vėliau užaugant mišku.
 K. Obelevičiaus nuotrauka. |
 |
Galėsite pasigrožėti tik keliose vietose Lietuvoje randama griovine našlaite (Viola stagnina Schult.). Šie augaliukai smulkūs, todėl sunkiai pastebimi. Auga drėgnose ir šlapiose pievose, viksvynuose, grioviuose. Nyksta dėl pievų užkrūmijimo, pelkių sausinimo, viksvynų užaugimo nendrėmis ir krūmais.
 K. Obelevičiaus nuotrauka. |
 |
Švytinčiu žibintu virto ir dar vienas retuolis – siauralapis gencijonas (Gentiana pneumonanthe L.), kuris žydėjimo metu traukia akį puošnumu. Rūšis Lietuvoje reta, sparčiai nykstanti dėl pievų užaugimo krūmais ar suarimo. Gera žinia, kad Žuvinto biosferos rezervate taikant gamtotvarkos priemones (iškirtus krūmus, pievas pradėjus reguliariai šienauti) bebaigiančios išnykti gencijonų populiacijos atsikūrė ir pagausėjo.
Ne tik šviesos, bet ir garsai
Šviečiančios figūros ir jų kompozicijos – tik dalis „Džiunglių knygos“ efekto. Visa botanikos sodo aplinka specialiai iliuminuota ir įgarsinta, todėl jūsų pasivaikščiojimą lydi cikadų čirpimas, paukščių klegesys ir žvėrių riaumojimas. Nenustebkite, jei sužaibuos ar prasidės garsinė tropikų liūtis.
Iki soties pasimėgavusius džiunglių legendomis, jūsų lauks pats tikriausias, gyviausias Kalėdų senelis ir jo nuostabiai žibančios, elnių traukiamos, dovanų prikrautos rogės. Dvylikos metrų ilgio ir trijų metrų aukščio kalėdinė kompozicija taps ryškiu ir kupinu teigiamų emocijų jūsų apsilankymo akcentu.
