VDU Botanikos sodas

28
rugsėjo

Kuriama pirmoji lauke žiemojančių sukulentų kolekcija Lietuvoje

sukulentai3

Žvarbus ūžaujantis vėjas, sniego pusnys, apšarmoję langai ir… kaktusai? Ne, tai ne fantazijos, o visiškai realus vaizdas: lietuvišką žiemą ištveriantys ir lauke visus metus galintys augti sukulentai nuo šiol pristatomi unikalioje žiemojančių sukulentų ekspozicijoje Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode.

Pasak ekspozicijos kūrėjų, artimiausias tokios žiemojančių sukulentų kolekcijos po atviru dangumi pavyzdys yra Čekijoje, Prahos botanikos sode, ten įrengtoje Šiaurės Amerikos dykumų ekspozicijoje. Tuo tarpu Kaune, šalia didžiausios šalies oranžerijos, pamažu įsikuria vis daugiau egzotiškų opuncijų, lazduvių, agavų ir jukų, atkeliavusių iš Italijos bei Vokietijos.

„Kuriamoje žiemojančių sukulentų ekspozicijoje iš viso bus susodinta virš 50 rūšių ir vidurūšinių taksonų augalų. Juos parinkdami konsultavomės su Vokietijos, Italijos kompanijomis augintojomis. Kaunas priklauso 5-tai šalčio atsparumo zonai, todėl ir sukulentai parinkti tokie, kurie natūralioje gamtoje ištveria iki -28° ar net daugiau kaip -30° šaltį,“ – pasakoja vienas iš kolekcijos kūrėjų, VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vyresn. specialistas Ričardas Narijauskas.

 

Atšiaurių kalnų gyventojai

VDU Kauno botanikos sodo žiemojančių sukulentų kolekciją sudaro įvairių rūšių opuncijos (Opuntia polycantha, O. rutila, O. fragilis, O humifusa, O macrorhiza), lazduviai (Cylindropuntia imbricata, C. whipplei C.× viridiflora), agavos (Agave inaequidens, A. havardiana, A. parryi) ir jukos (Yucca glauca, Y. angustissima). Šie šalčiui atsparūs augalai natūralioje gamtoje aptinkami dažniausiai kalnuotose Meksikos, JAV, Kanados dalyse, kur klimatas yra gana atšiaurus. Šie sukulentai auga 4–6 šalčio atsparumo zonoje, todėl lietuviškos žiemos jiems nėra baisios. Gamtoje šie sukulentai auga pušynuose, savanose, prerijose, dykvietėse, kartais net šalikelėse.

Pavyzdžiui, vienas įdomesnių sukulentų yra Cylindropuntia imbricata – čerpėtasis lazduvis, kuris auga sausringuose regionuose 1 200–2 300 m aukštyje Centrinėje ir Šiaurės Meksikoje, Naujojoje Meksikoje, Arizonoje, Teksase ir Kolorade. Laukinėje gamtoje užauga iki 5 m aukščio ir labiau primena nedidelį išsikerojusį medį nei išsišakojusį kerą. Tačiau kultūrinėje aplinkoje užauga tik iki 1–2 m aukščio. Šis lazduvis gali ištverti žiemas, kai temperatūra svyruoja nuo -26,1° C iki -28,9° C (5A šalčio atsparumo zona).

Opuntia polyacantha – uolinė opuncija auga Šiaurės Amerikoje (Vakarų Kanadoje), Centrinėse ir Vakarinėse JAV ir Šiaurės Meksikoje. Užauga iki 40 cm aukščio, suformuodama 2–3 metrų pločio kilimus. Auga 4-oje šalčio atsparumo zonoje (-31,7° C iki -34,4° C). Agave havardiana (agava) kilusi iš Vakarų Teksaso kalnų. 1912 metais William Trelease aprašė šią rūšį ir pavadino Agave havardiana vardu, pagerbdamas Valery Havard, kuris 1881 šį augalą buvo identifikavęs kaip Agave wislizenii (Agave parrasana sinonimas). Havard buvo prancūzų kilmės imigrantas, atvykęs gyventi į JAV, kur dirbo karininku, terapeutu, rašytoju ir botaniku. Dirbdamas karo mediku Teksase, turėjo puikią galimybę lankytis naujose teritorijose, taip vis atrasdamas naujas augalų rūšis. Šiai agavai nebaisios žiemos, kai temperatūra nukrenta iki -28,9° C šalčio.

Kitos aktualijos

2023 09 12
Tarptautinę jurginų parodą lydėjo Baltijos šalių botanikos sodų susitikimas
Dvi dienas kauniečius ir miesto svečius į spalvingiausią žiedų šventę sukvietė šimtmetį švenčiantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas, pačiame miesto centre, VDU Didžiosios salės fojė, rugsėjo 8-9 dienomis surengęs Tarptautinę jurginų parodą. Čia savo auginamus jurginus ir sukurtas ...
Plačiau
2023 08 03
Vaistinių  augalų tyrimuose – akcentas tvariai ir žiedinei bioekonomikai
Prof. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas   Vaistiniai augalai ir natūralūs gamtiniai produktai suteikia unikalių galimybių sveikatos priežiūros ir vaistų kūrimo srityje. Šiais klausimais nuosekliai dirba 1953 m. balandžio 8 d. Camberg/Taunus (Vokietijoje) įkruta vaistinių augalų ...
Plačiau
2023 08 01
Uogų dieną išrinko ir gardžiausią šilauogės veislę
Minėdami VDU Botanikos sodo šimto metų gimtadienį, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriaus darbuotojai liepos 28 d. organizavo UOGŲ DIENĄ – mokslinį-praktinį seminarą „Uoginių augalų įvairovės, biologiškai aktyvių junginių ir jų panaudojimo tyrimai“, kurį pratęsė ekskursija po ...
Plačiau
2023 07 25
Kviečiame į UOGŲ DIENĄ!
Minėdami VDU Botanikos sodo šimto metų gimtadienį, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektorius organizuoja UOGŲ DIENĄ – mokslinį-praktinį seminarą ir degustaciją Uoginių augalų įvairovės, biologiškai aktyvių junginių ir jų panaudojimo tyrimai. Seminaro laikas: liepos 28 d., penktadienis, nuo ...
Plačiau