VDU Botanikos sodas

22
birželio

Kviečia pražydę tulpmedžiai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode savo elegantiškus tulpinius žiedus išskleidė ir pasigrožėti šiuo neeiliniu reginiu kviečia tulpmedžiai.

Iš trijų parke besistiebiančių tulpmedžių šiuo metu žydintys yra du – išauginti iš sėklų, surinktų 1950 m. nuo Veliuonos parke augančio tulpmedžio. Trečiasis medelis žiedus sukraus ateityje, kiek ūgtelėjęs: paprastai tulpmedžiai žydėti pradeda tik sulaukę 10-15 metų amžiaus.

Kaip liudija pats medžio pavadinimas, tulpmedis pakeri savo didžiuliais, taures primenančiais žiedais – su juo varžytis tegali turbūt tik magnolijos. Žiedai nesudėtingi, gan primityvios sandaros, tačiau nuo to ne mažiau žavūs: juos lengva atpažinti iš švelniai gelsvos spalvos ir ypatingos skersinės oranžinės juostos. Jautresnės uoslės savininkai gali užuosti rūgštoką, švelnų šių žiedų skleidžiamą kvapą.

 

Iš Šiaurės Amerikos – po visą pasaulį

Pirmasis gelsvažiedį tulpmedį prieš pustrečio šimto metų aprašė švedų botanikas Karlas Linėjus. Tai vieni seniausių žiedinių augalų pasaulyje. Kreidos periodu, prieš 145,5–65,5 mln. metų, ši gentis turėjo kelias rūšis ir buvo plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Europoje.

Gelsvažiedis tulpmedis yra Indianos, Kentukio, Tenesio valstijų simbolis. Amerikoje jis vadinamas amerikiniu tulpmedžiu, tulpine arba geltonąja tuopa. Paplitęs Š. Amerikos rytinėje dalyje (nuo Masačusetso iki Floridos ir Misisipės), Apalačų kalnų miškuose.

Tai greitai augantis vasaržalis medis, užaugantis net iki 60 m aukščio. Gyvena apie 400 metų. Mediena šviesiai geltona ar rusva, nekieta, neskali, puikiai tinka statyboms, faneros, popieriaus, muzikos instrumentų, kanojų gamybai.

Gelsvažiedis tulpmedis auginamas ne tik šiauriniame pusrutulyje (šiauriausiai jis auginamas Norvegijoje, Sykkylven municipalitete), bet ir pietiniame pusrutulyje – Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Australijoje, Argentinoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje.

Pirmieji Europoje gelsvažiedį tulpmedį pradėjo auginti anglai, dar XVII amžiuje, vėliau prancūzai, austrai.

Yra sukurta gelsvažiedžio tulpmedžio veislių, besiskiriančių lapų spalva, lajos forma: ‘Aureomarginatum‘, ‘Compactum‘, ‘Crispum‘, ‘Fastigiatum‘, ‘Integrifolium‘, ‘Medio-pictum‘, ‘Obtusilobum‘.

 

Tulpmedis jūsų kieme

Jei svajojate apie tulpmedį savo kieme, turite nepamiršti, kad vis dėlto tai didelis medis, kuriam augant reikės erdvės. Tulpmedžio savaiminis aukštis gali siekti keliasdešimt metrų, o laja vidutiniškai būna apie 10 m pločio. Geriausia medžiui parinkti saulėtą vietą, pasirūpinti puria dirva ir nepamiršti pasodinto laistyti. Tulpmedis nėra itin lepus, nereikalauja genėjimo, bet jį pasisodinę nepamirškite, kaip ir visus jaunus medelius, pirmaisiais metais pasaugoti nuo šalčio.

Tulpmedžio sodinukų galima įsigyti tiek VDU Kauno botanikos sodo medelyne, tiek kituose šalies medelynuose.

Kitos aktualijos

2021 06 14
Botanikos sode sėmėsi vaistažolininkystės žinių
Nuo pažinties su Botanikos sodu ir jo misija iki praktinių vaistinių augalų pažinimo užsiėmimų – birželio 11 d. VDU Botanikos sode apsilankiusi Kidulių bendruomenės grupė dalyvavo specialistų parengtoje visos dienos mokymų programoje, vykusioje pagal projektą „Vaistažolinkystės raida Suvalkijos etnografiniame ...
Plačiau
2021 06 11
Aplankykite mokytojų tapybos darbų parodą oranžerijoje
„Botanikos sodas draugauja ir bendradarbiauja su daug ir įvairių ugdymo įstaigų bei organizacijų. Tad iš tų partnerysčių yra gimęs ne vienas įsimintinas ir įdomus projektas. Tačiau tokio dar neturėjome: kad vienos mokyklos įvairių disciplinų mokytojai tapytų botanikos sode ir ...
Plačiau
2021 06 07
Vasaros pradžią skelbia pirmosios rožės: pražydo ankstyviausia grupė
Jei tikrąjį pavasarį VDU Botanikos sode Kaune žymi pražydusios tulpės, tai tikrosios vasaros pradžios simboliu galima laikyti išsiskleidusias pirmąsias rožes: čia, didžiausiame šalies rožyne, iš viso auginama per pusantro tūkstančio rožių rūšių ir veislių. Iš jų pirmosios pražysta vienos ...
Plačiau
2021 06 06
„Sengirės“ kūrėjas: „Mūsų filmas – tai pasaka apie senąjį mišką“
Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode iškilmingai įteikta Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo premija (5 tūkst. eurų): ji šiemet paskirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už filmą „Sengirė“, kuriuo atkreiptas plačiosios visuomenės dėmesys ...
Plačiau