VDU Botanikos sodas

28
liepos

Išskirtinę šilauogių kolekciją jau spalvina sodrių spalvų uogos

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jau ima nokti šilauogės. Nors jų sulaukta gerokai vėliau nei įprasta, gausiai uogomis apkibusios šakelės žada gerą derlių. 

„Šiemet uogų derlius stipriai vėluoja, kai kurių veislių – net apie dvi savaites. Tokia jau šių metų pavasario ir pirmosios vasaros pusės įtaka. Tačiau uogų derlius bus geras, nes šilauogė yra pakankamai atspari pavasario šalnoms, kurios dažnai nušaldo kitų sodo augalų žiedus Lietuvoje“,  – sakė VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.

Ankstyvųjų uogų VDU Botanikos sode paprastai sulaukiama pirmąjį liepos dešimtadienį. Anksčiausiai sunoksta lietuviškos veislės ‘Danutė’ ir ‘Freda’ bei siauralapės šilauogės, po 5–7 d. pradeda spalvintis uogos ant aukštaūgės šilauogės veislių krūmų ‘Duke’, ‘Earliblue’, ‘Chanticleer’. Vėlyvosios veislės ‘Aurora’, ‘Liberty’, ‘Lateblue’ uogas nokina rugsėjo ar net spalio mėnesiais, mūsų klimato sąlygomis jos pilnai taip ir nesunoksta.

Užauga net iki 3 cm skersmens

Dalį išskirtinės šilauogių kolekcijos veislių Botanikos sodas gavo tiesiai iš JAV Oregono Korvalio augalų genetinės medžiagos saugyklos (National Clonal Germplasm Repository). Tai, anot dr. L. Česonienės, užtikrina veislių autentiškumą. VDU Botanikos sodo šilauogių kolekcijoje auga ir pačios pirmosios JAV išvestos veislės, ir naujausios veislės. „Galime palyginti, kokį ilgą atrankos kelią praėjo šis augalas. Tai labai akivaizdu, lyginant laukines kolekcijoje auginamas rūšis, kurių uogos smulkios ir primena mūsų miškuose augančias mėlynes, ir iki 3 cm uogas nokinančias naujas veisles“, – dr. L.Česonienė.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad VDU Botanikos sodas yra pirmųjų lietuviškų šilauogių veislių selekcijos vieta: tik čia šios veislės gali būti dauginamos, nes Valstybinė augalininkystės tarnyba yra suteikusi teisinę apsaugą iki 2042 m.

Pasižymi vertingų savybių gausa 

Šilauogių uogos sukaupia išskirtines biologiškai aktyvias medžiagas, jos yra išsamiai ištirtos, nustatytas ir jų poveikis žmogaus organizmui. Todėl šilauogės yra vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir įvairių gydomųjų savybių. Uogos sukaupia daug antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių: antocianinų, polifenolių, flavonoidų. Jie saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus. Šilauogių uogose yra pterostilbeno, kuris gelbsti tada, kai cholesterolio negalima sumažinti, naudojant vaistus. Šilauogėse randama nemažai pektinų – medžiagų šalinančių radionuklidus. Bendras cukraus, organinių rūgščių, rauginių ir aromatinių medžiagų kompleksas gerina apetitą, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina žarnyno darbą. Šilauogės saugo nuo šlapimo takų uždegimų ir mažina jų infekcijų riziką. Šilauogių uogos sukaupia nemažai cukraus, tačiau bendrame cukrų kiekyje vyrauja monosacharidai – fruktozė ir gliukozė. Sacharozė sudaro mažiau negu 10 proc. nuo bendro cukraus kiekio, todėl šilauogių uogos yra labai vertingas dietinis maistas, tinkantis sergantiems cukralige.

Daugiausia  suvartojama šviežių uogų, nes jas galima transportuoti ir gana ilgai laikyti net kambario temperatūroje. Vis labiau šilauogėmis domisi ir farmacijos pramonė. Žiemai galima šias uogas šaldyti, trinti su cukrumi, smulkesnes – džiovinti.

Kitos aktualijos

2020 09 25
Biotechnologijai skirta tarptautinė doktorantų mokykla
Rugsėjo 22–26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete vykdoma tarptautinio Europos socialinio fondo projekto „Tarptautinės tarpdisciplininės biomedicinos ir farmacijos mokslų doktorantūros studijos Baltstogės medicinos universitete“ dalis – tarptautinė doktorantų mokykla „Biotechnologija medicinoje ir farmacijoje“.  Šioje mokykloje paskaitas skaitė ...
Plačiau
2020 09 23
Kviečia pasinaudoti kultūros paso galimybėmis
Puiki naujiena iš VDU Botanikos sodo Kaune – nuo šiol esame KULTŪROS PASO paslaugų tiekėjai! Kviečiame visos Lietuvos mokyklas pasinaudoti šia galimybe – atvykti į edukacijas „Augmenija – šalių kultūros atspindys“. Programa skirta 1–10 klasių moksleiviams. Edukacijos metu mokiniai ...
Plačiau
2020 09 21
Kaštainis ir kaštonas – ne giminės
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, ...
Plačiau
2020 09 16
Įrodo praktiškai: apyniai Lietuvoje puikiai auga ir gali būti auginami alaus gamybai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įkurtame unikaliame apynyne vyko derliaus ėmimo ceremonija. Šia švietėjiška veikla siekiama ne tik parodyti, kaip apyniai auginami ir kuo skiriasi skirtingų veislių derlius, bet ir įrodyti, kad alaus gamybai nebūtina įsigyti apynių spurgų iš ...
Plačiau