VDU Botanikos sodas

09
balandžio, 2020

Šv. Velykoms purpuriniais žiedais pasipuošė japoninis puošmedis

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo vienas seniausių parko medžių – japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum). Beveik šimtą metų skaičiuojantis ir savo pavadinimą puikiai atspindintis medis skirtingais metų laikais žavi lapų bei žiedų spalvomis, na o rudenį japoninis puošmedis lankytojus vilioja švelniu karamelės aromatu.

„Šiemet japoninio puošmedžio žydėjimo pradžia nesiskiria nuo pernai: 2019 metais balandžio 8 d. skelbėme apie žydėjimą. Šis šalia VDU Botanikos sodo tvenkinio augantis japoninis puošmedis yra seniausias iš visų mūsų turimų puošmedžių – į sodo parką atkeliavo apie 1924 m. iš Berlyno Špėto arboretumo. Pavasarį, besiskleisdami lapai būna purpuriniai, vėliau tampa žali, o rudenį – geltoni, oranžiniai arba raudoni. Be to, prieš lapams nubyrant, jie skleidžia švelnų karamelės kvapą ir kviečia sustoti po laja“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.

Japoninis puošmedis paplitęs Japonijoje ir Kinijoje lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Tai – 15–30 metrų aukščio medis, kuris suformuoja taisyklingos, kūgiškos formos lają, dažnai turi daugiau nei vieną liemenį. Lapai apskriti ar kiaušinio formos, 5–10 cm ilgio, jų forma primena kanadinio cercio (Cercis canadensis) lapus.

Japoninis puošmedis toleruoja genėjimą, nepakantus sausrai, tačiau vandens perteklių toleruoja. Gali nukentėti nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, tačiau žiemos šalčiui yra atsparus. Mėgsta derlingus purius priesmėlius ir priemolius. Pakenčia unksmę, tačiau dėl gražios lajos formos paprastai auginamas atviroje saulėtoje vietoje.

Išvesta keletas japoninio puošmedžio veislių: ‘Red Fox’ (tamsiai raudonais lapais), ‘Pendula’ (svyrančiom šakelėm) ir ‘Heronswood Globe’ (kompaktiška rutuliška laja).

Fotogalerijoje kviečiame pasigrožėti VDU Botanikos sode augančiu japoniniu puošmedžiu skirtingais metų laikais.

Kitos aktualijos

2025 07 01
Gausioje kolekcijoje – įspūdinga perkūnropių ir šilropių įvairovė
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune saugoma gausi perkūnropių (Sempervivum) ir šilropių (Jovibarba) kolekcija. Šiuo metu čia auginama apie 100 kolekcinių numerių, tarp jų – tiek natūraliai paplitusių rūšių, tiek išvestų dekoratyvinių veislių. Perkūnropės ir šilropės – tai dvi ...
Plačiau
2025 06 26
Susipažinkite: citrinų aromatu viliojanti trilapė ptelija
Šiuo metu VDU Botanikos sode Kaune žydi trilapė ptelija (Ptelea trifoliata L.). Šis augalas, iš pirmo žvilgsnio nekrentantis į akis, pasižymi įdomiomis savybėmis ir požymiais, suteikiančiais jam išskirtinumo ir žavesio. Trilapė ptelija priklauso rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.), ptelijų (Ptelea ...
Plačiau
2025 06 25
VDU Botanikos sode Kaune išvesta veislė triumfavo bijūnų parodoje Estijoje
2025 m. birželio 14–15 dienomis Estijoje, istoriniame Mädapea dvare, šalia Rakverės miesto, vyko jubiliejinė – dešimtoji – bijūnų paroda, kurioje pagrindinį publikos prizą pelnė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode išvesta veislė 'Estonian Snow'.
Plačiau
2025 06 20
Kongrese P. Korėjoje aptarta botanikos sodų svarba sprendžiant pasaulinius iššūkius
Birželio 8–13 d. Seule, Pietų Korėjoje vyko 11-asis Tarptautinis švietimo botanikos soduose kongresas (ICEBG). Šiame kas trejus metus rengiamame pasauliniame renginyje dalyvavo VDU Botanikos sodo atstovai.
Plačiau