VDU Botanikos sodas

18
gegužės

Paprastoji kiaulpienė – ne tik pavasarinės gamtos puošmena, bet ir maistas bei vaistas

 

 

 

Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja

 

Ar žinojote, kad vienas paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale F. H. Wigg) augalas subrandina iki 8 000 sėklų? O kad visos jo dalys naudojamos įvairioms ligoms gydyti? Neabejotinai kiaulpienė – vienas populiariausių, atspariausių ir ištvermingiausių pavasarinių vaistinių augalų, džiuginanti geltonų žiedų kilimu pievose, pamiškėse, laukuose, pakelėse, ir erzinanti daržininkus kaip atkakli piktžolė.

 

Botaninė charakteristika

 

Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale F. H. Wigg) priklauso astrinių Asteraceae (Bercht. & J. Presl) šeimai. Daugiametis 10–25 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, stora, sultinga, geltona ar geltonai ruda, baltu viduriu. Lapai giliai skiautėti susitelkę skrotelėmis. Gegužės mėnesį išauga žiedynstiebiai, kurių viršūnėje yra po vieną graižą. Praėjus kelioms savaitėms po žydėjimo, subręsta vaisiai – šviesiai rudi lukštavaisiai su skristukais, kuriuos platina vėjas; graižas – tarsi pūkinė galvutė. Viename augale subręsta iki 8 000 sėklų. Augalas paplitęs Europoje, Azijoje.

 

Vertingas ir perspektyvus vaistinis bei maistinis augalas

 

Vaistinė augalinė žaliava – kiaulpienių šaknys (Taraxici radix) – kasamos antrųjų arba trečiųjų auginimo metų rudenį (rugsėjį–spalį, augalų vegetacijos pabaigoje) arba anksti pavasarį (prieš vegetacijos pradžią). Kiaulpienių lapai (Taraxici folium) renkami atželiantys (balandžio–gegužės mėn.), o kiaulpienių žiedynai (Taraxici flos) skinami  (balandžio–gegužės mėn.). Europos farmakopėjoje aprašoma vaistinė augalinė žaliava – kiaulpienių šaknys kartu su kiaulpienių lapais (Taraxaci radix cum herba).

 

Paprastosios kiaulpienės tiek antžeminėje, tiek požeminėje dalyse kaupiasi biologiškai veiklieji junginiai, todėl visos augalo dalys naudojamos įvairioms ligoms gydyti. Pastaruoju metu pasaulyje įvairiapusiškai tiriamos šio augalo cheminės, farmakologinės, toksikologinės savybės, o jų gydomosios savybės pagrindžiamos klinikiniais tyrimais.

 

Kiaulpienių šaknyse kaupiasi terpenai, triterpenai: taraksasterolis, β – taraksasterolis; jų 16-hidroksi junginiai: arnidolis ir faradiolis, α–amirinas, β-amirinas, β-sitosterolis, β – sitosterolio- β- D- gliukopiranozidas, stigmasterolis; fenoliniai junginiaifenolinės rūgštys (kavos, kavos ir vyno (tartaro) rūgšties esteriai – kaftaro rūgštis; cikoro rūgštis; kavos  ir chino rūgšties esteris – chlorogeno rūgštis (3–kafeoilchino rūgštis) ir jos izomeras kriptochlorogeno rūgštis (4-kafeoilchino rūgštis), p-kumaro, vanilino, siringo, protokatecho ir ρ-hidroksibenzenkarboksi rūgštys; kumarinai: umbeliferonas, eskuletinas, skopoletinas, eskulinas, cikorijinas. Be to, šaknyse yra inulino, karotinoidų (liuteino), riebalų rūgščių (miristino rūgštis), mineralų, cukrų (fruktozės, gliukozės, manitolio), vitaminų, gleivių, pektininių medžiagų.

 

Kiaulpienių lapuose nustatyti terpenaiseksviterpeniniai laktonai: taraksininės rūgšties β-D gliukopiranozidas, 11,13-dihidrotaraksininės rūgšties β-D-gliukopiranozidas ir triterpenai: β-sitosterolis, β-amirinas; fenolinės rūgšys: kavos, kaftaro, chlorogeno, cikoro ir p-hidroksifenilacto rūgštys; flavonoidų glikozidai: liuteolino-7-O-gliukozidas (cinarozidas), liuteolino-7-O-rutinozidas (skolimozidas), izoramnetino-3-Ogliukozidas, kvercetino-7-O-gliukozidas (kvercimeritrinas), ir apigenino-7-O gliukozidas (apigetrinas); kumarinai. Lapams kartų skonį suteikia taraksininės rūgšties β-D – gliukopiranozidas, 11,13-dihidrotaraksininės rūgšties β-D-gliukopiranozidas, p-hidroksifenilacto rūgštis, β-sitosterolis. Lapuose gausu vitaminų (B1, B2, B5, B6, B12, C, D) ir mikroelementų (geležies, silicio, magnio, natrio, kalio, cinko, mangano, vario, ir fosforo), beta karotino, ksantofilų, chlorofilo.

Kiaulpienių žieduose kaupiasi fenolinės rūgštys: kaftaro, cikoro ir chlorogeno; flavonoidai: liuteolinas ir jo glikozidai (cinarozidas (liuteolino-7-O-gliukozidas), liuteolino-7-O-digliukozidas, laisvas chrisoeriolis (liuteolino 3-metileteris). Žieduose randama karotinoidų, iš kurių svarbiausias liuteino epoksidas.

 

Indikacijos ir naudojimas

 

Paprastoji kiaulpienė naudojama įvairių šalių tradicinėje medicinoje kaip natūrali diuretinė priemonė. Dabar Europoje, Azijoje ir Amerikoje jų preparatai pritaikomi šiuolaikinėje medicinoje hipertenzijai, edemoms, priešmenstruaciniam sindromui, necukriniam diabetui, staziniam širdies nepakankamumui, inkstų  ligoms, šlapimo takų infekcijoms, glaukomai, kepenų ligoms ir osteoporozei gydyti.

 

Kiaulpienių lapuose ir šaknyse esantys seskviterpeniniai laktonai pasižymi virškinimą gerinančiomis savybėmis: skatina seilių ir skrandžio sulčių sekreciją bei tulžies veiklą. Dėl šių savybių jų preparatams būdingas virškinimą ir apetitą gerinantys, švelniai vidurius laisvinantis poveikiai.

 

Kiaulpienių šaknyse yra didelė (iki 40 proc.) koncentracija skaidulinės medžiagos inulino – tai turi įtakos gerųjų bakterijų įsitvirtinimui, jų augimo skatinimui ir normalios žarnyno mikrofloros atkūrimui. Be to, inulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

 

Kiaulpienių šaknų preparatai pasižymi teigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams: nutukimui, hiperlipidemijai, hipertrigliceridemijai ir hipercholesterolemijai.

Kiaulpienių lapų vandeninis ekstraktas turi priešvėžinį poveikį: slopina MCF–7/AF krūties vėžio ląstelių augimą ir LNCaP prostatos vėžio ląstelių invaziją į pirmo tipo kolageną.

 

Kiaulpienių ekstraktų fenolinės rūgštys (chlorogeno ir kavos) pasižymi antivirusiniu poveikiuIn vitro įrodytas aktyvumas prieš Herpex Simplex ir paragripo virusą bei gripo viruso dauginimąsi.

 

Paprastoji kiaulpienė liaudies medicinoje vadinta „gyvybės šaknimi“ ir vartojama aterosklerozės profilaktikai, bendrai organizmo savijautai gerinti. Kiaulpienių lapai pavasarį yra vitaminų šaltinis. Kiaulpienių šaknys, iškastos pavasarį, prieš augalų vegetacijos pradžią, dėl didelio inulino kiekio rekomenduojamos sergantiesiems cukriniu diabetui. Kiaulpienių žydėjimo laikotarpiu rekomenduojama kasdien suvalgyti po dešimt žiedų dažnai sergantiems, prislėgtiems ir pavargusiems.

 

Kiaulpienių lapų sultimis išoriškai gydomos nuospaudos, karpos ir strazdanos.

 

Kontraindikacijos

 

Kiaulpienių preparatų negalima vartoti asmenims, alergiškiems astrinių (Asteraceae Bercht. & J. Presl) šeimos augalams, taip pat ir paprastajai kiaulpienei; esant žarnyno ir tulžies latakų nepraeinamumui; tulžies pūslės akmenligės atvejais. Vaikams negalima ragauti kiaulpienių pieniškų sulčių arba gerti jų šaknų nuoviro – nes gali sukelti šleikštulį, vėmimą, viduriavimą ar net širdies ritmo sutrikimą.

 

Kitos panaudojimo sritys

 

Maistinis augalas. Iš šviežių kiaulpienių lapų gaminamos salotos. Pavasarį iš šviežių kiaulpienių žiedų verdama uogienė (medaus skonio), gaminamas „pienių vynas“. Išdžiovintos ir paskrudintos kiaulpienių šaknys vartojamos kaip kavos pakaitalas.

 

Medingas augalas. Paprastosios kiaulpienės žieduose gausu nektaro ir žiedadulkių – tai maistas bitėms.

 

Pašarinis augalas. Kiaulpienių lapai – vitaminingas paukščių ir triušių pašaras.

 

Svarbu žinoti! Paprastoji kiaulpienė yra vaistinis augalas, turintis ne tik gydomųjų savybių, bet ir kontraindikacijų bei gali sukelti nepageidaujamų poveikių, todėl prieš pradedant gydytis kiaulpienių preparatais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Kitos aktualijos

2021 09 09
Ar išnaudotuose durpynuose vešės spanguolių sąžalynai?
Ar galima atkurti pelkes po durpių kasybos? Mokslininkai sako, kad taip: durpių išteklių telkiniai gali būti sėkmingai rekultivuoti, visiškai atkuriant aukštapelkių augalų bendrijas, tuo pačiu sudarant natūralias sąlygas įvairioms paukščių, vabzdžių ir kitų gyvūnų rūšims įsikurti. Analizuojant Aklojo ežero ...
Plačiau
2021 09 07
VDU Botanikos sodas – mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“
VDU Botanikos sodas jau tradiciškai dalyvauja mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ ir šiemet kviečia moksleivius į edukacijas bei ekskursijas.   Edukacija „Kas gyvena vandens laše? Mikroskopijos pasaulis“ Rugsėjo 13 d. 11 val. Rugsėjo 13 d. 13 val.  Jos metu sužinosite, ...
Plačiau
2021 09 03
Pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
Spalvingiausi rudens pranašai išdidžiai iškėlė prabangius graižus į saulę: mūsų sode jau žydi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje. Ji padalinta per kelis laukus, kuriuose auga tiek Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, tiek ir iš viso pasaulio atkeliavę visų klasifikacinių grupių ...
Plačiau
2021 08 22
Originaliai pagerbti vaistinių augalų mokslininkai
2021-uosius metus  Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė kunigo, vienuolio, farmakognosto ir botaniko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos jubiliejiniais metais. Ta proga Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, socialinių renginių ciklas, minint vaistinių augalų profesionalų, tyrėjų, etnopaveldo puoselėtojų Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250–ąsias, ...
Plačiau