VDU Botanikos sodas

24
rugsėjo

Susitikimo su mikologu dalyviams pasisekė: kartu rado raudonosios knygos atstovą

VDU Botanikos sode viešėjęs Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius žinių ištroškusiems klausytojams atskleidė ne vieną iki šiol negirdėtą žinią apie grybus: supažindino su valgomais grybais ir nuodingais jų antrininkais, pasakojo apie grybų bendradarbiavimą su augalais ir net gyvūnais, pristatė grybus-rekordininkus: keliolika tūkstančių kilogramų sveriančius grybus! Seminaro dalyviai net tik klausėsi paskaitos, bet ir leidosi į grybų paiešką VDU Botanikos sode. Ten jiems itin pasisekė: nusišypsojo laimė iš arti susipažinti su raudonosios knygos atstovu – karčiuoju baravyku (Boletus radicans).  

Daugiau kaip 25 metus giliai besigilinantis į grybų pasaulį mikologas Jonas Kasparavičius seminaro dalyvius nustebino žinia, kad tai, ką mes linkę vadinti grybais, iš tiesų yra tik maža dalis: grybo sąvoka – gerokai platesnė. Vaisiakūnių – tai, ką mes renkame miške, misija yra subrandinti ir paskleisti sporas. „Vienu metu ir derėti, ir plisti toliau grybai, deja, negali. Tai atsako į klausimą, kodėl kartais grybai nedera, nors atrodytų, kad ir oras, ir mėnulio fazė yra palanki“, – sakė J. Kasparavičius. Be to, miškuose nėra pastovumo: jeigu tam tikroje vietoje auga baravykai, dar nereiškia, kad čia jie augs visą laiką.

Seminare buvo pasakojama ir apie didžiausius pasaulyje rastus grybus. Ano mikologo, 1992 m. „The New York Times“ paskelbė, kad Mičigano valstijoje rastas 10 000 kg grybas, išplitęs 15 ha miške. Šis kelmutis (Armillaria gallica) skaičiavo 1500 metų. Praėjus vos mėnesiui, Vašingtono valstijoje rastas 40 kartų didesnis grybas (600 ha, 6 km), 1998 metais Oregono valstijoje aptiktas net 2400 metų senumo, 900 ha plote augantis kelmutis. Europoje mastai kiek mažesni: Šveicarijoje rastas 40 ha plote išplitęs, 1000 metų amžiaus milžiniškas grybas. Lietuvoje panašių pavyzdžių būtų naivu tikėtis, nes tokio dydžio grybai gali augti tik ilgai įvairių kirtimo, pjovimo įrankių nemačiusiuose miškuose.

Seminaro dalyviams įspūdį paliko ir tai, kad grybas gali bendradarbiauti su augalais – vienas kitam padėti teikti vandenį, maisto medžiagas. Tokia draugystė galima ir su gyvūnais: skruzdėlės, termitai paruošia grybienai palankią terpę, aprūpina ją maisto medžiagomis. Pasėtos grybienos gijas specialūs darbininkai nuolat skabo – išsiskiriančiu skysčiu maitinasi ir neleidžia grybui plisti: taip nuolat užtikrinamas abipusis maisto šaltinis.

„Tačiau grybas gali ne tik draugauti, bet ir žudyti. Tai atsitinka tuomet, kai specializuotų grybienos darinių „laidų“ pagalba kelmučio grybiena greitai išplinta po jau pažeisto medžio žieve ir atakuoja medį daugelyje vietų, tarsi jį pultų ne vienas, o dešimtys ar net šimtai užpuolikų vienu metu. Taip puolamas medis greitai išsenka ir neretai žūva“, – pasakojo J. Kasparavičius. Tokį pavyzdį seminaro dalyviai stebėjo antrojoje dalyje – ekskursijoje po VDU Botanikos sodą.  Nuvirtęs medis buvo apsiraizgęs tamsios spalvos „laidais“. Ir tai – ne vienintelis ekskursijoje stebėtas grybas. Dalyviai susipažino su karčiuoju baravyku (Boletus radicans), kuris yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat stebėjo, kaip atrodo baravykas paąžuolis (Boletus luridus), valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) ir kiti VDU Botanikos sode randami grybai. Rastus nežinomus grybus mikologas pataria perpjauti išilgai: tuomet matomas bendras vaizdas, vidinė grybo struktūra, minkštimo spalva ir jo spalvinės reakcijos, o tai suteikia papildomos informacijos ir padeda lengviau atpažinti grybą.

„VDU Botanikos sodas – beveik mūsų namai: čia vaikai lanko edukacinius užsėmimus, ateiname pasivaikščioti, lankomės seminaruose. Džiaugiuosi, kad tokios paskaitos, seminarai yra ne tik man naudingi, bet ir vaikams neprailgsta bei patinka“, – pasakojo seminaro dalyvė Žaneta, atvykusi su savo vienuolikmete dukra Kotryna. Anot Žanetos, kitą savaitę šeima planuoja vykti grybauti, tad šiame seminare sužinota informacija bus be galo naudinga.

Grybaujantiems Lietuvoje mikologas pataria įsiminti, kaip atrodo vieni nuodingiausių grybų – žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) ir nesumaišyti jos su žaliuoke. Žalsvosios musmirės lakšteliai yra balti, kotelio apačia turi gumbą ir išnarą, musmirę puošia sijonėlis. Taip pat patariama surinktus bobausius (Gyromitra esculenta) tris kartus nuvirinti dideliame kiekyje vandens, kiekvieną kartą nuovirą išpilant ir tik tuomet vartoti maistui. Seminare minėti ir kiti nuodingi grybai, kuriems geriau į grybautojo krepšį nepatekti: smailiažvynė žvynabudėlė (Lepiota aspera), kartais sumaišoma su valgomu grybu – skėtine žvynabude (Macrolepiota procera), nuodingasis nuosėdis (Cortinarius orellanus), niekaip nerandamas ir dėl to vos ne mitiniu tapęs šėtoninis baravykas (Boletus satanas).

 

Kitos aktualijos

2022 09 14
Rudenį pasitikome gausiais kolegų vizitais
2022-ųjų vasaros pabaiga ir rudens pradžia VDU Botanikos sodui buvo gausi kolegų vizitais: priimtos delegacijos iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Vilniaus botanikos sodų, kiekvieną kartą ne tik dalijantis gerąja patirtimi, pristatant ūkininkavimo praktiką, supažindinant su turimomis kolekcijomis, bet ir aptariant ...
Plačiau
2022 09 13
Ryškiaspalvėje kolekcijoje – įvairių šalių kolegų dovanotos retos chrizantemų veislės
Chrizantemų kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune pradėta kaupti prieš keletą metų: tai lauke žiemojantys daugiamečiai augalai, kurių veislės praktiškai visos atkeliavo iš kitų šalių botanikos sodų, kaip dovanos – komandiruočių metu užmegztų tarpasmeninių ir tarpinstitucinių ryšių ...
Plačiau
2022 09 13
VDU Botanikos sodo mokslininkai tarptautiniame kongrese
Rugpjūčio 28 d. pietinės Graikijos Makedonijos Salonikų mieste prasidėjo kelias dienas trukęs 70-asis tarptautinis kongresas ir vaistinių augalų bei natūralių produktų tyrimų draugijos simpoziumas. Telkdami viso pasaulio mokslininkus, simpoziumo organizatoriai siekia aktyvinti bioįvairovės tyrimus įvairiais gamtos aspektais, taikant inovatyvias ...
Plačiau
2022 09 13
Botanikos sode iki rugsėjo pabaigos vieši Klimato muziejus
Koks jausmas būti 50 °C karštyje? Ar ūkininkavimas persikels į kosmosą? Klaipėda po vandeniu — niūri prognozė ar neišvengiama ateitis?   Į šiuos ir panašius klausimus atsako vienintelis toks Baltijos šalyse — mobilus Klimato muziejus. Įrengtas keturiuose spalvinguose jūriniuose ...
Plačiau