VDU Botanikos sode viešėjęs Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius žinių ištroškusiems klausytojams atskleidė ne vieną iki šiol negirdėtą žinią apie grybus: supažindino su valgomais grybais ir nuodingais jų antrininkais, pasakojo apie grybų bendradarbiavimą su augalais ir net gyvūnais, pristatė grybus-rekordininkus: keliolika tūkstančių kilogramų sveriančius grybus! Seminaro dalyviai net tik klausėsi paskaitos, bet ir leidosi į grybų paiešką VDU Botanikos sode. Ten jiems itin pasisekė: nusišypsojo laimė iš arti susipažinti su raudonosios knygos atstovu – karčiuoju baravyku (Boletus radicans).
Daugiau kaip 25 metus giliai besigilinantis į grybų pasaulį mikologas Jonas Kasparavičius seminaro dalyvius nustebino žinia, kad tai, ką mes linkę vadinti grybais, iš tiesų yra tik maža dalis: grybo sąvoka – gerokai platesnė. Vaisiakūnių – tai, ką mes renkame miške, misija yra subrandinti ir paskleisti sporas. „Vienu metu ir derėti, ir plisti toliau grybai, deja, negali. Tai atsako į klausimą, kodėl kartais grybai nedera, nors atrodytų, kad ir oras, ir mėnulio fazė yra palanki“, – sakė J. Kasparavičius. Be to, miškuose nėra pastovumo: jeigu tam tikroje vietoje auga baravykai, dar nereiškia, kad čia jie augs visą laiką.
Seminare buvo pasakojama ir apie didžiausius pasaulyje rastus grybus. Ano mikologo, 1992 m. „The New York Times“ paskelbė, kad Mičigano valstijoje rastas 10 000 kg grybas, išplitęs 15 ha miške. Šis kelmutis (Armillaria gallica) skaičiavo 1500 metų. Praėjus vos mėnesiui, Vašingtono valstijoje rastas 40 kartų didesnis grybas (600 ha, 6 km), 1998 metais Oregono valstijoje aptiktas net 2400 metų senumo, 900 ha plote augantis kelmutis. Europoje mastai kiek mažesni: Šveicarijoje rastas 40 ha plote išplitęs, 1000 metų amžiaus milžiniškas grybas. Lietuvoje panašių pavyzdžių būtų naivu tikėtis, nes tokio dydžio grybai gali augti tik ilgai įvairių kirtimo, pjovimo įrankių nemačiusiuose miškuose.
Seminaro dalyviams įspūdį paliko ir tai, kad grybas gali bendradarbiauti su augalais – vienas kitam padėti teikti vandenį, maisto medžiagas. Tokia draugystė galima ir su gyvūnais: skruzdėlės, termitai paruošia grybienai palankią terpę, aprūpina ją maisto medžiagomis. Pasėtos grybienos gijas specialūs darbininkai nuolat skabo – išsiskiriančiu skysčiu maitinasi ir neleidžia grybui plisti: taip nuolat užtikrinamas abipusis maisto šaltinis.
„Tačiau grybas gali ne tik draugauti, bet ir žudyti. Tai atsitinka tuomet, kai specializuotų grybienos darinių „laidų“ pagalba kelmučio grybiena greitai išplinta po jau pažeisto medžio žieve ir atakuoja medį daugelyje vietų, tarsi jį pultų ne vienas, o dešimtys ar net šimtai užpuolikų vienu metu. Taip puolamas medis greitai išsenka ir neretai žūva“, – pasakojo J. Kasparavičius. Tokį pavyzdį seminaro dalyviai stebėjo antrojoje dalyje – ekskursijoje po VDU Botanikos sodą. Nuvirtęs medis buvo apsiraizgęs tamsios spalvos „laidais“. Ir tai – ne vienintelis ekskursijoje stebėtas grybas. Dalyviai susipažino su karčiuoju baravyku (Boletus radicans), kuris yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą, taip pat stebėjo, kaip atrodo baravykas paąžuolis (Boletus luridus), valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) ir kiti VDU Botanikos sode randami grybai. Rastus nežinomus grybus mikologas pataria perpjauti išilgai: tuomet matomas bendras vaizdas, vidinė grybo struktūra, minkštimo spalva ir jo spalvinės reakcijos, o tai suteikia papildomos informacijos ir padeda lengviau atpažinti grybą.
„VDU Botanikos sodas – beveik mūsų namai: čia vaikai lanko edukacinius užsėmimus, ateiname pasivaikščioti, lankomės seminaruose. Džiaugiuosi, kad tokios paskaitos, seminarai yra ne tik man naudingi, bet ir vaikams neprailgsta bei patinka“, – pasakojo seminaro dalyvė Žaneta, atvykusi su savo vienuolikmete dukra Kotryna. Anot Žanetos, kitą savaitę šeima planuoja vykti grybauti, tad šiame seminare sužinota informacija bus be galo naudinga.
Grybaujantiems Lietuvoje mikologas pataria įsiminti, kaip atrodo vieni nuodingiausių grybų – žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) ir nesumaišyti jos su žaliuoke. Žalsvosios musmirės lakšteliai yra balti, kotelio apačia turi gumbą ir išnarą, musmirę puošia sijonėlis. Taip pat patariama surinktus bobausius (Gyromitra esculenta) tris kartus nuvirinti dideliame kiekyje vandens, kiekvieną kartą nuovirą išpilant ir tik tuomet vartoti maistui. Seminare minėti ir kiti nuodingi grybai, kuriems geriau į grybautojo krepšį nepatekti: smailiažvynė žvynabudėlė (Lepiota aspera), kartais sumaišoma su valgomu grybu – skėtine žvynabude (Macrolepiota procera), nuodingasis nuosėdis (Cortinarius orellanus), niekaip nerandamas ir dėl to vos ne mitiniu tapęs šėtoninis baravykas (Boletus satanas).
