VDU Botanikos sodas

21
sausio

Dvi pirmosios lietuviškos putinų veislės išvestos VDU Botanikos sode Kaune

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune išvestos dvi pirmosios lietuviškos paprastojo putino (Viburnum opulus L.) veislės, gimusios iš daugiau kaip dviejų dešimtmečių kruopštaus ir nuoseklaus darbo didžiausioje Lietuvos putinų kolekcijoje. Naujųjų veislių autoriai: VDU Botanikos sodo mokslininkai habil. dr. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė. Išsamūs biocheminiai tyrimai patvirtino, kad abiejų veislių vaisiai – ypač vertingų biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis.

 

Nors putinų kolekcija yra viena jauniausių VDU Botanikos sodo Pomologijos  mokslo sektoriuje – pirmosios veislės atkeliavo iš Latvijos 1997 m., tačiau šiandien ji tokia vienintelė Lietuvoje: čia sukaupta didžiulė įvairovė veislių, visoje Lietuvoje surinktų vertingų pavyzdžių bei atrinktų klonų, kurie, atlikus išsamius agrobiologinius, genetinius ir biocheminius tyrimus, įtraukti į Lietuvos Nacionalinių augalų genetinių išteklių sąrašus.

Patys geriausi ištirti ir atrinkti paprastojo putino klonai buvo vertinami Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU) pagal Europos Sąjungoje galiojančius augalų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo kriterijus – tokie tyrimai yra privalomi visoms augalų veislėms, norint jas juridiškai įteisinti.

Po beveik dvejus metus trukusių bandymų, gruodžio viduryje, atkeliavo džiugi žinia, kad du putinų klonai sėkmingai atestuoti ir įvertinti tarptautinių ekspertų.

Pirmųjų lietuviškų putinų veislių autoriai – VDU Botanikos sodo mokslininkai habil. dr. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė. Daug kruopštaus darbo prižiūrint kolekcijos augalus įdėjo Pomologinių kolekcijų sektoriaus kuratorės Agnė Grigaliūnienė ir Ilona Klimavičiūtė.

 

Išsiskiria vaisių gausumu ir gardumu

Siunčiant paprastojo putino veisles testavimui, joms buvo suteikti laikini vardai ‘Arla‘ ir ‘Saldus‘ – šie vardai ateityje bus pakeisti į nuolatinius ‘Aras’ ir ‘Perlas’.

Veislė ‘Aras‘ pasižymi išskirtiniu derlingumu: suaugęs krūmas VDU botanikos sodo kolekcijoje sunokina iki 35 kg vaisių. Šios veislės krūmų kekės taip pat yra neregėto dydžio – jose gali būti iki 90 vaisių, o tokių kekių vienas krūmas gali užauginti gerokai per 2 000. Taigi skaičiai išties įspūdingi. Selekcininkai neabejoja, kad būtent tokios veislės turėtų būti auginamos didesnėse plantacijose.

Veislė ‘Perlas‘ nepasižymi tokiu dideliu derliumi, tačiau jos vaisiai yra itin puikaus skonio, net ir lyginant su jau seniai auginamomis rusiškomis ar ukrainietiškomis veislėmis. Šią veislę galėtų rinktis sodininkai mėgėjai: krūmas užaugina 10-13 kg vaisių, kurių net nebūtina perdirbti, o galima skanauti šviežius.

Išsamūs biocheminiai tyrimai patvirtino, kad abiejų veislių vaisiai – ypač vertingų biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis.

 

Ne tik dekoratyvus, bet ir maistingas

Savo verte putinų uogos nenusileidžia kitiems vertingiems mūsų miškų vaisiams. Prinokusiuose putino vaisiuose yra apie 8 % cukrų, apie 1,6 % organinių rūgščių, 75-82 mg% vitamino C, 732,6 mg/100g – 1501,8 mg/100g fenolinių junginių, apie 3,5 mg% karotinoidų, taip pat pektinų ir kitokių vertingųjų medžiagų.

Charakteringą, ne visiems patinkantį šviežių putino vaisių kvapą lemia valerijono rūgštis bei įvairūs kiti lakieji junginiai. Kartoką skonį vaisiams suteikia juose esantys glikozidai. Kultūrinių putino veislių vaisiai yra mažiau kartūs negu pamiškėse, paupiuose ir kitose drėgnesnėse vietose natūraliai augančių augalų. Vykdant selekcinį darbą pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas būtent į veislių su geresnio skonio vaisiais išvedimą.

Putino vaisiai seniai vartojami įvairių tautų liaudies medicinoje, nes jie, be vertingų maistinių savybių, turi ir gydomųjų. Švieži vaisiai arba jų sultys naudojami sergant bronchine astma ir hipertonija, didina tonusą, gerina širdies darbą, vartojami sergant neurozėmis, esant kraujotakos sistemos spazmams, aterosklerozei, taip pat peršalus, kosint, esant skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opoms, vidiniam kraujavimui, vidurių laisvumui, inkstų skausmams. Sulčių kompresai naudojami kosmetikoje odos susirgimams gydyti.

 

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau