VDU Botanikos sodas

03
vasario

Patvirtintos pirmosios lietuviškos spanguolės veislės

Tarptautiniai ekspertai nuodugniai ištyrė Lietuvoje surinktų spanguolių pavyzdžius ir patvirtino juos kaip pirmąsias mūsų šalyje išvestas paprastosios spanguolės veisles. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo išvestos penkios naujos spanguolių veislės buvo oficialiai ištirtos Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU).

Į Lenkiją buvo išsiųsti penki klonai, išskirtiniai augalų pavyzdžiai, pasirinkti iš daugiau nei šimto pavyzdžių, esančių VDU Kauno botanikos sodo Pomologinių kolekcijų sektoriaus spanguolių kolekcijoje. Ši kolekcija yra unikali ir didžiausia tokia ne tik Lietuvoje, bet ir artimiausiose Europos šalyse – jos pavyzdžius botanikos sodo mokslininkai per du dešimtmečius surinko šalies aukštapelkėse: Žuvinto, Čepkelių, Kamanų rezervatuose, Velniabalės pelkėje Zarasų rajone, Gervėčių pelkėje Utenos rajone ir kitose vietose. Šiai kolekcijai dar 2008 m. yra suteiktas Lietuvos Nacionalinių augalų genetinių išteklių kolekcijos statusas.

Lenkijoje ekspertai ištyrė ir patvirtino penkias spanguolių veisles: ‘Reda’, ‘Vita’, ‘Amalva’, ‘Žuvinta’ ir ‘Vaiva’. Lietuviškų spanguolių autoriai – VDU Kauno botanikos sodo mokslininkai: prof. dr. habil. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė. Daug darbo prižiūrint spanguolių kolekcijos augalus įdėjo Pomologinių kolekcijų sektoriaus kuratorės Ilona Klimavičiūtė, Agnė Grigaliūnienė ir Vaiva Ašmonienė.

„Siekiant įteisinti naujas veisles, yra privalu praeiti tarptautinį patikrinimą, kurį vykdo centralizuoti centrai Europoje. Mūsų spanguoles patvirtino centras Lenkijoje – jame mažiausiai ketverius metus augalai yra tiriami, vertinami pagal išskirtinumo, stabilumo ir vienodumo kriterijus“, – pasakoja VDU Kauno botanikos sodo mokslininkas, profesorius dr. habil. Remigijus Daubaras.

Pasak tyrėjų, lyginant Lietuvoje jau gana paplitusias ir sodininkams gerai žinomas amerikietiškas spanguoles ir lietuviškas veisles galima teigti, kad jų pagrindinių biologiškai aktyvių medžiagų (cukrų, antocianinų, organinių rūgščių) kiekiai mažai skiriasi, tačiau lietuviškos veislės pasižymi išskirtinėmis skonio savybėmis  ir didesniais aromatinių medžiagų kiekiais.

„Liaudies medicina jau seniai pripažįsta spanguolę ne tik kaip maistą, bet ir kaip vaistinį augalą, nes ji turi organinių rūgščių, tokių kaip benzoinė rūgštis, kuri naikina bakterijas – būtent jos dėka spanguolę galima konservuoti nenaudojant cukraus. Jos taip pat turi kitų junginių, pasižyminčių priešvėžinėmis, antioksidacinėmis savybėmis, tinka ir peršalimui gydyti – tai tikrai vertinga uoga“, – apibendrina VDU Kauno botanikos sodo mokslininkė dr. Laima Česonienė.

Botanikos sodo atstovai, kurie ilgus metus praleido tirdami spanguoles, džiaugiasi, kad jų atliekamas darbas buvo ne tik moksliškai naudingas, bet ir suteikė realių, praktikoje pritaikomų galimybių ūkininkams, uogų augintojams mėgėjams. Lietuviškos spanguolių veislės pasižymi dideliu derlingumu ir viename kvadratiniame metre vidutiniškai užaugina nuo 1,5 iki 2,8 kilogramo uogų (apie 3-4 l/m2). Vienos uogos svoris svyruoja nuo 0,8 iki 1,1 gramo.

„Pavyzdžiui, amerikietiškos spanguolės yra auginamos didelėse pramoninėse plantacijose ir puikiai tinka perdirbimui. Tuo tarpu mūsų lietuviškų veislių uogos pasižymi ypatingu aromatu ir tikrai gali būti labai paklausios konditerijoje, desertuose – skonių skirtumas bus tikrai juntamas“, – paaiškino prof. R. Daubaras.

Anot mokslininkų, Pomologijos sektoriaus sukurtos unikalios kolekcijos yra ne tik puiki mokslinių tyrimų bazė, bet leidžia ir toliau dirbti tokiu principu – ieškoti mokslo pritaikymo praktikoje, kurti veisles, kurios vėliau gali atsidurti ūkininkų soduose.

Kitos aktualijos

2019 06 13
Didžiausias Lietuvoje rožynas pasiekė žydėjimo piką
VDU Botanikos sodas Kaune (Ž. E. Žilibero g. 6) kviečia pasigrožėti turtinga rožių kolekcija –  itin karšta vasaros pradžia lėmė gausų žydėjimą. Lankytojus vilioja daugiau nei 1 500 skirtingų rožių rūšių ir veislių (daugiau nei 4 000 krūmų). Šiuo ...
Plačiau
2019 06 13
Atskleidžia augalų galimybes mažinti dirvožemio taršą
Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune duris atvėrė nauja gruntą valančių augalų ekspozicija. Botaninių edukacinių objektų įvairovę praplėsianti ekspozicija tampa dar viena mokymo priemone – lankytojus supažindina su augalų galimybėmis mažinti dirvožemio taršą. „VDU ...
Plačiau
2019 06 12
Renginiai VDU Botanikos sode / 2019
Gamtos mylėtojams, sodo augalų auginimo entuziastams, kultūros paveldo tyrinėtojams VDU Botanikos sodas 2019 metais žada ne vieną dešimtį įdomių renginių – seminarų, kalendorinių švenčių, mugių, parodų, edukacinių užsiėmimų, pramoginių renginių, dirbtuvių. Malonios kelionės darnoje su gamta! BIRŽELIS ŽYDI: šilokai, ...
Plačiau
2019 06 03
Prancūzijoje pristatė mokslinę veiklą vaistinių augalų srityje
Anžė universiteto Technologijos institute Prancūzijoje (Angers University Institute of Technology) vyko šeštoji tarptautinė „Erasmus“ savaitė, kurios tikslas – sukurti tarptautinių partnerių tinklą visame pasaulyje, taikančių inovatyvias instrumentinės bioanalizės metodologijas, stiprinti ir gausinti partnerystės ryšius bei kelti studentų kultūrinį ir ...
Plačiau