VDU Botanikos sodas

12
rugpjūčio

Juoduogis šeivamedis: gydantis, saugantis, puošiantis

Koronaviruso COVID-19 pandemijos metu pasaulyje ir Lietuvoje vykdant priešvirusinių ir sveikatą gerinančių priemonių paieškai, įdėmaus tyrėjų žvilgsnio sulaukė vaistinis, maistinis, dažinis, insekticidinis, dekoratyvinis augalas – juoduogis šeivamedis, dar vadinamas juoduoju bezdu, kiaurmedžiu, sambe, štruku. Pastaruoju metu vykdomi juodųjų šeivamedžių vaisių biologiškai veikliųjų junginių įvairovės cheminių savybių tyrimai, taikant modernias biotechnologijas ir sukuriant naujus augalinius preparatus, maisto papildus, funkcinius ingredientus. Juoduogių šeivamedžių žiedai pripažinti kaip kokybiška, saugi ir efektyvi vaistinė augalinė žaliava, naudojama augalinių vaistinių preparatų gamybai. Tiesa, patiems eksperimentuoti su juoduogiais šeivamedžiais pavojinga: šio augalo lapuose, stiebuose, žievėje, sėklose ir nesubrendusiuose vaisiuose kaupiasi nuodingi cianidino glikozidai.

 

Natūralizavosi ir išplito Lietuvoje

Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra L.) priklauso putininių (Viburnaceae Raf.) šeimai, paplitęs Europoje, Kryme, Kaukaze. Tai vienas seniausiai Lietuvoje auginamų krūmų, dabar jau savaime plintantis miškuose, pamiškėse, pakrūmėse, dykvietėse, prie gyvenviečių, kaip natūralizavęsis svetimžemis augalas.

Šis daugiametis 2-6 m aukščio krūmas kartais išauga ir kaip medis, iki 8 m. Jo šakutės pilkai žalsvos, plikos ar kiek plaukuotos, nusėtos didelėmis tamsiomis karputėmis. Senesnių augalų šakų žievė sueižėjusi, pilkai ruda. Šerdis minkšta, puri, stora, balta. Lapai stambūs, sudėtiniai, neporomis plunksniški, sudaryti iš 5 arba 7 lapelių, nemalonaus kvapo. Žiedai smulkūs, balti arba gelsvi, susitelkę šakučių viršūnėse skėtiškuose tankiuose žiedynuose, stipraus specifinio kvapo. Vaisiai – juodi, blizgantys, apvalūs, uogos pavidalo kaulavaisiai su raudonai violetiniu minkštimu.

Augalai žydi gegužės–birželio mėnesiais, vaisiai sunoksta rugpjūtį–rugsėjį. Juoduogių  šeivamedžių vaisiai mėgstami paukščių, kurie juos ir išplatina.

Juoduogis šeivamedis ‘Laciniata’ (J. Šabūnaitės foto)

Juoduogis šeivamedis ‘Laciniata’ (A. Malakauskienės foto)

 

Naudojami žiedai ir vaisiai

Pagal Europos farmakopėją, vaistinei augalinei žaliavai ruošiami juoduogių šeivamedžių žiedai (Sambuci nigrae flos) augalų žydėjimo laikotarpiu. Žiedai džiovinami gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Iš 10 kg šviežių žiedynų gaunama 2,3–2,5 kg orasausės žaliavos. Tinkamai paruošti žiedynai yra geltonai baltos spalvos, silpno specifinio kvapo, salstelėjusio skonio, gleivingi. Žaliava pakuojama į popierinius maišus, laikoma gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti iki 3 metų.

Juoduogių šeivamedžių vaisiai (Sambuci nigrae fructus) skinami pilnos brandos laikotarpiu (rugpjūčio  pabaigoje – rugsėjo viduryje). Jie iš pradžių apvytinami ir baigiami džiovinti 70–80 ºC temperatūroje. Iš 10 kg šviežių vaisių gaunama 1,5–1,9 kg orasausės žaliavos. Išdžiūvę vaisiai yra raukšlėti, su penkiadantės taurelės liekana ir 2–4 sėklomis, tamsiai raudonu minkštimu, specifinio silpno aromato, saldžiarūgščiai, lipnūs. Žaliava pakuojama į maišus, laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, kasmet patikrinant jos kokybę.

Biologiškai veikliosios medžiagos

Juodųjų šeivamedžių žieduose kaupiasi flavonoidai 3,0 % (hiperozidas, izokvercitrinas, rutinas, kemferolis, nikotiflorinas, kvercetinas, astragalinas); glikozidas sambunigrinas (iki 0,1 %); fenolinės rūgšys (chlorogeno (iki 3,0 %), kavos ir ferulo); eterinis aliejus (0,03-0,30 %), steroliai (iki 0,11 %) (β-sitosterolis, stigmatosterolis, kampesterolis ir cholesterolis); organinės rūgštys (acto, valerijonų, obuolių); triterpenai (iki 1,0 %): α ir β amirinai, oleonolinės ir ursolinės rūgštys ir β-hidroksiursolinė rūgštis; 66, 0 % nesočiųjų riebalų rūgščių (linolo, linoleno, palmitino); alkanai (iki 7 %) (C19, C21, C23, C25); 16 aminorūgščių;  80 mg % askorbo rūgšties;  8,0 – 9,0% mineralinių medžiagų  (ypač didelis kiekis kalio); taninai, gleivės, baltymai, pektinai, cukrūs. Identifikuota daugelis kitų biologiškai veikliųjų junginių: eterių, esterių, ketonų, aldehidų, alkoholių. Žievėje – glikozidas sambucinas.

Pastaruoju metu vykdomi plačios apimties šeivamedžių vaisių cheminių savybių tyrinėjamai, parenkamos metodikos ir nustatyti optimalūs ekstrahavimo parametrai. Juodųjų šeivamedžių vaisiai (uogos) yra biologiškai veikliųjų junginių ir maisto papildų šaltinis.

Juodųjų šeivamedžių vaisiuose ištirta flavonoidai (rutinas, izokvercitrinas ir hiperozidas), antocianinai, fenolinės rūgšys; A ir C (askorbo rūgštis) vitaminai, folio rūgštis; taninai (3,0 %); eterinis aliejus; sacharidai (7,5 %) – gliukozė ir fruktozė; citrinų ir obuolių rūgštys; baltymai; išskirtinės polinesočiųjų riebalų rūgštys: omega-3 (38,12 g/100g) ir omega-6 (39,54 g/100g); cianidino glikozidai (sambucinas, sambucianinas, chrizanteminas), kurie didelėmis dozėmis yra nuodingi!

 

Naudojimas ir indikacijos

Kaip vaistinis augalas, naudojamas medicininiams tikslams, juoduogis šeivamedis buvo pirmą kartą paminėtas 1550 m. pr. Kr. Hipokratas aprašė šio augalo skausmą mažinantį, opas gydantį ir diurezę skatinantį poveikį. Juoduogis šeivamedis pripažintas šventu augalu, jam buvo priskiriamos magiškos galios. Nuo senų senovės indėnų gentys naudojo juoduogių šeivamedžių žiedų arbatą kaip prakaitavimą skatinančią, o jų žiedų, vaisių ir žievės mišinį – vėmimą iššaukiančią bei vidurius laisvinančią priemonę.

Lietuvoje juoduogis šeivamedis pradėtas auginti ir naudoti gydymo tikslais apie XVI–XVII a.

Dabar juoduogių šeivamedžių žiedų preparatai oficialioje medicinoje naudojami ankstyvųjų peršalimo simptomų lengvinimui, prakaitavimo skatinimui, karščiavimo mažinimui ir toksinų šalinimui iš organizmo. Dėl šių savybių šeivamedžių preparatai tinka peršalimo ligoms ir gripui gydyti.

Nustatytas šeivamedžių žiedų preparatų šlapimo skyrimąsi skatinantis, priešvirusinis poveikis:  slopina Herpes simplex, A ir B tipų gripą sukeliančių virusų dauginimąsi. Klinikiniais tyrimais patvirtinta, kad šeivamedžių preparatai veiksmingai slopina įvairių padermių gripo virusų veiklą: preparatus pradėjus vartoti infekcijos pradžioje, nuo šios ligos greičiau pasveikstama.

Šeivamedžių vaisių preparatai veikia kaip švelnūs laisvinamieji.

Šeivamedžių žiedų nuoviras naudojamas skalavimams, gydant burnos gleivinės, dantenų ir gerklės uždegimus, peršalimo ligoms, podagrai gydyti;  karšti kompresai – sąnarių uždegimų atvejais.

Juoduogių šeivamedžių žiedų ekstraktai naudojami kosmetikos praktikoje tepalų, kremų, losjonų, šampūnų gamyboje, be to, jų žiedai ir vaisiai plačiai taikomi maisto pramonėje kaip natūralūs dažikliai vynams, sultims, uogienėms gaminti.

Pastaruoju metu tiriamos šeivamedžių šaknų preparatų panaudojimo utėlių naikinimui galimybės: pastebėta, kad barsukai, norėdami atsikratyti utėlių ir blusų, išsirausia urvus po šeivamedžiais ir į jų šaknis trina kailį. Augalų skleidžiamas specifinis kvapas atbaido vabzdžius ir graužikus, tad manoma, kad augalas turi ir insekticidinių savybių.

 

Šeivamedžių žiedynai yra prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinių sudedamoji dalis.

Tradicinėje įvairių šalių medicinoje šeivamedžių susmulkinti lapai, apvirti meduje, vartojami sergant inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais bei užkietėjus viduriams. Piene apvirti šeivamedžių lapai dedami ant nudegimų, furunkulų.

Džiovintų šeivamedžių vaisių nuoviras geriamas sergant geltlige, jis skatina tulžies ir šlapimo, prakaito išsiskyrimą.

Įvairių šalių liaudies medicina įrodė, kad gripą ir peršalimo ligas galima sėkmingai įveikti gydant simptomatiškai natūraliais (nespecifiniais) vaistais iš šeivamedžių ir liepų žiedų mišinio.

Čekijos farmakopėjoje reglamentuojamas toks juoduogių šeivamedžių žiedų preparatų dozavimas:

  • vienkartinė dozė yra 2–3 g; paros dozė 10–15 g;
  • džiovinti žiedai: 2–4 g × 3 kartus per dieną;
  • vaistažolių arbata: 2–5 g × 3 kartus per dieną;
  • skystas ekstraktas 1:1 (25 proc. etanolio V/V) po 3–5 ml × 3 kartus per dieną;
  • tinktūra 1:5 (25 proc. etanolio V/V) po 10–15 ml × 3 kartus per dieną;
  • vandeninis užpilas: 3 g vaistinės augalinės žaliavos (žiedų) užpilama 150 ml karšto vandens.
  • žiedų preparatų vartojimo trukmė – ne ilgiau kaip viena savaitė.

! DĖMESIO Prieš pradedant gydytis šeivamedžių preparatais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

 

Juoduogių šeivamedžių preparatų nerekomenduojama vartoti:

– nėščiosioms ir maitinančioms motinoms dėl duomenų trūkumo apie šių preparatų toksiškumą, sukeliamus apsigimimus;

– esant padidėjusiam jautrumui biologiškai veikliosioms medžiagoms, kurios susikaupusios šio augalo antžeminėje ir požeminėje dalyse.

 

Reikėtų nepamiršti, kad juoduogių šeivamedžių lapuose, stiebuose, žievėje, sėklose ir nesubrendusiuose vaisiuose kaupiasi cianidino glikozidai, kurie yra nuodingi. Žiedų preparatų perteklinis vartojimas sukelia pykinimą, viduriavimą ir poliuriją. O vartojant juos ilgą laiko tarpą ir dideliais kiekiais, dėl diuretinio poveikio gali sumažėti kalio kiekis organizme.

Juoduogis šeivamedis ‘Aurea’ (A. Malakauskienės foto)

Maistas, dažas, puošmena ir apsauga nuo kenkėjų

Juoduogis šeivamedis – ne tik vaistinis, bet ir maistinis, dekoratyvinis bei dažų gamybai tinkamas augalas.

Prinokę šeivamedžių vaisiai (uogos) gali būti valgomos šviežios arba džiovinamos. Iš šviežių vaisių verdama uogienė ir džemas, gaminamas sirupas ir vynas, spaudžiamos sultys.  Šeivamedžių vaisių tyrė naudojama kisieliams virti, putėsiams gaminti, saldainių ir pyragų įdarams ruošti.

Šeivamedžių vaisių nuoviru dažomi audiniai, žiedai naudojami kosmetikoje ir parfumerijoje,

šakučių šerdis pasitelkiama laboratorijose – mikroskopiniams preparatams ruošti.

Juoduogis šeivamedis ir sukurtos naujos jo veislės gelsvais, margais, karpytais lapais – tai dekoratyvūs krūmai, kuriais  apželdinami derlingi šlaitai, vandens telkinių pakrantės.

VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja

prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė

 

Kitos aktualijos

2021 09 21
Gėlynuose iš naujo atrandamos kraujažolės
Ne tik kuklus pievų ar pakelių augalas, bet ir daili prašmatniausių gėlynų puošmena. Ilgą laiką jos buvo vertinamos dėl vaistinių ir prieskoninių savybių. O štai gėlynuose kraujažolėms išpopuliarėti prireikė laiko. „Dar gilioje senovėje į darželius buvo sodinamos gamtoje atrinktos ...
Plačiau
2021 09 09
Ar išnaudotuose durpynuose vešės spanguolių sąžalynai?
Ar galima atkurti pelkes po durpių kasybos? Mokslininkai sako, kad taip: durpių išteklių telkiniai gali būti sėkmingai rekultivuoti, visiškai atkuriant aukštapelkių augalų bendrijas, tuo pačiu sudarant natūralias sąlygas įvairioms paukščių, vabzdžių ir kitų gyvūnų rūšims įsikurti. Analizuojant Aklojo ežero ...
Plačiau
2021 09 07
VDU Botanikos sodas – mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“
VDU Botanikos sodas jau tradiciškai dalyvauja mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ ir šiemet kviečia moksleivius į edukacijas bei ekskursijas.   Edukacija „Kas gyvena vandens laše? Mikroskopijos pasaulis“ Rugsėjo 13 d. 11 val. Rugsėjo 13 d. 13 val.  Jos metu sužinosite, ...
Plačiau
2021 09 03
Pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
Spalvingiausi rudens pranašai išdidžiai iškėlė prabangius graižus į saulę: mūsų sode jau žydi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje. Ji padalinta per kelis laukus, kuriuose auga tiek Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, tiek ir iš viso pasaulio atkeliavę visų klasifikacinių grupių ...
Plačiau