VDU Botanikos sodas

10
gegužės

Pirmą kartą Botanikos sodo istorijoje žiedynais pasipuošė dviskiautis ginkmedis

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode – džiugios naujienos: pirmą kartą „pražydo“ daugiau nei 80 metų amžiaus dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba). Šis augalas priskiriamas vienai iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje.

„Praėjusiais metais VDU Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitiko pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais ir sukrovė kankorėžiukus, kurie viduje turėjo brandžių sėklų. O dabar Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresnioji specialistė Jolanta Šabūnaitė pranešė dar vieną puikią žinią: aštuoniasdešimt keturių metų ginkmedis pirmą kartą Botanikos sodo istorijoje sukrovė vyriškus mikrosporofilų žiedynus“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vedėja dr. Asta Malakauskienė.

Pražydęs ginkmedis auga sodo teritorijoje priešais senąjį puošmedį. Šis ginkmedis ir dar vienas, kuris pasodintas už dvaro rūmų tais pačiais 1936 metais, atkeliavo iš Raudondvario medelyno kaip Lietuvos moterų globos komiteto dovana.

Dviskiautis ginkmedis nėra žiedinis augalas, bet ir ne spygliuotis. Tai – atskiros, individualios ginkmedinių (Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (Ginkgoaceae) šeimos ginkmedžio (Ginkgo L.) genties augalas. Dviskiautis ginkmedis natūraliai auga tik Pietryčių Kinijoje, Jancy upės baseino pietinėje dalyje, pirmiausia paplito Japonijoje, dar vėliau introdukuotas į Ameriką ir Europą (apie 1730 m.). Augalas yra dvinamis (yra atvejų, kuomet rasta ir vienanamių). Vyriškųjų ginkmedžių laja iš pradžių būna kūgiška, vėliau ritiniška, siauroka, o moteriškieji – žemesni už vyriškuosius, skėstašakiai. Vyriški mikrosporofilų žiedynai panašūs į žirginius, o moteriškieji – makrosporofilai visiškai neišvaizdūs, išaugantys lapų pažastyse po du (su mikrosporangėmis), kiekvienas ant ilgo stiebelio. Sėkla išaugs tik iš vienos mikrosporangės. Vaisius būna gintarinės spalvos, apyvaisis nemalonaus kvapo, o sėklos branduolys yra valgomas (saikingai vartojant). Dviskiautis ginkmedis vertinamas tiek dėl savo archajiškumo (viena iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje) bei dėl savo vaistinių savybių.

Kitos aktualijos

2021 09 21
Gėlynuose iš naujo atrandamos kraujažolės
Ne tik kuklus pievų ar pakelių augalas, bet ir daili prašmatniausių gėlynų puošmena. Ilgą laiką jos buvo vertinamos dėl vaistinių ir prieskoninių savybių. O štai gėlynuose kraujažolėms išpopuliarėti prireikė laiko. „Dar gilioje senovėje į darželius buvo sodinamos gamtoje atrinktos ...
Plačiau
2021 09 09
Ar išnaudotuose durpynuose vešės spanguolių sąžalynai?
Ar galima atkurti pelkes po durpių kasybos? Mokslininkai sako, kad taip: durpių išteklių telkiniai gali būti sėkmingai rekultivuoti, visiškai atkuriant aukštapelkių augalų bendrijas, tuo pačiu sudarant natūralias sąlygas įvairioms paukščių, vabzdžių ir kitų gyvūnų rūšims įsikurti. Analizuojant Aklojo ežero ...
Plačiau
2021 09 07
VDU Botanikos sodas – mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“
VDU Botanikos sodas jau tradiciškai dalyvauja mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ ir šiemet kviečia moksleivius į edukacijas bei ekskursijas.   Edukacija „Kas gyvena vandens laše? Mikroskopijos pasaulis“ Rugsėjo 13 d. 11 val. Rugsėjo 13 d. 13 val.  Jos metu sužinosite, ...
Plačiau
2021 09 03
Pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
Spalvingiausi rudens pranašai išdidžiai iškėlė prabangius graižus į saulę: mūsų sode jau žydi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje. Ji padalinta per kelis laukus, kuriuose auga tiek Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, tiek ir iš viso pasaulio atkeliavę visų klasifikacinių grupių ...
Plačiau