VDU Botanikos sodas

01
vasario

Sulaukėme: oranžerijoje pražydo egzotiškieji amorfofalai!

Viena įspūdingiausių akimirkų Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijoje žiemą – leopardinio amorfofalo (Amorphophallus konjac) žydėjimas. Apie mėnesį laiko stovėję žvakes primenantys žiedai pradėjo skleistis tik vakar, ir netrukus oranžerijoje pražys keliolika išskirtinių, egzotikos gerbėjų pamiltų amorfofalų.

Neįprasta forma, o svarbiausia – ryškus, pūvančią mėsą primenantis amorfofalo žiedyno kvapas, prilipdęs jam visai neromantišką „lavongėlės“, „velnio liežuvio“ ar „gyvatės palmės“ vardą, kasmet į oranžeriją sutraukia nemažą pulką lankytojų.

Šiemet oranžerijos kaktusyne amorfofalai išleido nuo 1 m iki 1,5 m aukščio žiedynus, kurie išsiskleidę žydės apie savaitę, o esant vėsiems, apniukusiems orams gali išsilaikyti ir iki 10 dienų. Stipriausią dvoką skleidžia patys stambiausi žiedynai, kvapas ypač sustiprėja saulėtomis dienomis ir jaučiamas net neužėjus į kaktusyno patalpą, vos pravėrus oranžerijos duris.

Galima išsiauginti ir patiems

„Lankytojų reakcijos būna įvairios – vieni kantriai gėrisi augalais, kiti jau nuo durų gokčioja ir raukosi“, – šypsosi oranžerijos vadovė dr. Judita Varkulevičienė. Pasak jos, egzotiškąjį amorfofalą, turint sąlygas, ne taip sudėtinga išsiauginti ir namuose. Tiesa, tam, kad augalas išaugintų didelius gumbus ir išleistų įspūdinguosius žiedynus, būtina itin puri ir derlinga žemė.

„Kartais klaidingai manoma, kad amorfofalo auginimas yra kažkuo baisiai sudėtingas, bet tai netiesa. Pavasarį į gerą žemę saulėtoje vietoje pasodintas gumbas išleis vieną lapą. Per vasarą gausiai tręšiamas, rudenį gumbas iškasamas ir laikomas sausai, bet šiltai, kol pradeda leisti savo puošnųjį žiedyną. Beje, žiedų skleidžiamas pūvančios  mėsos kvapas yra tiek stiprus ir „lipnus“, kad laikant namuose, gali įsigerti į baldus, drabužius, ir tuomet greitai jo neatsikratysite, – perspėja specialistė. Visai kas kita – stambiausio amorfofalų genties atstovo Amorphophallus titanum auginimas: šis didžiausia pasaulio gėle vadinamas augalas gali išauginti iki 3 m aukščio žiedyną, o jo gumbo skersmuo siekia iki 50 cm, svoris – 25-50 kg. „Britams prireikė 10 metų, kol jų turimas Amorphophallus titanum pradėjo žydėti. Štai išauginti ir prižiūrėti tokį milžiną – išties neeilinis iššūkis,“ – apie legendinį leopardinio amorfofalo giminaitį pasakoja J. Varkulevičienė.

Ne vieninteliai stipraus kvapo eksponatai

Botanikos sodo oranžerijoje ne vien amorfofalai pribloškia savo išskirtiniu kvapu. Štai pavasarį ypač saldžiai net kelias savaites kvepia didingos sabalpalmės žiedynai – jeigu augalas sukrauna jų 4-5, kvapas tampa net svaiginantis ir apgaubia visa oranžeriją.

Kitas stipriu, alyvas kiek primenančiu kvapu dėmesį patraukiantis augalas – ilgažiedis linkšas (jautresniems ar alergiškiems žmonėms nepatariama jo uostyti iš arti). Visai netrukus mėlynais aromatingais žiedais pražys kemeras, subtiliu aromatu einant pro šalį vilioja ir šiuo metu žydintis cintrinmedis.

Aplankyti VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje žydinčius amorfofalus galima III-VII, nuo 9:00 iki 17:00 val.

 

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau