VDU Botanikos sodas

25
kovo

Pražydo aukščiausia Lietuvoje palmė

Užsukusius į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžeriją pasitinka egzotiškas, saldus aromatas. Jį skleidžia seniausia ir aukščiausia palmė – palmetinė sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.).

„Ši palmė pas mus iš Italijos Modenos botanikos sodo atkeliavo 1949 m. Mūsų žiniomis, apie 12 metrų palmė yra aukščiausia ne tik VDU Botanikos sode, bet ir visoje Lietuvoje. Natūraliai palmetinės sabalpalmės yra paplitę Atlanto vandenyno skalaujamose pietrytinėse JAV teritorijose, Kuboje, Bahamose“, – sakė VDU Botanikos sodo Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus vyr. specialistė Renata Čanovienė.

Palmetinė sabalpalmė buvo pasirinkta simboliu net dviejose JAV valstijose – Floridoje ir Pietų Karolinoje. Pastaroji sabalpalmės atvaizdu netgi papuošė savo vėliavą.

Anot R. Čanovienės, tai – labai atsparus augalas, prisitaikęs išgyventi įvairiose, net ir ne itin palankiose aplinkos sąlygose – esant nedidelėms sausroms, užsistovėjus vandeniui, nuo vandenyno pučiant stipriems druskos prisotintiems vėjams. Žiemą gali ištverti šalčius net iki -13 oC. Kad sabalpalmės gerai augtų, tereikia  karštos ir drėgnos vasaros.

Palmetinė sabalpalmė užauga iki 20 m aukščio, o vėduokliški lapai gali siekti net 3 m ilgio. Žydi pavasarį apie 1 mėnesį. Žiedeliai smulkūs, kreminės spalvos, susitelkę į didelius 1,5–2,5 m žiedynus.

Šios palmės vaisiai – iki 1 cm ilgio uogos, kuriomis mielai smaguriauja įvairūs paukščiai ir tuo pačiu išplatina sėklas po visas apylinkes. Sėklos sudygsta be jokio vargo ir taip gausiai, kad dažnai sabalpalmė laikoma piktžole.

Liaudyje palmetinė sabalpalmė dažnai vadinama kopūstpalme, nes viršūninių pumpurų skonis primena kopūsto šerdį ar artišoką. Anksčiau jie buvo naudojami maistui. Iš lapų gaminami šepečiai šveitimui bei krepšiai. Sėklos nuo seno buvo naudojamos natūralioje medicinoje, nestipriai karščiuojant, esant viršsvoriui ar danties skausmui. Sabalpalmės mediena lengva, minkšta ir atspari vandeniui, dėl to plačiai naudojama krantinės poliams.

Kitos aktualijos

2020 02 21
Mokslininkų indėlis į įstatyminės bazės kūrimą Lietuvoje
Pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į Lietuvos mokslininkų indėlį bei jų dalyvavimo būtinumą  teisėkūros procese, įgyvendinant ilgalaikę valstybės strategiją. Šioje srityje verta išskirti VDU mokslininkų darbus, kurie išryškina vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų ir jų biologiškai veikliųjų medžiagų reikšmę medicinai, farmacijai, ...
Plačiau
2020 01 23
Kviečia dalyvauti konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“
2020 m. gegužės 6–8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyks kasmetinė 26–oji tarptautinė mokslinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“, kurios metu organizuojamas mokslinis praktinis seminaras „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“, skirtas pažymėti ...
Plačiau
2020 01 27
Viduržiemį šventė egzotiškai: švytinčioje ir skambančioje oranžerijoje
Sužibo, nušvito, suskambo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerija, kviesdama švęsti pusiaužiemį. Šimtai kauniečių ir miesto svečių – nuo pačių mažiausiųjų iki senjorų, nuo augalų mėgėjų iki egzotiškų ir netradicinių pramogų ieškotojų – grožėjosi ypatingai apšviestais augalais, klausėsi muzikos ...
Plačiau
2020 01 14
VDU Botanikos sode pražydo didžiausia pasaulyje žolė
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje verta pakelti akis aukštyn – palubėje pražydo ir vaisius augina tikrasis bananas (Musa x paradisiaca L.).   „Tikrasis bananas – daugiametis žolinis augalas, kuris dar vadinamas „atogrąžų duona“. Kultivuoti pradėtas pietryčių Azijoje. Kai ...
Plačiau