VDU Botanikos sodas

10
gegužės

Pirmą kartą Botanikos sodo istorijoje žiedynais pasipuošė dviskiautis ginkmedis

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode – džiugios naujienos: pirmą kartą „pražydo“ daugiau nei 80 metų amžiaus dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba). Šis augalas priskiriamas vienai iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje.

„Praėjusiais metais VDU Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitiko pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais ir sukrovė kankorėžiukus, kurie viduje turėjo brandžių sėklų. O dabar Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresnioji specialistė Jolanta Šabūnaitė pranešė dar vieną puikią žinią: aštuoniasdešimt keturių metų ginkmedis pirmą kartą Botanikos sodo istorijoje sukrovė vyriškus mikrosporofilų žiedynus“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vedėja dr. Asta Malakauskienė.

Pražydęs ginkmedis auga sodo teritorijoje priešais senąjį puošmedį. Šis ginkmedis ir dar vienas, kuris pasodintas už dvaro rūmų tais pačiais 1936 metais, atkeliavo iš Raudondvario medelyno kaip Lietuvos moterų globos komiteto dovana.

Dviskiautis ginkmedis nėra žiedinis augalas, bet ir ne spygliuotis. Tai – atskiros, individualios ginkmedinių (Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (Ginkgoaceae) šeimos ginkmedžio (Ginkgo L.) genties augalas. Dviskiautis ginkmedis natūraliai auga tik Pietryčių Kinijoje, Jancy upės baseino pietinėje dalyje, pirmiausia paplito Japonijoje, dar vėliau introdukuotas į Ameriką ir Europą (apie 1730 m.). Augalas yra dvinamis (yra atvejų, kuomet rasta ir vienanamių). Vyriškųjų ginkmedžių laja iš pradžių būna kūgiška, vėliau ritiniška, siauroka, o moteriškieji – žemesni už vyriškuosius, skėstašakiai. Vyriški mikrosporofilų žiedynai panašūs į žirginius, o moteriškieji – makrosporofilai visiškai neišvaizdūs, išaugantys lapų pažastyse po du (su mikrosporangėmis), kiekvienas ant ilgo stiebelio. Sėkla išaugs tik iš vienos mikrosporangės. Vaisius būna gintarinės spalvos, apyvaisis nemalonaus kvapo, o sėklos branduolys yra valgomas (saikingai vartojant). Dviskiautis ginkmedis vertinamas tiek dėl savo archajiškumo (viena iš seniausių sumedėjusių augalų rūšių Žemėje) bei dėl savo vaistinių savybių.

Kitos aktualijos

2024 04 12
Dviejų botanikos sodų bendradarbiavimą įamžino pasodintas vaismedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo ir Strasbūro universiteto Botanikos sodo draugystė užsimezgė 2023 m. rudenį, kai minint Ukrainos derybų dėl stojimo į Europos sąjungą pradžią, į Briuselį ir Strasbūrą europarlamentaro Petro Auštrevičiaus iniciatyva buvo atvežtos ir pasodintos ukrainiečiams ramybę ...
Plačiau
2024 04 08
Botanikos sode kuriasi „Dėdės Gedo elfų“ kaimelis
Vos sprindžio dydžio nameliai su miniatiūrinėmis detalėmis ima dygti Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode. Link vaikų žaidimų aikštelės keliaujantys smalsieji sodo lankytojai turi būti akyli – senuose kelmuose ar medžių pašaknėse jie gali išvysti ir gėrėtis Gedimino Visockio kūriniais. ...
Plačiau
2024 04 03
Mokslininkės tyrimų objektas – augalų lapai: nuo pritaikomumo mitybai iki įtakos mūsų mikrobiotai
2024 04 03 VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslų sektoriuje besidarbuojanti mokslininkė – doktorantė Viktorija Januškevičė gilinasi į maistines ir funkcines augalų savybes, o pastaraisiais metais savo dėmesį nukreipė į šaltalankių, kanapių ir širdinių aralijų lapus, tirdama jų bioaktyviąsias, antioksidacines ...
Plačiau
2024 03 29
Nuo balandžio 1 d. ilgėja Botanikos sodo darbo laikas
Informuojame, kad nuo balandžio 1 d. VDU Botanikos sode kiekvieną dieną galėsite lankytis ilgiau: kasa dirba iki 18 val., sodas lankomas iki 20 val. Po 18 val. į parką įeiti ir svečiuotis iki 20 val. gali tik el. bilietą, ...
Plačiau