VDU Botanikos sodas

10
kovo

Kvietė pokalbiui apie paukščius

VDU Botanikos sodas minėjo keturiasdešimties paukščių dieną, simbolizuojančią paukščių parskridimą. Šia proga paukščių žinovai pasakojo apie nykstančias paukščių rūšis, vardijo įdomius sparnuočių elgsenos faktus ir paneigė visuomenėje susiformavusius mitus. Botanikos sode, šalia oranžerijos, duris atvėrė atnaujinta edukacinė paukščių klasė, kuri supažindina su VDU Botanikos sode gyvenančiais paukščiais, čia pristatomi įvairioms paukščių rūšims skirti inkilai.  

„Lietuviai bene vieninteliai Europoje turi tiek daug švenčių, susijusių su paukščiais: švenčiame ir vieversio, kovarnio, pempės, gandro parskridimo ir išskridimo, gegutės dieną. Na o kovo 10-ąją švenčiama 40 paukščių diena, nes tą dieną būna sugrįžę apie 40 rūšių paukščių. Dėl klimato šiltėjimo žiemojančių paukščių lieka vis daugiau ir daugiau“, – paskaitoje „Apie Lietuvos paukščius“ sakė Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius. Anot specialisto, Lietuvoje skaičiuojama apie 400 paukščių rūšių. Jei bent vieną kartą Lietuvoje paukštis buvo pastebėtas, jis jau yra įrašomas į paukščių sąrašą.

Pasakojo apie įdomius elgsenos ypatumus

„Paukščiai ne tik spalvingi, balsingi, bet ir naudingi. Senuosiuose vadovėliuose galime pamatyti svarstykles: ant vienos lėkštelės stovi zylė, o kitoje – vabzdžiai. Didžioji zylė yra puikus pagalbininkas, gaudantis kenkėjus“, – teigė R. Patapavičius.

Paskaitoje lektorius supažindino su žiemą ir vasarą Lietuvoje gyvenančiais paukščiais. Klausytojams buvo pristatyti įdomūs sparnuočiai, nuostabos sulaukė žinios apie jų elgsenos ypatumus. R. Patapavičius pasakojo apie bukutį, kuris moka bėgioti net ir žemyn galva medžio kamienu. Šis paukštelis lesalo atsargas susirenka ir didelių medžių žievėje suslepia. Tuomet belaipiodamas aukštyn ir žemyn sulesa. Lektorius minėjo dagių sėklas mėgstančio dagilio pavadinimo kilmę, pasakojo apie įdomųjį sviliką, kuris turi itin stiprų snapą, kuriuo jis traiško vyšnių kauliukus: svilikas labai mėgsta ne pačią uogą, o kauliuke esantį branduolį.

Paneigė mitus apie pelėdas

Anot Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovo, yra tokių paukščių, kuriems Lietuva yra šiltieji kraštai. Šiai kategorijai priskirti svirbeliai labai mėgsta uogas: pirmiausia nulesa šermukšnius, tuomet ragauja gudobeles ir kitas uogas. Kalbėdamas apie baltąsias pelėdas, tundros paukščius, R. Patapavičius paneigė mitą, kad pelėdos nemato dieną. „Daugelis pelėdų yra aktyvios naktį. Jos dieną tūno uokse, o vakare išskrenda maitintis. O štai baltoji pelėda gali būti aktyvi ir dieną. Pelėdos dieną puikiai mato, bet aktyvios būna naktį“, – teigė lektorius.

Vardijo paukščių išnykimo priežastis

Paskaitoje daug dėmesio skirta nykstančioms paukščių rūšims. „Labai daug rūšių nyksta. Šis procesas vyksta visame pasaulyje. Bene rečiausias Lietuvos paukštis – žalvarnis. 2019 metais Pietų Lietuvoje gyveno 7 paukščių poros, šiaurės rytų Lietuvoje jau nebeliko. Volungės taip pat nykstantis paukštis“, – sakė lektorius.

Kaip vieną iš paukščių nykimo priežasčių R. Patapavičius įvardijo masišką paukščių šaudymą Sirijoje, Libane. Lietuvoje daug paukščių nyksta dėl miškų kirtimų, taip pat įvairių chemikalų naudojimo žemės ūkyje: žūva ne tik kenkėjai, bet ir naudingi vabzdžiai, paukščiai. Dėl kraštovaizdžio pokyčio itin nyksta laukų paukščiai, apskritai mažėja visa bioįvairovė.

„Paprastasis purplelis taip pat tapo retenybe, kurapka irgi įrašyta į raudonąją knygą. Europoje varnėno skaitlingumas ženkliai mažėja. Šarkos natūralioje aplinkoje taip pat baigia išnykti, jos kraustosi į miestus“, – teigė R. Patapavičius.

Vardijo džiuginančius faktus

„Gal liūdnų dalykų ir daugiau, nei tų, kurie džiugina, tačiau mes tikrai turime, kuo pasidžiaugti. Lietuvoje turime augalų jūros gyventojas griežles. Atvykusieji ornitologai būna sužavėti, kad pas mus jų dar randama. Jūrinis erelis Lietuvoje bene 100 metų neperėjo, tačiau pradėjus kelti lizdus, dabar jau peri. Paukščių arsitokrate vadinamų gervių taip pat gausėja – tai yra labai smagu. Žvirblinė pelėda jau gyvena visoje Lietuvoje – labai mielas ir dieną aktyvus paukštelis. Gulbės giesmininkės anksčiau Lietuvoje neperėjo, o dabar jau peri“, – vardijo lektorius.

Siejo su klimato pokyčiais

Didžiojo baltojo garnio atvykimą į Lietuvą R. Patapavičius siejo su klimato atšilimu. Taip pat paskaitoje buvo minimos ir Kramerio papūgos, gausiai perinčios Europos miestuose. Anot lektoriaus, ne vienas atvejis užfiksuotas, kad šios papūgos peržiemojo ir Lietuvoje. „Po kelių ar keliolikos metų gali būti, kad šis paukštis perės Lietuvoje“, – sakė lektorius.

Baigdamas paskaitą, R. Patapavičius kvietė susimąstyti: paukščių likimas priklauso ir nuo mūsų visų: mes galime pasirūpinti, kad gamtai būtų geriau.

Pristatė edukacinę paukščių klasę

„Pokalbio apie paukščius“ dalyviams buvo pristatyta ir edukacinė paukščių klasė: specialiai įrengtiems stendams paukščių fotografijomis mielai pasidalijo Lietuvos ornitologų draugijos narys, gamtos fotografas Borisas Belchevas, VDU Botanikos sodo gyventojus fiksuojantis vyresn. botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius, ilgametis Lietuvos ornitologų draugijos narys Kęstutis Čepėnas, Kauno marių regioninio parko vyr. specialistas, biologas Mindaugas Kirstukas.

Paukščių klasę su įvairių dydžių ir formų inkilais pristatęs Mindaugas Kirstukas vardijo dažniausia inkiluose gyvenančius paukščius: didžiąją zylę, mėlynąją zylę, varnėnus. Anot specialisto, inkilai gali būti daromi iš neobliuotų, kelerius metus pastovėjusių lentų. „Svarbiausia yra matmenys: inkilo aukštis, plotis, aukštis iki landos ir landos skersmuo. Kiekvienai rūšiai matmenys yra skirtingi. Su didžiausia landa inkilai gaminami uralinei pelėdai (landos skersmuo 20 cm), o mažiausia landa – 3 cm“, – pasakojo M. Kirstukas. Anot jo, inkilų kabinimo aukštis nėra toks svarbus: tarkim zylei inkilą galima ir dviejų, ir penkių metrų aukštyje kabinti. Tačiau geriausia ten, kur nepasiektų žmonės ir netikrintų jo gyventojų. „Inkilai kabinami tiek prie namų, tiek medžiuose. Be abejo, priklauso ir nuo paukščių rūšių“, – sakė M. Kirstukas. Dėl kabinimo krypties, specialistas patarė vengti šiaurinės – geriau rinktis šiltesnes puses. Paukščių klasės lankytojai inkilų išmatavimus ir kitas reikiamas žinias ras informaciniuose stenduose.
Po edukacinės klasės pristatymo VDU Botanikos sodo vyresn. specialistė Jolanta Šernienė pakvietė į ekskursiją po bundantį botanikos sodą.

Kitos aktualijos

2020 07 02
VDU Botanikos sode pagerbė vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės atminimą
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti. Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ ...
Plačiau
2020 06 22
Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų
2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.   „Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį ...
Plačiau
2020 06 17
Atnaujintose ekspozicijose – išskirtinės ir retos bijūnų veislės
Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. ...
Plačiau
2020 06 12
Tulpes primenančiais žiedais ima puoštis „smuiko medis“ – gelsvažiedis tulpmedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune lankytojus vilioja nuostabiu reginiu – kviečia pasigrožėti įspūdingais vieno seniausių Lietuvoje gelsvažiedžio tulpmedžio (Liriodendron tulipifera) žiedais. „VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius ...
Plačiau