VDU Botanikos sodas

28
rugsėjo

Kuriama pirmoji lauke žiemojančių sukulentų kolekcija Lietuvoje

sukulentai3

Žvarbus ūžaujantis vėjas, sniego pusnys, apšarmoję langai ir… kaktusai? Ne, tai ne fantazijos, o visiškai realus vaizdas: lietuvišką žiemą ištveriantys ir lauke visus metus galintys augti sukulentai nuo šiol pristatomi unikalioje žiemojančių sukulentų ekspozicijoje Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode.

Pasak ekspozicijos kūrėjų, artimiausias tokios žiemojančių sukulentų kolekcijos po atviru dangumi pavyzdys yra Čekijoje, Prahos botanikos sode, ten įrengtoje Šiaurės Amerikos dykumų ekspozicijoje. Tuo tarpu Kaune, šalia didžiausios šalies oranžerijos, pamažu įsikuria vis daugiau egzotiškų opuncijų, lazduvių, agavų ir jukų, atkeliavusių iš Italijos bei Vokietijos.

„Kuriamoje žiemojančių sukulentų ekspozicijoje iš viso bus susodinta virš 50 rūšių ir vidurūšinių taksonų augalų. Juos parinkdami konsultavomės su Vokietijos, Italijos kompanijomis augintojomis. Kaunas priklauso 5-tai šalčio atsparumo zonai, todėl ir sukulentai parinkti tokie, kurie natūralioje gamtoje ištveria iki -28° ar net daugiau kaip -30° šaltį,“ – pasakoja vienas iš kolekcijos kūrėjų, VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vyresn. specialistas Ričardas Narijauskas.

 

Atšiaurių kalnų gyventojai

VDU Kauno botanikos sodo žiemojančių sukulentų kolekciją sudaro įvairių rūšių opuncijos (Opuntia polycantha, O. rutila, O. fragilis, O humifusa, O macrorhiza), lazduviai (Cylindropuntia imbricata, C. whipplei C.× viridiflora), agavos (Agave inaequidens, A. havardiana, A. parryi) ir jukos (Yucca glauca, Y. angustissima). Šie šalčiui atsparūs augalai natūralioje gamtoje aptinkami dažniausiai kalnuotose Meksikos, JAV, Kanados dalyse, kur klimatas yra gana atšiaurus. Šie sukulentai auga 4–6 šalčio atsparumo zonoje, todėl lietuviškos žiemos jiems nėra baisios. Gamtoje šie sukulentai auga pušynuose, savanose, prerijose, dykvietėse, kartais net šalikelėse.

Pavyzdžiui, vienas įdomesnių sukulentų yra Cylindropuntia imbricata – čerpėtasis lazduvis, kuris auga sausringuose regionuose 1 200–2 300 m aukštyje Centrinėje ir Šiaurės Meksikoje, Naujojoje Meksikoje, Arizonoje, Teksase ir Kolorade. Laukinėje gamtoje užauga iki 5 m aukščio ir labiau primena nedidelį išsikerojusį medį nei išsišakojusį kerą. Tačiau kultūrinėje aplinkoje užauga tik iki 1–2 m aukščio. Šis lazduvis gali ištverti žiemas, kai temperatūra svyruoja nuo -26,1° C iki -28,9° C (5A šalčio atsparumo zona).

Opuntia polyacantha – uolinė opuncija auga Šiaurės Amerikoje (Vakarų Kanadoje), Centrinėse ir Vakarinėse JAV ir Šiaurės Meksikoje. Užauga iki 40 cm aukščio, suformuodama 2–3 metrų pločio kilimus. Auga 4-oje šalčio atsparumo zonoje (-31,7° C iki -34,4° C). Agave havardiana (agava) kilusi iš Vakarų Teksaso kalnų. 1912 metais William Trelease aprašė šią rūšį ir pavadino Agave havardiana vardu, pagerbdamas Valery Havard, kuris 1881 šį augalą buvo identifikavęs kaip Agave wislizenii (Agave parrasana sinonimas). Havard buvo prancūzų kilmės imigrantas, atvykęs gyventi į JAV, kur dirbo karininku, terapeutu, rašytoju ir botaniku. Dirbdamas karo mediku Teksase, turėjo puikią galimybę lankytis naujose teritorijose, taip vis atrasdamas naujas augalų rūšis. Šiai agavai nebaisios žiemos, kai temperatūra nukrenta iki -28,9° C šalčio.

Kitos aktualijos

2020 09 25
Biotechnologijai skirta tarptautinė doktorantų mokykla
Rugsėjo 22–26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete vykdoma tarptautinio Europos socialinio fondo projekto „Tarptautinės tarpdisciplininės biomedicinos ir farmacijos mokslų doktorantūros studijos Baltstogės medicinos universitete“ dalis – tarptautinė doktorantų mokykla „Biotechnologija medicinoje ir farmacijoje“.  Šioje mokykloje paskaitas skaitė ...
Plačiau
2020 09 23
Kviečia pasinaudoti kultūros paso galimybėmis
Puiki naujiena iš VDU Botanikos sodo Kaune – nuo šiol esame KULTŪROS PASO paslaugų tiekėjai! Kviečiame visos Lietuvos mokyklas pasinaudoti šia galimybe – atvykti į edukacijas „Augmenija – šalių kultūros atspindys“. Programa skirta 1–10 klasių moksleiviams. Edukacijos metu mokiniai ...
Plačiau
2020 09 21
Kaštainis ir kaštonas – ne giminės
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, ...
Plačiau
2020 09 16
Įrodo praktiškai: apyniai Lietuvoje puikiai auga ir gali būti auginami alaus gamybai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įkurtame unikaliame apynyne vyko derliaus ėmimo ceremonija. Šia švietėjiška veikla siekiama ne tik parodyti, kaip apyniai auginami ir kuo skiriasi skirtingų veislių derlius, bet ir įrodyti, kad alaus gamybai nebūtina įsigyti apynių spurgų iš ...
Plačiau