VDU Botanikos sodas

03
vasario

Patvirtintos pirmosios lietuviškos spanguolės veislės

Tarptautiniai ekspertai nuodugniai ištyrė Lietuvoje surinktų spanguolių pavyzdžius ir patvirtino juos kaip pirmąsias mūsų šalyje išvestas paprastosios spanguolės veisles. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo išvestos penkios naujos spanguolių veislės buvo oficialiai ištirtos Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU).

Į Lenkiją buvo išsiųsti penki klonai, išskirtiniai augalų pavyzdžiai, pasirinkti iš daugiau nei šimto pavyzdžių, esančių VDU Kauno botanikos sodo Pomologinių kolekcijų sektoriaus spanguolių kolekcijoje. Ši kolekcija yra unikali ir didžiausia tokia ne tik Lietuvoje, bet ir artimiausiose Europos šalyse – jos pavyzdžius botanikos sodo mokslininkai per du dešimtmečius surinko šalies aukštapelkėse: Žuvinto, Čepkelių, Kamanų rezervatuose, Velniabalės pelkėje Zarasų rajone, Gervėčių pelkėje Utenos rajone ir kitose vietose. Šiai kolekcijai dar 2008 m. yra suteiktas Lietuvos Nacionalinių augalų genetinių išteklių kolekcijos statusas.

Lenkijoje ekspertai ištyrė ir patvirtino penkias spanguolių veisles: ‘Reda’, ‘Vita’, ‘Amalva’, ‘Žuvinta’ ir ‘Vaiva’. Lietuviškų spanguolių autoriai – VDU Kauno botanikos sodo mokslininkai: prof. dr. habil. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė. Daug darbo prižiūrint spanguolių kolekcijos augalus įdėjo Pomologinių kolekcijų sektoriaus kuratorės Ilona Klimavičiūtė, Agnė Grigaliūnienė ir Vaiva Ašmonienė.

„Siekiant įteisinti naujas veisles, yra privalu praeiti tarptautinį patikrinimą, kurį vykdo centralizuoti centrai Europoje. Mūsų spanguoles patvirtino centras Lenkijoje – jame mažiausiai ketverius metus augalai yra tiriami, vertinami pagal išskirtinumo, stabilumo ir vienodumo kriterijus“, – pasakoja VDU Kauno botanikos sodo mokslininkas, profesorius dr. habil. Remigijus Daubaras.

Pasak tyrėjų, lyginant Lietuvoje jau gana paplitusias ir sodininkams gerai žinomas amerikietiškas spanguoles ir lietuviškas veisles galima teigti, kad jų pagrindinių biologiškai aktyvių medžiagų (cukrų, antocianinų, organinių rūgščių) kiekiai mažai skiriasi, tačiau lietuviškos veislės pasižymi išskirtinėmis skonio savybėmis  ir didesniais aromatinių medžiagų kiekiais.

„Liaudies medicina jau seniai pripažįsta spanguolę ne tik kaip maistą, bet ir kaip vaistinį augalą, nes ji turi organinių rūgščių, tokių kaip benzoinė rūgštis, kuri naikina bakterijas – būtent jos dėka spanguolę galima konservuoti nenaudojant cukraus. Jos taip pat turi kitų junginių, pasižyminčių priešvėžinėmis, antioksidacinėmis savybėmis, tinka ir peršalimui gydyti – tai tikrai vertinga uoga“, – apibendrina VDU Kauno botanikos sodo mokslininkė dr. Laima Česonienė.

Botanikos sodo atstovai, kurie ilgus metus praleido tirdami spanguoles, džiaugiasi, kad jų atliekamas darbas buvo ne tik moksliškai naudingas, bet ir suteikė realių, praktikoje pritaikomų galimybių ūkininkams, uogų augintojams mėgėjams. Lietuviškos spanguolių veislės pasižymi dideliu derlingumu ir viename kvadratiniame metre vidutiniškai užaugina nuo 1,5 iki 2,8 kilogramo uogų (apie 3-4 l/m2). Vienos uogos svoris svyruoja nuo 0,8 iki 1,1 gramo.

„Pavyzdžiui, amerikietiškos spanguolės yra auginamos didelėse pramoninėse plantacijose ir puikiai tinka perdirbimui. Tuo tarpu mūsų lietuviškų veislių uogos pasižymi ypatingu aromatu ir tikrai gali būti labai paklausios konditerijoje, desertuose – skonių skirtumas bus tikrai juntamas“, – paaiškino prof. R. Daubaras.

Anot mokslininkų, Pomologijos sektoriaus sukurtos unikalios kolekcijos yra ne tik puiki mokslinių tyrimų bazė, bet leidžia ir toliau dirbti tokiu principu – ieškoti mokslo pritaikymo praktikoje, kurti veisles, kurios vėliau gali atsidurti ūkininkų soduose.

Kitos aktualijos

2021 06 14
Botanikos sode sėmėsi vaistažolininkystės žinių
Nuo pažinties su Botanikos sodu ir jo misija iki praktinių vaistinių augalų pažinimo užsiėmimų – birželio 11 d. VDU Botanikos sode apsilankiusi Kidulių bendruomenės grupė dalyvavo specialistų parengtoje visos dienos mokymų programoje, vykusioje pagal projektą „Vaistažolinkystės raida Suvalkijos etnografiniame ...
Plačiau
2021 06 11
Aplankykite mokytojų tapybos darbų parodą oranžerijoje
„Botanikos sodas draugauja ir bendradarbiauja su daug ir įvairių ugdymo įstaigų bei organizacijų. Tad iš tų partnerysčių yra gimęs ne vienas įsimintinas ir įdomus projektas. Tačiau tokio dar neturėjome: kad vienos mokyklos įvairių disciplinų mokytojai tapytų botanikos sode ir ...
Plačiau
2021 06 07
Vasaros pradžią skelbia pirmosios rožės: pražydo ankstyviausia grupė
Jei tikrąjį pavasarį VDU Botanikos sode Kaune žymi pražydusios tulpės, tai tikrosios vasaros pradžios simboliu galima laikyti išsiskleidusias pirmąsias rožes: čia, didžiausiame šalies rožyne, iš viso auginama per pusantro tūkstančio rožių rūšių ir veislių. Iš jų pirmosios pražysta vienos ...
Plačiau
2021 06 06
„Sengirės“ kūrėjas: „Mūsų filmas – tai pasaka apie senąjį mišką“
Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode iškilmingai įteikta Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo premija (5 tūkst. eurų): ji šiemet paskirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už filmą „Sengirė“, kuriuo atkreiptas plačiosios visuomenės dėmesys ...
Plačiau