VDU Botanikos sodas

15
gegužės

Į Botanikos sodą – gėrėtis gausiai sužydusiais rododendrais

VDU Botanikos sodą Kaune žiedais ir sodriais aromatais spalvina rododendrai. Kolekcijoje eksponuojama daugiau kaip 500 įvairiausiose pasaulio kampeliuose paplitusių augalų, lankytojai supažindinami ir su retomis bei nykstančiomis rododendrų veislėmis.

„VDU Botanikos sode rododendrų introdukcija vyksta nuo sodo įsikūrimo metų. 1927 m. Botanikos sodo sėklų kataloge pirmą kartą pateiktos amerikinio rododendro (Rhododendron catawbiense Mixch.) sėklos. Kolekcijoje auga 6 sekcijoms (smulkesnis rododendrų genties skirstymas) priklausantys rododendrai“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialisė Jolanta Šabūnaitė.

Nuo 1923 m. rododendrai ne kartą keitė augimo vietą, šiuo metu rododendrų kolekcija išsidėsčiusi  keturiose VDU Botanikos sodo vietose. „Kolekcijoje pamatysite augalus, savaime paplitusius Europoje, Š. Amerikoje, Azijoje. Sėklos ir sodinukai buvo gauti iš kelių dešimčių pasaulio šalių: JAV, Kanados, Danijos, Vokietijos, Japonijos, Šveicarijos… Kolekcijoje auginama ir nykstančių rūšių, pavyzdžiui, Rh. makinoi. Praėjusio šimtmečio paskutiniajame dešimtmetyje iš Latvijos parsivežtos R. Kondrotovičiaus sukurtos veislės − R. ˈSpriditisˈ, R. ˈUldisˈ, R. ˈLitaˈ“, – sakė J. Šabūnaitė. Anot specialistės, aukščiausiai augančios kalnuose kolekcijos rūšys – Rh. wardii (4900m), Rh. pronum (4600 m). Jos, beje, gamtoje yra retos. Didžiausiais žiedais žydi Rh. fortunei. Rh. discolor,  Rh. purdomii, Rh. ‘Admiral Piet Hein’, mažiausiais žiedeliais puošiasi Rh. micranthum, Rh. hirsutum, Rh. ferrugineum.

Rododendrai (Rhododendron L.) graikų kalboje reiškia „rožės medis“. Tai – gausiausia atstovais erikinių (Ericaceae) šeimos gentis. Rododendrai yra visžaliai arba vasaržaliai, pusiau visžaliai krūmai ar medeliai, mėgstantys rūgščią ir drėgną dirvą, saulėtas ar pusiau pavėsingas vietas. Į kalnus pakyla beveik iki 6 000 metrų. Aukštis – nuo 5 cm iki 3–4 ar net 15 m. Žiedai būna beveik visų žinomų spalvų, kai kurie labai kvapūs, pavyzdžiui, geltonžiedis (Rh. luteum). Lapai įvairiausių dydžių: nuo 1 iki 50 ir daugiau centimetrų. Be to, tai – nuodingi augalai, tačiau liaudies medicinoje vartojami seniai: Kaukazinio  rododendro (R. caucasicum) lapų arbata tonizuoja, geltonžiedžio rododendro (R. luteum) kvapas raminančiai veikia nervų sistemą. Priskaičiuojama apie 12 000 rododendrų veislių ir apie 1 000 rūšių. Senieji rododendrų kultyvavimo centrai Europoje – Anglija, Olandija, Prancūzija, Vokietija.

 

Kitos aktualijos

2024 04 12
Dviejų botanikos sodų bendradarbiavimą įamžino pasodintas vaismedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo ir Strasbūro universiteto Botanikos sodo draugystė užsimezgė 2023 m. rudenį, kai minint Ukrainos derybų dėl stojimo į Europos sąjungą pradžią, į Briuselį ir Strasbūrą europarlamentaro Petro Auštrevičiaus iniciatyva buvo atvežtos ir pasodintos ukrainiečiams ramybę ...
Plačiau
2024 04 08
Botanikos sode kuriasi „Dėdės Gedo elfų“ kaimelis
Vos sprindžio dydžio nameliai su miniatiūrinėmis detalėmis ima dygti Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode. Link vaikų žaidimų aikštelės keliaujantys smalsieji sodo lankytojai turi būti akyli – senuose kelmuose ar medžių pašaknėse jie gali išvysti ir gėrėtis Gedimino Visockio kūriniais. ...
Plačiau
2024 04 03
Mokslininkės tyrimų objektas – augalų lapai: nuo pritaikomumo mitybai iki įtakos mūsų mikrobiotai
2024 04 03 VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslų sektoriuje besidarbuojanti mokslininkė – doktorantė Viktorija Januškevičė gilinasi į maistines ir funkcines augalų savybes, o pastaraisiais metais savo dėmesį nukreipė į šaltalankių, kanapių ir širdinių aralijų lapus, tirdama jų bioaktyviąsias, antioksidacines ...
Plačiau
2024 03 29
Nuo balandžio 1 d. ilgėja Botanikos sodo darbo laikas
Informuojame, kad nuo balandžio 1 d. VDU Botanikos sode kiekvieną dieną galėsite lankytis ilgiau: kasa dirba iki 18 val., sodas lankomas iki 20 val. Po 18 val. į parką įeiti ir svečiuotis iki 20 val. gali tik el. bilietą, ...
Plačiau