VDU Botanikos sodas

10
gegužės

Pirmą kartą Botanikos sodo istorijoje žiedynais pasipuošė dviskiautis ginkmedis

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode – džiugios naujienos: pirmą kartą „pražydo“ daugiau nei 80 metų amžiaus dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba). Šis augalas priskiriamas vienai iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje.

„Praėjusiais metais VDU Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitiko pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais ir sukrovė kankorėžiukus, kurie viduje turėjo brandžių sėklų. O dabar Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresnioji specialistė Jolanta Šabūnaitė pranešė dar vieną puikią žinią: aštuoniasdešimt keturių metų ginkmedis pirmą kartą Botanikos sodo istorijoje sukrovė vyriškus mikrosporofilų žiedynus“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vedėja dr. Asta Malakauskienė.

Pražydęs ginkmedis auga sodo teritorijoje priešais senąjį puošmedį. Šis ginkmedis ir dar vienas, kuris pasodintas už dvaro rūmų tais pačiais 1936 metais, atkeliavo iš Raudondvario medelyno kaip Lietuvos moterų globos komiteto dovana.

Dviskiautis ginkmedis nėra žiedinis augalas, bet ir ne spygliuotis. Tai – atskiros, individualios ginkmedinių (Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (Ginkgoaceae) šeimos ginkmedžio (Ginkgo L.) genties augalas. Dviskiautis ginkmedis natūraliai auga tik Pietryčių Kinijoje, Jancy upės baseino pietinėje dalyje, pirmiausia paplito Japonijoje, dar vėliau introdukuotas į Ameriką ir Europą (apie 1730 m.). Augalas yra dvinamis (yra atvejų, kuomet rasta ir vienanamių). Vyriškųjų ginkmedžių laja iš pradžių būna kūgiška, vėliau ritiniška, siauroka, o moteriškieji – žemesni už vyriškuosius, skėstašakiai. Vyriški mikrosporofilų žiedynai panašūs į žirginius, o moteriškieji – makrosporofilai visiškai neišvaizdūs, išaugantys lapų pažastyse po du (su mikrosporangėmis), kiekvienas ant ilgo stiebelio. Sėkla išaugs tik iš vienos mikrosporangės. Vaisius būna gintarinės spalvos, apyvaisis nemalonaus kvapo, o sėklos branduolys yra valgomas (saikingai vartojant). Dviskiautis ginkmedis vertinamas tiek dėl savo archajiškumo (viena iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje) bei dėl savo vaistinių savybių.

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau