VDU Botanikos sodas

22
birželio

Kviečia pražydę tulpmedžiai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode savo elegantiškus tulpinius žiedus išskleidė ir pasigrožėti šiuo neeiliniu reginiu kviečia tulpmedžiai.

Iš trijų parke besistiebiančių tulpmedžių šiuo metu žydintys yra du – išauginti iš sėklų, surinktų 1950 m. nuo Veliuonos parke augančio tulpmedžio. Trečiasis medelis žiedus sukraus ateityje, kiek ūgtelėjęs: paprastai tulpmedžiai žydėti pradeda tik sulaukę 10-15 metų amžiaus.

Kaip liudija pats medžio pavadinimas, tulpmedis pakeri savo didžiuliais, taures primenančiais žiedais – su juo varžytis tegali turbūt tik magnolijos. Žiedai nesudėtingi, gan primityvios sandaros, tačiau nuo to ne mažiau žavūs: juos lengva atpažinti iš švelniai gelsvos spalvos ir ypatingos skersinės oranžinės juostos. Jautresnės uoslės savininkai gali užuosti rūgštoką, švelnų šių žiedų skleidžiamą kvapą.

 

Iš Šiaurės Amerikos – po visą pasaulį

Pirmasis gelsvažiedį tulpmedį prieš pustrečio šimto metų aprašė švedų botanikas Karlas Linėjus. Tai vieni seniausių žiedinių augalų pasaulyje. Kreidos periodu, prieš 145,5–65,5 mln. metų, ši gentis turėjo kelias rūšis ir buvo plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Europoje.

Gelsvažiedis tulpmedis yra Indianos, Kentukio, Tenesio valstijų simbolis. Amerikoje jis vadinamas amerikiniu tulpmedžiu, tulpine arba geltonąja tuopa. Paplitęs Š. Amerikos rytinėje dalyje (nuo Masačusetso iki Floridos ir Misisipės), Apalačų kalnų miškuose.

Tai greitai augantis vasaržalis medis, užaugantis net iki 60 m aukščio. Gyvena apie 400 metų. Mediena šviesiai geltona ar rusva, nekieta, neskali, puikiai tinka statyboms, faneros, popieriaus, muzikos instrumentų, kanojų gamybai.

Gelsvažiedis tulpmedis auginamas ne tik šiauriniame pusrutulyje (šiauriausiai jis auginamas Norvegijoje, Sykkylven municipalitete), bet ir pietiniame pusrutulyje – Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Australijoje, Argentinoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje.

Pirmieji Europoje gelsvažiedį tulpmedį pradėjo auginti anglai, dar XVII amžiuje, vėliau prancūzai, austrai.

Yra sukurta gelsvažiedžio tulpmedžio veislių, besiskiriančių lapų spalva, lajos forma: ‘Aureomarginatum‘, ‘Compactum‘, ‘Crispum‘, ‘Fastigiatum‘, ‘Integrifolium‘, ‘Medio-pictum‘, ‘Obtusilobum‘.

 

Tulpmedis jūsų kieme

Jei svajojate apie tulpmedį savo kieme, turite nepamiršti, kad vis dėlto tai didelis medis, kuriam augant reikės erdvės. Tulpmedžio savaiminis aukštis gali siekti keliasdešimt metrų, o laja vidutiniškai būna apie 10 m pločio. Geriausia medžiui parinkti saulėtą vietą, pasirūpinti puria dirva ir nepamiršti pasodinto laistyti. Tulpmedis nėra itin lepus, nereikalauja genėjimo, bet jį pasisodinę nepamirškite, kaip ir visus jaunus medelius, pirmaisiais metais pasaugoti nuo šalčio.

Tulpmedžio sodinukų galima įsigyti tiek VDU Kauno botanikos sodo medelyne, tiek kituose šalies medelynuose.

Kitos aktualijos

2020 09 21
Kaštainis ir kaštonas – ne giminės
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, ...
Plačiau
2020 09 16
Įrodo praktiškai: apyniai Lietuvoje puikiai auga ir gali būti auginami alaus gamybai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įkurtame unikaliame apynyne vyko derliaus ėmimo ceremonija. Šia švietėjiška veikla siekiama ne tik parodyti, kaip apyniai auginami ir kuo skiriasi skirtingų veislių derlius, bet ir įrodyti, kad alaus gamybai nebūtina įsigyti apynių spurgų iš ...
Plačiau
2020 09 09
Itin dekoratyvus ir nepaprastai vertingas: paprastasis putinas
Kaune įsikūrusiam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui šių metų ruduo – išskirtinis: paprastojo putino (Viburnum opulus L.) kolekcijoje šakos linksta nuo gausaus vaisių derliaus. Šie augalai ne tik puošia aplinką, bet ir yra labai vertingi: juose rasti dideli kiekiai ...
Plačiau
2020 09 03
Kvies į naują išskirtinę magistrantūros studijų programą „Biotechnologija ir farmacinė analizė“
VDU Botanikos sodo mokslininkai – vieni iš naujos 2020 m. rugsėjį Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete pradedamos vykdyti magistro studijų programos „Biotechnologija ir farmacinė analizė“ iniciatorių. „Vytauto didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo ...
Plačiau