Žvarbus ūžaujantis vėjas, sniego pusnys, apšarmoję langai ir… kaktusai? Ne, tai ne fantazijos, o visiškai realus vaizdas: lietuvišką žiemą ištveriantys ir lauke visus metus galintys augti sukulentai nuo šiol pristatomi unikalioje žiemojančių sukulentų ekspozicijoje Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode.
Pasak ekspozicijos kūrėjų, artimiausias tokios žiemojančių sukulentų kolekcijos po atviru dangumi pavyzdys yra Čekijoje, Prahos botanikos sode, ten įrengtoje Šiaurės Amerikos dykumų ekspozicijoje. Tuo tarpu Kaune, šalia didžiausios šalies oranžerijos, pamažu įsikuria vis daugiau egzotiškų opuncijų, lazduvių, agavų ir jukų, atkeliavusių iš Italijos bei Vokietijos.
„Kuriamoje žiemojančių sukulentų ekspozicijoje iš viso bus susodinta virš 50 rūšių ir vidurūšinių taksonų augalų. Juos parinkdami konsultavomės su Vokietijos, Italijos kompanijomis augintojomis. Kaunas priklauso 5-tai šalčio atsparumo zonai, todėl ir sukulentai parinkti tokie, kurie natūralioje gamtoje ištveria iki -28° ar net daugiau kaip -30° šaltį,“ – pasakoja vienas iš kolekcijos kūrėjų, VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vyresn. specialistas Ričardas Narijauskas.
Atšiaurių kalnų gyventojai
VDU Kauno botanikos sodo žiemojančių sukulentų kolekciją sudaro įvairių rūšių opuncijos (Opuntia polycantha, O. rutila, O. fragilis, O humifusa, O macrorhiza), lazduviai (Cylindropuntia imbricata, C. whipplei C.× viridiflora), agavos (Agave inaequidens, A. havardiana, A. parryi) ir jukos (Yucca glauca, Y. angustissima). Šie šalčiui atsparūs augalai natūralioje gamtoje aptinkami dažniausiai kalnuotose Meksikos, JAV, Kanados dalyse, kur klimatas yra gana atšiaurus. Šie sukulentai auga 4–6 šalčio atsparumo zonoje, todėl lietuviškos žiemos jiems nėra baisios. Gamtoje šie sukulentai auga pušynuose, savanose, prerijose, dykvietėse, kartais net šalikelėse.
Pavyzdžiui, vienas įdomesnių sukulentų yra Cylindropuntia imbricata – čerpėtasis lazduvis, kuris auga sausringuose regionuose 1 200–2 300 m aukštyje Centrinėje ir Šiaurės Meksikoje, Naujojoje Meksikoje, Arizonoje, Teksase ir Kolorade. Laukinėje gamtoje užauga iki 5 m aukščio ir labiau primena nedidelį išsikerojusį medį nei išsišakojusį kerą. Tačiau kultūrinėje aplinkoje užauga tik iki 1–2 m aukščio. Šis lazduvis gali ištverti žiemas, kai temperatūra svyruoja nuo -26,1° C iki -28,9° C (5A šalčio atsparumo zona).
Opuntia polyacantha – uolinė opuncija auga Šiaurės Amerikoje (Vakarų Kanadoje), Centrinėse ir Vakarinėse JAV ir Šiaurės Meksikoje. Užauga iki 40 cm aukščio, suformuodama 2–3 metrų pločio kilimus. Auga 4-oje šalčio atsparumo zonoje (-31,7° C iki -34,4° C). Agave havardiana (agava) kilusi iš Vakarų Teksaso kalnų. 1912 metais William Trelease aprašė šią rūšį ir pavadino Agave havardiana vardu, pagerbdamas Valery Havard, kuris 1881 šį augalą buvo identifikavęs kaip Agave wislizenii (Agave parrasana sinonimas). Havard buvo prancūzų kilmės imigrantas, atvykęs gyventi į JAV, kur dirbo karininku, terapeutu, rašytoju ir botaniku. Dirbdamas karo mediku Teksase, turėjo puikią galimybę lankytis naujose teritorijose, taip vis atrasdamas naujas augalų rūšis. Šiai agavai nebaisios žiemos, kai temperatūra nukrenta iki -28,9° C šalčio.
