VDU Botanikos sodas

15
gegužės

Į Botanikos sodą – gėrėtis gausiai sužydusiais rododendrais

VDU Botanikos sodą Kaune žiedais ir sodriais aromatais spalvina rododendrai. Kolekcijoje eksponuojama daugiau kaip 500 įvairiausiose pasaulio kampeliuose paplitusių augalų, lankytojai supažindinami ir su retomis bei nykstančiomis rododendrų veislėmis.

„VDU Botanikos sode rododendrų introdukcija vyksta nuo sodo įsikūrimo metų. 1927 m. Botanikos sodo sėklų kataloge pirmą kartą pateiktos amerikinio rododendro (Rhododendron catawbiense Mixch.) sėklos. Kolekcijoje auga 6 sekcijoms (smulkesnis rododendrų genties skirstymas) priklausantys rododendrai“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialisė Jolanta Šabūnaitė.

Nuo 1923 m. rododendrai ne kartą keitė augimo vietą, šiuo metu rododendrų kolekcija išsidėsčiusi  keturiose VDU Botanikos sodo vietose. „Kolekcijoje pamatysite augalus, savaime paplitusius Europoje, Š. Amerikoje, Azijoje. Sėklos ir sodinukai buvo gauti iš kelių dešimčių pasaulio šalių: JAV, Kanados, Danijos, Vokietijos, Japonijos, Šveicarijos… Kolekcijoje auginama ir nykstančių rūšių, pavyzdžiui, Rh. makinoi. Praėjusio šimtmečio paskutiniajame dešimtmetyje iš Latvijos parsivežtos R. Kondrotovičiaus sukurtos veislės − R. ˈSpriditisˈ, R. ˈUldisˈ, R. ˈLitaˈ“, – sakė J. Šabūnaitė. Anot specialistės, aukščiausiai augančios kalnuose kolekcijos rūšys – Rh. wardii (4900m), Rh. pronum (4600 m). Jos, beje, gamtoje yra retos. Didžiausiais žiedais žydi Rh. fortunei. Rh. discolor,  Rh. purdomii, Rh. ‘Admiral Piet Hein’, mažiausiais žiedeliais puošiasi Rh. micranthum, Rh. hirsutum, Rh. ferrugineum.

Rododendrai (Rhododendron L.) graikų kalboje reiškia „rožės medis“. Tai – gausiausia atstovais erikinių (Ericaceae) šeimos gentis. Rododendrai yra visžaliai arba vasaržaliai, pusiau visžaliai krūmai ar medeliai, mėgstantys rūgščią ir drėgną dirvą, saulėtas ar pusiau pavėsingas vietas. Į kalnus pakyla beveik iki 6 000 metrų. Aukštis – nuo 5 cm iki 3–4 ar net 15 m. Žiedai būna beveik visų žinomų spalvų, kai kurie labai kvapūs, pavyzdžiui, geltonžiedis (Rh. luteum). Lapai įvairiausių dydžių: nuo 1 iki 50 ir daugiau centimetrų. Be to, tai – nuodingi augalai, tačiau liaudies medicinoje vartojami seniai: Kaukazinio  rododendro (R. caucasicum) lapų arbata tonizuoja, geltonžiedžio rododendro (R. luteum) kvapas raminančiai veikia nervų sistemą. Priskaičiuojama apie 12 000 rododendrų veislių ir apie 1 000 rūšių. Senieji rododendrų kultyvavimo centrai Europoje – Anglija, Olandija, Prancūzija, Vokietija.

 

Kitos aktualijos

2021 05 06
Tradiciniame konferencijos seminare – įvairiapusis dėmesys vaistiniams augalams
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę ...
Plačiau
2021 05 05
Lietuvos botanikos tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža: jo indėlis į šalies mokslą ir kultūrą
Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) – Lietuvos šviesuolis, kunigas, pamokslininkas, botanikas, žavėjęs amžininkus ir vėlesnes kartas savo darbštumu bei kruopštumu, kūręs lietuvišką botanikos terminologiją ir augalų vardyną, palikęs neišdildomą įspaudą šalies botanikos ir geografijos mokslo istorijoje. Minint 250-ąsias jo gimimo ...
Plačiau
2021 04 27
Retųjų augalų medžiotojo istorijos
Ką tik pasirodžiusioje naujausio leidimo Lietuvos raudonojoje knygoje prie saugomų augalų aprašymų rasite ir keliolika VDU Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratoriaus Kęstučio Obelevičiaus įamžintų retųjų augalų nuotraukų. Ir tai visai nestebina: daugelis Kęstutį pažįsta kaip vieną tų, kuriuos ...
Plačiau
2021 04 22
Geltonas pavasaris sode
Jau kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, prieš skleidžiantis lapams, pražysta geltonžiedės sedulos. VDU Botanikos sode Kaune iš viso auginame kelias sedulų rūšis bei jų veisles: mūsų parke galite pamatyti raudonąją, baltąją, gausiažiedę, geltonžiedę, kvapiąją, palaipinę, japoninę sedulą. Sedulos (Cornus ...
Plačiau