VDU Botanikos sodas

15
gegužės

Į Botanikos sodą – gėrėtis gausiai sužydusiais rododendrais

VDU Botanikos sodą Kaune žiedais ir sodriais aromatais spalvina rododendrai. Kolekcijoje eksponuojama daugiau kaip 500 įvairiausiose pasaulio kampeliuose paplitusių augalų, lankytojai supažindinami ir su retomis bei nykstančiomis rododendrų veislėmis.

„VDU Botanikos sode rododendrų introdukcija vyksta nuo sodo įsikūrimo metų. 1927 m. Botanikos sodo sėklų kataloge pirmą kartą pateiktos amerikinio rododendro (Rhododendron catawbiense Mixch.) sėklos. Kolekcijoje auga 6 sekcijoms (smulkesnis rododendrų genties skirstymas) priklausantys rododendrai“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialisė Jolanta Šabūnaitė.

Nuo 1923 m. rododendrai ne kartą keitė augimo vietą, šiuo metu rododendrų kolekcija išsidėsčiusi  keturiose VDU Botanikos sodo vietose. „Kolekcijoje pamatysite augalus, savaime paplitusius Europoje, Š. Amerikoje, Azijoje. Sėklos ir sodinukai buvo gauti iš kelių dešimčių pasaulio šalių: JAV, Kanados, Danijos, Vokietijos, Japonijos, Šveicarijos… Kolekcijoje auginama ir nykstančių rūšių, pavyzdžiui, Rh. makinoi. Praėjusio šimtmečio paskutiniajame dešimtmetyje iš Latvijos parsivežtos R. Kondrotovičiaus sukurtos veislės − R. ˈSpriditisˈ, R. ˈUldisˈ, R. ˈLitaˈ“, – sakė J. Šabūnaitė. Anot specialistės, aukščiausiai augančios kalnuose kolekcijos rūšys – Rh. wardii (4900m), Rh. pronum (4600 m). Jos, beje, gamtoje yra retos. Didžiausiais žiedais žydi Rh. fortunei. Rh. discolor,  Rh. purdomii, Rh. ‘Admiral Piet Hein’, mažiausiais žiedeliais puošiasi Rh. micranthum, Rh. hirsutum, Rh. ferrugineum.

Rododendrai (Rhododendron L.) graikų kalboje reiškia „rožės medis“. Tai – gausiausia atstovais erikinių (Ericaceae) šeimos gentis. Rododendrai yra visžaliai arba vasaržaliai, pusiau visžaliai krūmai ar medeliai, mėgstantys rūgščią ir drėgną dirvą, saulėtas ar pusiau pavėsingas vietas. Į kalnus pakyla beveik iki 6 000 metrų. Aukštis – nuo 5 cm iki 3–4 ar net 15 m. Žiedai būna beveik visų žinomų spalvų, kai kurie labai kvapūs, pavyzdžiui, geltonžiedis (Rh. luteum). Lapai įvairiausių dydžių: nuo 1 iki 50 ir daugiau centimetrų. Be to, tai – nuodingi augalai, tačiau liaudies medicinoje vartojami seniai: Kaukazinio  rododendro (R. caucasicum) lapų arbata tonizuoja, geltonžiedžio rododendro (R. luteum) kvapas raminančiai veikia nervų sistemą. Priskaičiuojama apie 12 000 rododendrų veislių ir apie 1 000 rūšių. Senieji rododendrų kultyvavimo centrai Europoje – Anglija, Olandija, Prancūzija, Vokietija.

 

Kitos aktualijos

2021 07 26
Liepos 28 ir 29 dienomis oranžerija nelankoma
DĖMESIO: informuojame, kad liepos 28 ir 29 dienomis VDU Botanikos sodo oranžerija nelankoma. Atsiprašome už nepatogumus ir kviečiame apsilankyti kitomis dienomis.
Plačiau
2021 07 22
Vaistažolininkystės plėtra Lietuvoje
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nurodymus atkreiptas dėmesys į Europos Sąjungos valstybių vyriausybių ir atsakingų mokslo institucijų bendradarbiavimo svarbą gerinant visuomenės sveikatą, vykdant kompleksinę projektinę, mokslinę ir studijų veiklą vaistažolininkystės srityje  Lietuvoje. 1924 m. profesoriaus Kazimiero Grybausko įkurtame Vytauto Didžiojo ...
Plačiau
2021 07 20
Sodas pasipuošė vasaros gėlynų šeimininkių – viendienių žiedais
Iš kuklių ir neišvaizdžių laukinių augalų selekcininkai sukūrė tūkstančius jų veislių – ir kasmet sukuria šimtus naujų. Būdamos vienos nereikliausių, vasaros viduryje jos tampa ir vienomis puošniausių gėlynų žiedų. Ir, savo turtingoje spalvų paletėje turėdamos pačius įvairiausius atspalvius, vis ...
Plačiau
2021 07 19
Botanikos sodo vasarą vainikavo karščiausia „Kvapų naktis“
Didžiausia vasaros botaninė šventė – „Kvapų naktis 2021“ tapo ir karščiausia VDU Botanikos sodo švente. Tiesa, rekordinė kaitra neišgąsdino nei lankytojų, nei įvairias edukacines, pristatomąsias, pramogines ir parodomąsias programas parengusių šventės dalyvių.   Užuosti, kuo kvepia Balio Sruogos „Milžino ...
Plačiau