VDU Botanikos sodas

28
liepos

Išskirtinę šilauogių kolekciją jau spalvina sodrių spalvų uogos

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jau ima nokti šilauogės. Nors jų sulaukta gerokai vėliau nei įprasta, gausiai uogomis apkibusios šakelės žada gerą derlių. 

„Šiemet uogų derlius stipriai vėluoja, kai kurių veislių – net apie dvi savaites. Tokia jau šių metų pavasario ir pirmosios vasaros pusės įtaka. Tačiau uogų derlius bus geras, nes šilauogė yra pakankamai atspari pavasario šalnoms, kurios dažnai nušaldo kitų sodo augalų žiedus Lietuvoje“,  – sakė VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Ankstyvųjų uogų VDU Botanikos sode paprastai sulaukiama pirmąjį liepos dešimtadienį. Anksčiausiai sunoksta lietuviškos veislės ‘Danutė’ ir ‘Freda’ bei siauralapės šilauogės, po 5–7 d. pradeda spalvintis uogos ant aukštaūgės šilauogės veislių krūmų ‘Duke’, ‘Earliblue’, ‘Chanticleer’. Vėlyvosios veislės ‘Aurora’, ‘Liberty’, ‘Lateblue’ uogas nokina rugsėjo ar net spalio mėnesiais, mūsų klimato sąlygomis jos pilnai taip ir nesunoksta.

Užauga net iki 3 cm skersmens

Dalį išskirtinės šilauogių kolekcijos veislių Botanikos sodas gavo tiesiai iš JAV Oregono Korvalio augalų genetinės medžiagos saugyklos (National Clonal Germplasm Repository). Tai, anot dr. L. Česonienės, užtikrina veislių autentiškumą. VDU Botanikos sodo šilauogių kolekcijoje auga ir pačios pirmosios JAV išvestos veislės, ir naujausios veislės. „Galime palyginti, kokį ilgą atrankos kelią praėjo šis augalas. Tai labai akivaizdu, lyginant laukines kolekcijoje auginamas rūšis, kurių uogos smulkios ir primena mūsų miškuose augančias mėlynes, ir iki 3 cm uogas nokinančias naujas veisles“, – dr. L.Česonienė.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad VDU Botanikos sodas yra pirmųjų lietuviškų šilauogių veislių selekcijos vieta: tik čia šios veislės gali būti dauginamos, nes Valstybinė augalininkystės tarnyba yra suteikusi teisinę apsaugą iki 2042 m.

Pasižymi vertingų savybių gausa 

Šilauogių uogos sukaupia išskirtines biologiškai aktyvias medžiagas, jos yra išsamiai ištirtos, nustatytas ir jų poveikis žmogaus organizmui. Todėl šilauogės yra vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir įvairių gydomųjų savybių. Uogos sukaupia daug antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių: antocianinų, polifenolių, flavonoidų. Jie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus. Šilauogių uogose yra pterostilbeno, kuris gelbsti tada, kai cholesterolio negalima sumažinti, naudojant vaistus. Šilauogėse randama nemažai pektinų – medžiagų šalinančių radionuklidus. Bendras cukraus, organinių rūgščių, rauginių ir aromatinių medžiagų kompleksas gerina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina žarnyno darbą. Šilauogės saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažina jų infekcijų riziką. Šilauogių uogos sukaupia nemažai cukraus, tačiau bendrame cukrų kiekyje vyrauja monosacharidai – fruktozė ir gliukozė. Sacharozė sudaro mažiau negu 10 proc. nuo bendro cukraus kiekio, todėl šilauogių uogos yra labai vertingas dietinis maistas, tinkantis sergantiems cukralige.

Daugiausia  suvartojama šviežių uogų, nes jas galima transportuoti ir gana ilgai laikyti net kambario temperatūroje. Vis labiau šilauogėmis domisi ir farmacijos pramonė. Žiemai galima šias uogas šaldyti, trinti su cukrumi, smulkesnes – džiovinti.

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau