VDU Botanikos sodas

25
kovo

Pražydo aukščiausia Lietuvoje palmė

Užsukusius į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžeriją pasitinka egzotiškas, saldus aromatas. Jį skleidžia seniausia ir aukščiausia palmė – palmetinė sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.).

„Ši palmė pas mus iš Italijos Modenos botanikos sodo atkeliavo 1949 m. Mūsų žiniomis, apie 12 metrų palmė yra aukščiausia ne tik VDU Botanikos sode, bet ir visoje Lietuvoje. Natūraliai palmetinės sabalpalmės yra paplitę Atlanto vandenyno skalaujamose pietrytinėse JAV teritorijose, Kuboje, Bahamose“, – sakė VDU Botanikos sodo Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus vyr. specialistė Renata Čanovienė.

Palmetinė sabalpalmė buvo pasirinkta simboliu net dviejose JAV valstijose – Floridoje ir Pietų Karolinoje. Pastaroji sabalpalmės atvaizdu netgi papuošė savo vėliavą.

Anot R. Čanovienės, tai – labai atsparus augalas, prisitaikęs išgyventi įvairiose, net ir ne itin palankiose aplinkos sąlygose – esant nedidelėms sausroms, užsistovėjus vandeniui, nuo vandenyno pučiant stipriems druskos prisotintiems vėjams. Žiemą gali ištverti šalčius net iki -13 oC. Kad sabalpalmės gerai augtų, tereikia  karštos ir drėgnos vasaros.

Palmetinė sabalpalmė užauga iki 20 m aukščio, o vėduokliški lapai gali siekti net 3 m ilgio. Žydi pavasarį apie 1 mėnesį. Žiedeliai smulkūs, kreminės spalvos, susitelkę į didelius 1,5–2,5 m žiedynus.

Šios palmės vaisiai – iki 1 cm ilgio uogos, kuriomis mielai smaguriauja įvairūs paukščiai ir tuo pačiu išplatina sėklas po visas apylinkes. Sėklos sudygsta be jokio vargo ir taip gausiai, kad dažnai sabalpalmė laikoma piktžole.

Liaudyje palmetinė sabalpalmė dažnai vadinama kopūstpalme, nes viršūninių pumpurų skonis primena kopūsto šerdį ar artišoką. Anksčiau jie buvo naudojami maistui. Iš lapų gaminami šepečiai šveitimui bei krepšiai. Sėklos nuo seno buvo naudojamos natūralioje medicinoje, nestipriai karščiuojant, esant viršsvoriui ar danties skausmui. Sabalpalmės mediena lengva, minkšta ir atspari vandeniui, dėl to plačiai naudojama krantinės poliams.

Kitos aktualijos

2023 09 12
Tarptautinę jurginų parodą lydėjo Baltijos šalių botanikos sodų susitikimas
Dvi dienas kauniečius ir miesto svečius į spalvingiausią žiedų šventę sukvietė šimtmetį švenčiantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas, pačiame miesto centre, VDU Didžiosios salės fojė, rugsėjo 8-9 dienomis surengęs Tarptautinę jurginų parodą. Čia savo auginamus jurginus ir sukurtas ...
Plačiau
2023 08 03
Vaistinių  augalų tyrimuose – akcentas tvariai ir žiedinei bioekonomikai
Prof. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas   Vaistiniai augalai ir natūralūs gamtiniai produktai suteikia unikalių galimybių sveikatos priežiūros ir vaistų kūrimo srityje. Šiais klausimais nuosekliai dirba 1953 m. balandžio 8 d. Camberg/Taunus (Vokietijoje) įkruta vaistinių augalų ...
Plačiau
2023 08 01
Uogų dieną išrinko ir gardžiausią šilauogės veislę
Minėdami VDU Botanikos sodo šimto metų gimtadienį, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriaus darbuotojai liepos 28 d. organizavo UOGŲ DIENĄ – mokslinį-praktinį seminarą „Uoginių augalų įvairovės, biologiškai aktyvių junginių ir jų panaudojimo tyrimai“, kurį pratęsė ekskursija po ...
Plačiau
2023 07 25
Kviečiame į UOGŲ DIENĄ!
Minėdami VDU Botanikos sodo šimto metų gimtadienį, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektorius organizuoja UOGŲ DIENĄ – mokslinį-praktinį seminarą ir degustaciją Uoginių augalų įvairovės, biologiškai aktyvių junginių ir jų panaudojimo tyrimai. Seminaro laikas: liepos 28 d., penktadienis, nuo ...
Plačiau