VDU Botanikos sodas

25
kovo

Pražydo aukščiausia Lietuvoje palmė

Užsukusius į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžeriją pasitinka egzotiškas, saldus aromatas. Jį skleidžia seniausia ir aukščiausia palmė – palmetinė sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.).

„Ši palmė pas mus iš Italijos Modenos botanikos sodo atkeliavo 1949 m. Mūsų žiniomis, apie 12 metrų palmė yra aukščiausia ne tik VDU Botanikos sode, bet ir visoje Lietuvoje. Natūraliai palmetinės sabalpalmės yra paplitę Atlanto vandenyno skalaujamose pietrytinėse JAV teritorijose, Kuboje, Bahamose“, – sakė VDU Botanikos sodo Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus vyr. specialistė Renata Čanovienė.

Palmetinė sabalpalmė buvo pasirinkta simboliu net dviejose JAV valstijose – Floridoje ir Pietų Karolinoje. Pastaroji sabalpalmės atvaizdu netgi papuošė savo vėliavą.

Anot R. Čanovienės, tai – labai atsparus augalas, prisitaikęs išgyventi įvairiose, net ir ne itin palankiose aplinkos sąlygose – esant nedidelėms sausroms, užsistovėjus vandeniui, nuo vandenyno pučiant stipriems druskos prisotintiems vėjams. Žiemą gali ištverti šalčius net iki -13 oC. Kad sabalpalmės gerai augtų, tereikia  karštos ir drėgnos vasaros.

Palmetinė sabalpalmė užauga iki 20 m aukščio, o vėduokliški lapai gali siekti net 3 m ilgio. Žydi pavasarį apie 1 mėnesį. Žiedeliai smulkūs, kreminės spalvos, susitelkę į didelius 1,5–2,5 m žiedynus.

Šios palmės vaisiai – iki 1 cm ilgio uogos, kuriomis mielai smaguriauja įvairūs paukščiai ir tuo pačiu išplatina sėklas po visas apylinkes. Sėklos sudygsta be jokio vargo ir taip gausiai, kad dažnai sabalpalmė laikoma piktžole.

Liaudyje palmetinė sabalpalmė dažnai vadinama kopūstpalme, nes viršūninių pumpurų skonis primena kopūsto šerdį ar artišoką. Anksčiau jie buvo naudojami maistui. Iš lapų gaminami šepečiai šveitimui bei krepšiai. Sėklos nuo seno buvo naudojamos natūralioje medicinoje, nestipriai karščiuojant, esant viršsvoriui ar danties skausmui. Sabalpalmės mediena lengva, minkšta ir atspari vandeniui, dėl to plačiai naudojama krantinės poliams.

Kitos aktualijos

2019 05 21
Turistams – dar daugiau informacijos apie Baltijos šalių pilis ir dvarus
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode, kurio teritoriją puošia Aukštosios Fredos dvaro sodybos ansamblis, vyko jungtinis Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos valdybos posėdis kartu su analogiškų Latvijos ir Estijos asociacijų atstovais. Susitikime trijų šalių atstovai sprendė klausimus, kurie padėtų Baltijos ...
Plačiau
2019 05 17
Botanikos sodas sukvietė į tarptautinę žavėjimosi augalais šventę
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune penkioliktą kartą sukvietė į tarptautinį renginį „Augalų žavadienis“. Gausi renginio programa ir mažuosius, ir suaugusius lankytojus kvietė gėrėtis gausiai pražydusiais augalais bei priminė apie jų svarbą – skatino atsigręžti į gamtą. Nuo pat ...
Plačiau
2019 05 16
Skelbiami konkurso „Tulpės VDU Botanikos sode“ nugalėtojai
VDU Botanikos sode vyko konkursas „Tulpės VDU Botanikos sode“. Jo metu buvo kviečiama lipdyti, drožinėti, piešti, klijuoti, kurti eilėraščius, kuriuose būtų tulpių motyvai. Sulaukus kelių šimtų darbelių, vertinimo komisijai teko svarbi užduotis išrinkti ir paskelbti nugalėtojus. „Darbai – puikūs, ...
Plačiau
2019 05 15
Į Botanikos sodą – gėrėtis gausiai sužydusiais rododendrais
VDU Botanikos sodą Kaune žiedais ir sodriais aromatais spalvina rododendrai. Kolekcijoje eksponuojama daugiau kaip 500 įvairiausiose pasaulio kampeliuose paplitusių augalų, lankytojai supažindinami ir su retomis bei nykstančiomis rododendrų veislėmis. „VDU Botanikos sode rododendrų introdukcija vyksta nuo sodo įsikūrimo metų. ...
Plačiau