VDU Botanikos sodas

25
kovo

Pražydo aukščiausia Lietuvoje palmė

Užsukusius į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžeriją pasitinka egzotiškas, saldus aromatas. Jį skleidžia seniausia ir aukščiausia palmė – palmetinė sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.).

„Ši palmė pas mus iš Italijos Modenos botanikos sodo atkeliavo 1949 m. Mūsų žiniomis, apie 12 metrų palmė yra aukščiausia ne tik VDU Botanikos sode, bet ir visoje Lietuvoje. Natūraliai palmetinės sabalpalmės yra paplitę Atlanto vandenyno skalaujamose pietrytinėse JAV teritorijose, Kuboje, Bahamose“, – sakė VDU Botanikos sodo Gėlininkystės kolekcijų sektoriaus vyr. specialistė Renata Čanovienė.

Palmetinė sabalpalmė buvo pasirinkta simboliu net dviejose JAV valstijose – Floridoje ir Pietų Karolinoje. Pastaroji sabalpalmės atvaizdu netgi papuošė savo vėliavą.

Anot R. Čanovienės, tai – labai atsparus augalas, prisitaikęs išgyventi įvairiose, net ir ne itin palankiose aplinkos sąlygose – esant nedidelėms sausroms, užsistovėjus vandeniui, nuo vandenyno pučiant stipriems druskos prisotintiems vėjams. Žiemą gali ištverti šalčius net iki -13 oC. Kad sabalpalmės gerai augtų, tereikia  karštos ir drėgnos vasaros.

Palmetinė sabalpalmė užauga iki 20 m aukščio, o vėduokliški lapai gali siekti net 3 m ilgio. Žydi pavasarį apie 1 mėnesį. Žiedeliai smulkūs, kreminės spalvos, susitelkę į didelius 1,5–2,5 m žiedynus.

Šios palmės vaisiai – iki 1 cm ilgio uogos, kuriomis mielai smaguriauja įvairūs paukščiai ir tuo pačiu išplatina sėklas po visas apylinkes. Sėklos sudygsta be jokio vargo ir taip gausiai, kad dažnai sabalpalmė laikoma piktžole.

Liaudyje palmetinė sabalpalmė dažnai vadinama kopūstpalme, nes viršūninių pumpurų skonis primena kopūsto šerdį ar artišoką. Anksčiau jie buvo naudojami maistui. Iš lapų gaminami šepečiai šveitimui bei krepšiai. Sėklos nuo seno buvo naudojamos natūralioje medicinoje, nestipriai karščiuojant, esant viršsvoriui ar danties skausmui. Sabalpalmės mediena lengva, minkšta ir atspari vandeniui, dėl to plačiai naudojama krantinės poliams.

Kitos aktualijos

2023 03 29
Ukrainos Nacionalinio farmacijos universiteto mokslininkų vizitas
2023 m. kovo 20–24 d. Nacionalinio farmacijos universiteto (Charkovas, Ukraina) mokslininkų grupė viešėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakultete pagal ERASMUS+ programą,  siekdami susipažinti su VDU mokslo ir studijų veiklomis bei jų bazės specifika. Apsilankę VDU Botanikos sodo ...
Plačiau
2023 03 28
Pavasario mugė kviečia dalyvius!
Kaip ir kasmet VDU Botanikos sode prisijungti prekybininkus kviečia mugė „Pakalnutės žiedas 2023“. Laukiame medelynų ir apželdintojų, prekeivių įvairiais augalais, vaiskrūmiais, vaismedžiais ir dekoratyviaisiais augalais. Taip savo dirbiniais prekiaujančių amatininkų, sodo aksesuarų prekybininkų, ūkininkų. Pavasarinė augalų mugė vyks tris ...
Plačiau
2023 03 15
Į oranžeriją sugrįžo tropiniai drugiai: eksponuojami kartu su orchidėjomis
Kol pavasaris neskuba ateiti, pasimėgauti tropikų šiluma ir spalvomis kviečia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo oranžerija Kaune, kurioje nuo kovo 15 d. atidaryta tropinių drugių paroda. Įprastai tradicinę drugių parodą Botanikos sodas eksponuodavo ir lankytojus atogrąžų šiluma bei ...
Plačiau
2023 03 14
Su šimto metų gimtadieniu pasveikino pražydęs „šimtmečio augalas“
Panašu, kad su šimtuoju gimtadieniu Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą Kaune sveikina ir augalai: sodo oranžerijoje pražydo ypač retai savo žiedais nustebinanti Agave mitis. Jau du dešimtmečius botanikos sode auginamas augalas savo žiedynkotį išleido dar rudenį ir į viršų ...
Plačiau