VDU Botanikos sodas

28
rugsėjo, 2018

Prestižiniame gėlininkų konkurse Paryžiuje – pripažinimas lietuviškai jurginų veislei

„Galima drąsiai sakyti, kad Parc Floral de Paris organizuojamas tarptautinis jurginų veislių konkursas yra vienas reikšmingiausių Europoje: kasmet čia dalyvauja svarbiausi selekcininkai iš Europos ir Amerikos, o išrinktos veislės netrunka išpopuliarėti visame pasaulyje, – įspūdžiais dalijasi ką tik iš Paryžiaus grįžęs ir net du prizus šiame konkurse su savo išveistu jurginu laimėjęs Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Parc Floral de Paris konkursą laimėjusioms veislėms atsiveria komercinės rinkos, jie pasklinda po Europą,  Ameriką, ilgam išlikdami profesionaliose ir gėlių mylėtojų kolekcijose – taigi, tokiu būdu užtikrinamas veislių išlikimas. „Jau kitąmet šiųmečiai jurginų konkurso laimėtojai pateks į Paryžiaus gėlynus, o šalia jų puikuosis auksinė etiketė su veislės pavadinimu ir nurodyta kilmės šalimi, taigi, tai yra ir puikiausias Lietuvos viešinimas bei reklama mūsų mažai, gėlių selekcininkų pasaulyje dar menkai žinomai šaliai,“ – džiaugiasi dr. A Balsevičius, kurio išveistas jurginas ‘Orija’ pelnė Vaikų prizą ir antrąją vietą publikos jurgino nominacijoje.

 

Paryžiaus ir visos Europos gėlynų madų diktatoriai

Bois de Vincennes regione, 12-ojoje Paryžiaus teritorijoje, įsikūręs Parc Floral de Paris yra viešas parkas ir botanikos sodas, gimęs 1969 metais kaip tarptautinė dekoratyvinės sodininkystės ekspozicija. Tai vienas iš keturių botanikos sodų Paryžiuje ir svarbiausia vienmečių gėlių gėlynų eksponavimo vieta. Šiame parke sukomponuoti gėlynai tais pačiais metais atkartojami visame Paryžiaus mieste, todėl neabejotinai Parc Floral de Paris diktuoja gėlių ir gėlynų madas Prancūzijoje, kurios kiek vėliau pasklinda po kitas Europos šalis.

Šiemet, rugsėjo 21 dieną, Parc Floral de Paris vyko jau jubiliejinis 30-tasis tarptautinis jurginų konkursas (Concours International du Dahlia 2018 Parc Floral de Paris). Tam, kad galėtų jame dalyvauti, įšaknydintus jurginų ūglius dr. A. Balsevičius išsiuntė dar pavasarį. Iš viso nusiųstos šešios veislės, kurios per vasarą buvo auginamos ir eksponuojamos lysvėse.

iš viso 2018 metų konkurse buvo pristatytos 84 naujos jurginų veislės iš Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos, Rusijos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Vokietijos, Belgijos, Kanados. Jurginus vertino didžioji žiuri, kurią sudarė net devynios profesionalių vertintojų grupės ir naujųjų veislių autoriai. Vertinant didžiausias dėmesys skirtas augalų išvaizdai ir atsparumui ligoms bei kenkėjams. Buvo vertinama bendra augalo išvaizda, graižų išvaizda ir išskirtiniai augalo požymiai. Žiuri paskyrė šiuos apdovanojimus:

  • Didįjį prizą ir du sertifikatus (atiktų 1-3 vietas);
  • Žemaūgių jurginų prizą ir du sertifikatus (atitiktų 1-3 vietas);
  • Jurginų mylėtojų prizą;
  • Dekoratyvinės sodininkystės žurnalistų prizą;
  • Floristų prizą.

Iki konkurso vyko publikos balsavimas ir atskirai vaikų balsavimas, kurių metu lankytojai rinko jiems labiausiai patikusius jurginus.

Konkurse eksponuota nauja lietuviška jurginų veislė ‘Orija’ laimėjo net dviejose kategorijose: ji pelnė Vaikų prizą ir antrąją vietą publikos rinkimuose. Tai kol kas pirmasis toks aukštas lietuviškos gėlių veislės įvertinimas. Kitus apdovanojimus pelnė prancūzų ir latvių gėlių selekcininkai.

Dr. A. Balsevičiaus 2014 metais išveista ‘Orija’ – tai 5 grupės dekoratyvinis jurginas, užaugantis iki 70 cm aukščio, žydintis margais violetiniais su baltais pakraščiais 11 cm skersmens žiedynais, tinkamas jurginų grupių gėlynams ir žiedams skinti. Veislė pavadinta Kalvarijos savivaldybėje esančio Orijos ežero vardu, kur prabėgo autoriaus vaikystė.

Dėmesys subtilumui ir pritaikomumui

Pasak dr. A. Balsevičiaus, ne visos konkursui nusiųstos veislės pateisino lūkesčius: „Nuostabu, kokios įtakos turi klimato pokyčiai: dalis jurginų, kurie Lietuvoje puikiai auga ir suformuoja gražius kerus, Paryžiaus klimate augo visiškai kitaip, o vienas – net nepražydo. Vis dėlto publikos ir ypač vaikų dėmesį pelniusi ‘Orija’ ten klestėte klestėjo, prie jos nuolat buvo pulkai besifotografuojančių ir besigrožinčių. Šiam jurginui net buvo skirtas vaikų piešinių paroda-konkursas“.

Kaip parodė šių metų išrinkti geriausieji jurginai, prancūzams, kitaip nei britams ar amerikiečiams, labai svarbus veislės panaudojimas – kaip gėlė bus pritaikoma, ar verta ją dauginti. Didžiausio komisijos dėmesio susilaukė subtilių, švelnių, pastelinių spalvų jurginai – kaip kad Didžiojo prizo nugalėtojas jurginas ‘Rose des Sables’ (Nova Flore Jardin, Prancūzija), arba Geriausias žemaūgis jurginas 12D75 (Nova Flore Jardin, Prancūzija).

Kitos aktualijos

2026 07 13
Baltos mėlynės ir bruknės? Tai ne klaida, o reta gamtos dovana
Ar balta uoga reiškia, kad ji neprinokusi? Visai ne. VDU Botanikos sodo mokslininkė dr. Laima Česonienė pasakoja apie retas baltąsias mėlynes, bruknes ir vaivorus, jų kilmę, savybes bei vertę, o apie jas plačiau kviečia sužinoti ir „Kvapų naktyje“.
Plačiau
2026 07 10
Vasara kvepia baltai: kviečiame į „Kvapų naktį“
Liepos 17 d. VDU Botanikos sodas Kaune pakvies į tradicinę botaninę šventę „Kvapų naktis 2026“. Šių metų tema – BALTA. Lankytojų lauks kvapų edukacijos, ekskursijos, paskaitos, veiklos šeimoms ir didysis vakaro koncertas su VDU Kameriniu orkestru bei vokaliniu kolektyvu ...
Plačiau
2026 06 30
VDU Botanikos sode išvesta bijūnų veislė įvertinta tarptautinėje parodoje Estijoje
2026 m. birželio 20–21 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas dalyvavo tarptautinėje bijūnų parodoje, vykusioje Mädapea dvare, netoli Rakverės (Estija). Parodoje buvo eksponuojamos 35 Lietuvoje išvestos bijūnų veislės, atspindinčios daugiau kaip septynis dešimtmečius puoselėjamas šalies bijūnų selekcijos tradicijas. Didžiausio ...
Plačiau
2026 06 29
Vaistinių augalų tarptautiniai tyrimai domina biomedicinos srities mokslininkus
Sprendžiant onkologinių ligų prevencijos problemą, vykdomi perspektyvių vaistinių (aromatinių) augalų ir jų fitojunginių (biologiškai veikliųjų junginių) įvairovės gausinimas, atranka bei tyrimai. Nuo 2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės Analizės Atviros Prieigos Centro (vadovas akademikas prof. habil. ...
Plačiau