Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vyresn. dendrologei Loretai Buknienei prieš metus lankantis Oksfordo universiteto botanikos sode didžiulį įspūdį paliko ne tik šio unikalaus sodo turtingos kolekcijos – tuo metu jau žydėjo rožės, deucijos, obelys, magnolijos, paulovnijos ir daug kitų sumedėjusių augalų bei krūmų – tačiau ir visų praeivių dėmesį traukiantis puošnusis skepetenis (Davidia involucrata var. vilmoriniana), sodintas 1955 m. Tąkart balandžio mėnesį jis buvo pačiame žydėjime, pasipuošęs stambiais, skepetaites primenančiais žiedais.

Pasak specialistės, jai tai yra vienas įdomiausių ir gražiausių medžių, dėl savo dekoratyvumo vertas auginti ir Lietuvos soduose bei parkuose.

Dailus visais sezonais

Puošnusis skepetenis (Davidia involucrata var. vilmoriniana) priklauso Nyssaceae šeimai, Davidia genčiai. Natūraliai paplitęs Kinijoje, kur auga mišriuose kalnų miškuose. Šis augalas buvo įvežtas iš Kinijos į Europą ir Š. Ameriką 1904 m. ir tapo populiariu dekoratyviniu medžiu parkuose bei didesnėse sodybose. Tiesa, dažniau auginami var. vilmoriniana medžiai, kurie geriau prisitaikė prie vietos klimato sąlygų. Už dekoratyvumą Davidia involucrata ir Davidia involucrata var. vilmoriniana 1993 m. buvo apdovanoti Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS).

Tai vienas įdomiausių ir gražiausių medžių, ypač žydėjimo metu. Žiedai kabo ant gana ilgų stiebelių, o sujudinti menkiausio vėjelio primena didžiulius drugelius ar mažus balandžius. Todėl šis medis dar yra vadinamas nosinaičių, balandžių arba vaiduoklių medžiu. Žiedai apsupti nevienodo dydžio, 10-15 cm ilgio kremiškai baltos spalvos taurėlapiais. Jiems peržydėjus, susiformuoja riešuto formos žalsvai rudi kaulavaisiai, kabantys ant ilgų stiebų.

Jauni besiskleidžiantys lapai būna rausvos spalvos ir skleidžia malonų kvapą. Vėliau lapai tampa sodriai žalios spalvos, o rudeniop keičiasi į raudonus, oranžinius ir geltonus atspalvius. Šakos – žalios arba gelsvai rudos. Gana ryškūs raudoni stiebai, o kamieno žievė lygi ir pilka.

Dažniausiai kamienas daugiastiebis, bet gali būti ir ryškus vienas kamienas. Medžio laja – nuo plačiai kiaušiniškos iki apvalios, šakojimasis – pusiau atviras.

Skepetenis Oksfordo botanikos sode.

Auginimo sąlygos Mūsų VDU Botanikos sodo parke augantis puošnusis skepetenis (Davidia involucrata) 2015 m. gautas kaip dovana iš „Varpelio“ prad. mokyklos. Kol buvo jaunas, žiemą dengtas nuo šalčių, šiuo metu jau nebedengiamas. Tikėtina, kad jo žiedų dar teks palaukti, nes prireikia nemažai metų, kol jauni medeliai pradeda žydėti. Specialistai pataria šį augalą sodinti saulėtoje arba pusiau saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo šiaurinių vėjų. Jaunus augalus prieš žiemą pridengti. Tinkamai parinkus vietą, tikrai verta šį įdomų ir dailų medį auginti Lietuvoje, tiesa, žiedų teks palaukti – kartais net ir kelias dešimtis metų. Šis augalas klesti, kai auga 6–8 atsparumo šalčiui zonoje, tačiau gali augti ir 5–9 atsparumo šalčiui zonoje. Skepetenis mėgsta derlingą dirvožemį, bet prisitaiko ir prie įvairaus pH, ir prie lengvos ar sunkesnės dirvos. Gali užaugti iki 8 m aukščio ir 5 m pločio. Paprastai žydi gegužės–birželio mėnesį. Pagrindiniai skirtumai, kurie išskiria Davidia involucrata var. vilmoriniana nuo rūšies yra tie, kad apatinė lapų pusė plika, be to augalas turi skirtingą chromosomų skaičių ir yra atsparesnis Vakarų Europos klimato sąlygoms. Puošnusis skepetenis gali būti auginamas įvairiose viešose miestų vietose, sodybose, parkuose, dendrologinėse kolekcijose.

Vyresn. dendrologė Loreta Buknienė