VDU Botanikos sodas

09
balandžio

Šv. Velykoms purpuriniais žiedais pasipuošė japoninis puošmedis

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo vienas seniausių parko medžių – japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum). Beveik šimtą metų skaičiuojantis ir savo pavadinimą puikiai atspindintis medis skirtingais metų laikais žavi lapų bei žiedų spalvomis, na o rudenį japoninis puošmedis lankytojus vilioja švelniu karamelės aromatu.

„Šiemet japoninio puošmedžio žydėjimo pradžia nesiskiria nuo pernai: 2019 metais balandžio 8 d. skelbėme apie žydėjimą. Šis šalia VDU Botanikos sodo tvenkinio augantis japoninis puošmedis yra seniausias iš visų mūsų turimų puošmedžių – į sodo parką atkeliavo apie 1924 m. iš Berlyno Špėto arboretumo. Pavasarį, besiskleisdami lapai būna purpuriniai, vėliau tampa žali, o rudenį – geltoni, oranžiniai arba raudoni. Be to, prieš lapams nubyrant, jie skleidžia švelnų karamelės kvapą ir kviečia sustoti po laja“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.

Japoninis puošmedis paplitęs Japonijoje ir Kinijoje lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Tai – 15–30 metrų aukščio medis, kuris suformuoja taisyklingos, kūgiškos formos lają, dažnai turi daugiau nei vieną liemenį. Lapai apskriti ar kiaušinio formos, 5–10 cm ilgio, jų forma primena kanadinio cercio (Cercis canadensis) lapus.

Japoninis puošmedis toleruoja genėjimą, nepakantus sausrai, tačiau vandens perteklių toleruoja. Gali nukentėti nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, tačiau žiemos šalčiui yra atsparus. Mėgsta derlingus purius priesmėlius ir priemolius. Pakenčia unksmę, tačiau dėl gražios lajos formos paprastai auginamas atviroje saulėtoje vietoje.

Išvesta keletas japoninio puošmedžio veislių: ‘Red Fox’ (tamsiai raudonais lapais), ‘Pendula’ (svyrančiom šakelėm) ir ‘Heronswood Globe’ (kompaktiška rutuliška laja).

Fotogalerijoje kviečiame pasigrožėti VDU Botanikos sode augančiu japoniniu puošmedžiu skirtingais metų laikais.

Kitos aktualijos

2021 05 18
Paprastoji kiaulpienė – ne tik pavasarinės gamtos puošmena, bet ir maistas bei vaistas
      Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja   Ar žinojote, kad vienas paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale F. H. Wigg) augalas subrandina iki 8 000 sėklų? ...
Plačiau
2021 05 17
Storieji ir senieji VDU Botanikos sodo parko gyventojai
Vienas didžiausių žaliųjų plotų Kauno mieste – VDU Botanikos sodo parkas turtingas gausia dendrologine kolekcija, kurioje auga per 60 šeimų priklausantys lapuočiai ir 6 šeimų spygliuočių atstovai. Nemaža dalis sumedėjusių augalų išauginti iš sėklų bei sodinukų, gautų iš Europos, ...
Plačiau
2021 05 11
Šiltą savaitę – gausiausias tulpių žydėjimas
Vos kelios vasariškos šilumos dienos – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tulpių ekspozicija sprogo žiedais: vienu metu įvairiausiomis spalvomis ir formomis pasipuošė kone visų grupių tulpės – o jų VDU Botanikos sode Kaune, 10 arų plote, eksponuojama ...
Plačiau
2021 05 06
Tradiciniame konferencijos seminare – įvairiapusis dėmesys vaistiniams augalams
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę ...
Plačiau