VDU Botanikos sodas

25
kovo

Pražydo aukščiausia Lietuvoje palmė

Užsukusius į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžeriją pasitinka egzotiškas, saldus aromatas. Jį skleidžia seniausia ir aukščiausia palmė – palmetinė sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.).

„Ši palmė pas mus iš Italijos Modenos botanikos sodo atkeliavo 1949 m. Mūsų žiniomis, apie 12 metrų palmė yra aukščiausia ne tik VDU Botanikos sode, bet ir visoje Lietuvoje. Natūraliai palmetinės sabalpalmės yra paplitę Atlanto vandenyno skalaujamose pietrytinėse JAV teritorijose, Kuboje, Bahamose“, – sakė VDU Botanikos sodo Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus vyr. specialistė Renata Čanovienė.

Palmetinė sabalpalmė buvo pasirinkta simboliu net dviejose JAV valstijose – Floridoje ir Pietų Karolinoje. Pastaroji sabalpalmės atvaizdu netgi papuošė savo vėliavą.

Anot R. Čanovienės, tai – labai atsparus augalas, prisitaikęs išgyventi įvairiose, net ir ne itin palankiose aplinkos sąlygose – esant nedidelėms sausroms, užsistovėjus vandeniui, nuo vandenyno pučiant stipriems druskos prisotintiems vėjams. Žiemą gali ištverti šalčius net iki -13 oC. Kad sabalpalmės gerai augtų, tereikia  karštos ir drėgnos vasaros.

Palmetinė sabalpalmė užauga iki 20 m aukščio, o vėduokliški lapai gali siekti net 3 m ilgio. Žydi pavasarį apie 1 mėnesį. Žiedeliai smulkūs, kreminės spalvos, susitelkę į didelius 1,5–2,5 m žiedynus.

Šios palmės vaisiai – iki 1 cm ilgio uogos, kuriomis mielai smaguriauja įvairūs paukščiai ir tuo pačiu išplatina sėklas po visas apylinkes. Sėklos sudygsta be jokio vargo ir taip gausiai, kad dažnai sabalpalmė laikoma piktžole.

Liaudyje palmetinė sabalpalmė dažnai vadinama kopūstpalme, nes viršūninių pumpurų skonis primena kopūsto šerdį ar artišoką. Anksčiau jie buvo naudojami maistui. Iš lapų gaminami šepečiai šveitimui bei krepšiai. Sėklos nuo seno buvo naudojamos natūralioje medicinoje, nestipriai karščiuojant, esant viršsvoriui ar danties skausmui. Sabalpalmės mediena lengva, minkšta ir atspari vandeniui, dėl to plačiai naudojama krantinės poliams.

Kitos aktualijos

2022 09 14
Rudenį pasitikome gausiais kolegų vizitais
2022-ųjų vasaros pabaiga ir rudens pradžia VDU Botanikos sodui buvo gausi kolegų vizitais: priimtos delegacijos iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Vilniaus botanikos sodų, kiekvieną kartą ne tik dalijantis gerąja patirtimi, pristatant ūkininkavimo praktiką, supažindinant su turimomis kolekcijomis, bet ir aptariant ...
Plačiau
2022 09 13
Ryškiaspalvėje kolekcijoje – įvairių šalių kolegų dovanotos retos chrizantemų veislės
Chrizantemų kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune pradėta kaupti prieš keletą metų: tai lauke žiemojantys daugiamečiai augalai, kurių veislės praktiškai visos atkeliavo iš kitų šalių botanikos sodų, kaip dovanos – komandiruočių metu užmegztų tarpasmeninių ir tarpinstitucinių ryšių ...
Plačiau
2022 09 13
VDU Botanikos sodo mokslininkai tarptautiniame kongrese
Rugpjūčio 28 d. pietinės Graikijos Makedonijos Salonikų mieste prasidėjo kelias dienas trukęs 70-asis tarptautinis kongresas ir vaistinių augalų bei natūralių produktų tyrimų draugijos simpoziumas. Telkdami viso pasaulio mokslininkus, simpoziumo organizatoriai siekia aktyvinti bioįvairovės tyrimus įvairiais gamtos aspektais, taikant inovatyvias ...
Plačiau
2022 09 13
Botanikos sode iki rugsėjo pabaigos vieši Klimato muziejus
Koks jausmas būti 50 °C karštyje? Ar ūkininkavimas persikels į kosmosą? Klaipėda po vandeniu — niūri prognozė ar neišvengiama ateitis?   Į šiuos ir panašius klausimus atsako vienintelis toks Baltijos šalyse — mobilus Klimato muziejus. Įrengtas keturiuose spalvinguose jūriniuose ...
Plačiau