VDU Botanikos sodas

09
balandžio

Šv. Velykoms purpuriniais žiedais pasipuošė japoninis puošmedis

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo vienas seniausių parko medžių – japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum). Beveik šimtą metų skaičiuojantis ir savo pavadinimą puikiai atspindintis medis skirtingais metų laikais žavi lapų bei žiedų spalvomis, na o rudenį japoninis puošmedis lankytojus vilioja švelniu karamelės aromatu.

„Šiemet japoninio puošmedžio žydėjimo pradžia nesiskiria nuo pernai: 2019 metais balandžio 8 d. skelbėme apie žydėjimą. Šis šalia VDU Botanikos sodo tvenkinio augantis japoninis puošmedis yra seniausias iš visų mūsų turimų puošmedžių – į sodo parką atkeliavo apie 1924 m. iš Berlyno Špėto arboretumo. Pavasarį, besiskleisdami lapai būna purpuriniai, vėliau tampa žali, o rudenį – geltoni, oranžiniai arba raudoni. Be to, prieš lapams nubyrant, jie skleidžia švelnų karamelės kvapą ir kviečia sustoti po laja“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.

Japoninis puošmedis paplitęs Japonijoje ir Kinijoje lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Tai – 15–30 metrų aukščio medis, kuris suformuoja taisyklingos, kūgiškos formos lają, dažnai turi daugiau nei vieną liemenį. Lapai apskriti ar kiaušinio formos, 5–10 cm ilgio, jų forma primena kanadinio cercio (Cercis canadensis) lapus.

Japoninis puošmedis toleruoja genėjimą, nepakantus sausrai, tačiau vandens perteklių toleruoja. Gali nukentėti nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, tačiau žiemos šalčiui yra atsparus. Mėgsta derlingus purius priesmėlius ir priemolius. Pakenčia unksmę, tačiau dėl gražios lajos formos paprastai auginamas atviroje saulėtoje vietoje.

Išvesta keletas japoninio puošmedžio veislių: ‘Red Fox’ (tamsiai raudonais lapais), ‘Pendula’ (svyrančiom šakelėm) ir ‘Heronswood Globe’ (kompaktiška rutuliška laja).

Fotogalerijoje kviečiame pasigrožėti VDU Botanikos sode augančiu japoniniu puošmedžiu skirtingais metų laikais.

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau