VDU Botanikos sodas

10
gegužės

Pirmą kartą Botanikos sodo istorijoje žiedynais pasipuošė dviskiautis ginkmedis

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode – džiugios naujienos: pirmą kartą „pražydo“ daugiau nei 80 metų amžiaus dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba). Šis augalas priskiriamas vienai iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje.

„Praėjusiais metais VDU Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitiko pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais ir sukrovė kankorėžiukus, kurie viduje turėjo brandžių sėklų. O dabar Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresnioji specialistė Jolanta Šabūnaitė pranešė dar vieną puikią žinią: aštuoniasdešimt keturių metų ginkmedis pirmą kartą Botanikos sodo istorijoje sukrovė vyriškus mikrosporofilų žiedynus“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vedėja dr. Asta Malakauskienė.

Pražydęs ginkmedis auga sodo teritorijoje priešais senąjį puošmedį. Šis ginkmedis ir dar vienas, kuris pasodintas už dvaro rūmų tais pačiais 1936 metais, atkeliavo iš Raudondvario medelyno kaip Lietuvos moterų globos komiteto dovana.

Dviskiautis ginkmedis nėra žiedinis augalas, bet ir ne spygliuotis. Tai – atskiros, individualios ginkmedinių (Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (Ginkgoaceae) šeimos ginkmedžio (Ginkgo L.) genties augalas. Dviskiautis ginkmedis natūraliai auga tik Pietryčių Kinijoje, Jancy upės baseino pietinėje dalyje, pirmiausia paplito Japonijoje, dar vėliau introdukuotas į Ameriką ir Europą (apie 1730 m.). Augalas yra dvinamis (yra atvejų, kuomet rasta ir vienanamių). Vyriškųjų ginkmedžių laja iš pradžių būna kūgiška, vėliau ritiniška, siauroka, o moteriškieji – žemesni už vyriškuosius, skėstašakiai. Vyriški mikrosporofilų žiedynai panašūs į žirginius, o moteriškieji – makrosporofilai visiškai neišvaizdūs, išaugantys lapų pažastyse po du (su mikrosporangėmis), kiekvienas ant ilgo stiebelio. Sėkla išaugs tik iš vienos mikrosporangės. Vaisius būna gintarinės spalvos, apyvaisis nemalonaus kvapo, o sėklos branduolys yra valgomas (saikingai vartojant). Dviskiautis ginkmedis vertinamas tiek dėl savo archajiškumo (viena iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje) bei dėl savo vaistinių savybių.

Kitos aktualijos

2020 09 25
Biotechnologijai skirta tarptautinė doktorantų mokykla
Rugsėjo 22–26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete vykdoma tarptautinio Europos socialinio fondo projekto „Tarptautinės tarpdisciplininės biomedicinos ir farmacijos mokslų doktorantūros studijos Baltstogės medicinos universitete“ dalis – tarptautinė doktorantų mokykla „Biotechnologija medicinoje ir farmacijoje“.  Šioje mokykloje paskaitas skaitė ...
Plačiau
2020 09 23
Kviečia pasinaudoti kultūros paso galimybėmis
Puiki naujiena iš VDU Botanikos sodo Kaune – nuo šiol esame KULTŪROS PASO paslaugų tiekėjai! Kviečiame visos Lietuvos mokyklas pasinaudoti šia galimybe – atvykti į edukacijas „Augmenija – šalių kultūros atspindys“. Programa skirta 1–10 klasių moksleiviams. Edukacijos metu mokiniai ...
Plačiau
2020 09 21
Kaštainis ir kaštonas – ne giminės
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, ...
Plačiau
2020 09 16
Įrodo praktiškai: apyniai Lietuvoje puikiai auga ir gali būti auginami alaus gamybai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įkurtame unikaliame apynyne vyko derliaus ėmimo ceremonija. Šia švietėjiška veikla siekiama ne tik parodyti, kaip apyniai auginami ir kuo skiriasi skirtingų veislių derlius, bet ir įrodyti, kad alaus gamybai nebūtina įsigyti apynių spurgų iš ...
Plačiau