VDU Botanikos sodas

06
lapkričio, 2020

Dovana VDU Botanikos sodui – Lietuvoje retas spygliuotis

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijas papildė retai mūsų šalyje auginamas augalas – paprastoji kuningamija (Cunninghamia lanceolata). Kinijos kėniu vadinamas augalas ne tik išvaizdus, bet ir itin vertinamas dėl medienos: dėl malonaus kvapo ir patvarumo iš jos statomos šventyklos.

„Už šį augalą dėkojame kaunietės Jūratės Daugėlienės šeimai. Savo sklype J. Daugėlienė augina dar kelias dideles kuningamijas, išaugintas iš sodinukų, kuriuos gavo iš žinomų augalų augintojų bei daugintojų S. ir G. Ulrichų. Į Botanikos sodą atkeliavusioji 4 metrus siekianti kuningamija yra padauginta būtent iš tų didelių kuningamijų. Gerbiama Jūratė pasakojo, kad kuningamijos Kaune auga gerai ir greitai: palankiomis klimato sąlygomis – apie 50 cm per metus. Jas geni, kuomet pasiekia per didelį aukštį ir jos lengvai atželia, lengvai dauginamos šakutėmis ir atžalomis. Kuningamijos leidžia daug atžalų, todėl dažnai užauga daugiakamieniu medžiu. Viena iš senesnių kuningamijų veda vaisius, tačiau kankorėžiukai taip aukštai, kad nematyti, ar juose subręsta sėklos“, – teigė VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.

„Labai džiaugiuosi, kad nuo šiol VDU Botanikos sode augs šis itin retas Lietuvoje ir daug kam nežinomas  augalas. Gal ateityje sodo darbuotojai užsiims ir jo dauginimu“, – teigė J. Daugėlienė.

Paprastoji kuningamija – rytų Azijoje paplitęs taksodinių šeimos dekoratyvinis, medieninis spygliuotis. Genties pavadinimas „kuningamija“ yra skirtas pagerbti daktarą Džeimsą Kuningamą (jis introdukavo šią rūšį 1702 m. ir propagavo jos auginimą) bei anglų botaniką Alaną Kuningamą. „Anglų kalba šis medis dažnai vadinamas „China fir“, išvertus reiškia „Kinijos kėnis“, nors kartais lietuviškoje dendrologinėje literatūroje žodis „fir“ verčiamas „eglė“. Kinijoje ji gausiai auginama (kuningamijų plantacijos Kinijoje 2013 m. duomenimis užėmė apie 11 x 106 ha plotą), nes vertinama jos mediena. Medis sparčiai auga ir pasiekia 20–30 m aukštį. Mediena minkšta, lengva, labai patvari, kvepianti. Mediena dažnai naudojama karstų gamybai bei šventyklų pastatų statybai (dėl kvapo). Žievė naudojama stogams dengti“, – pasakojo dr. A. Malakauskienė.

VDU Botanikos sodo lankytojai medelį gali pamatyti netoli astilbių ekspozicijos.

Kitos aktualijos

2025 07 01
Gausioje kolekcijoje – įspūdinga perkūnropių ir šilropių įvairovė
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune saugoma gausi perkūnropių (Sempervivum) ir šilropių (Jovibarba) kolekcija. Šiuo metu čia auginama apie 100 kolekcinių numerių, tarp jų – tiek natūraliai paplitusių rūšių, tiek išvestų dekoratyvinių veislių. Perkūnropės ir šilropės – tai dvi ...
Plačiau
2025 06 26
Susipažinkite: citrinų aromatu viliojanti trilapė ptelija
Šiuo metu VDU Botanikos sode Kaune žydi trilapė ptelija (Ptelea trifoliata L.). Šis augalas, iš pirmo žvilgsnio nekrentantis į akis, pasižymi įdomiomis savybėmis ir požymiais, suteikiančiais jam išskirtinumo ir žavesio. Trilapė ptelija priklauso rūtinių šeimai (Rutaceae Juss.), ptelijų (Ptelea ...
Plačiau
2025 06 25
VDU Botanikos sode Kaune išvesta veislė triumfavo bijūnų parodoje Estijoje
2025 m. birželio 14–15 dienomis Estijoje, istoriniame Mädapea dvare, šalia Rakverės miesto, vyko jubiliejinė – dešimtoji – bijūnų paroda, kurioje pagrindinį publikos prizą pelnė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode išvesta veislė 'Estonian Snow'.
Plačiau
2025 06 20
Kongrese P. Korėjoje aptarta botanikos sodų svarba sprendžiant pasaulinius iššūkius
Birželio 8–13 d. Seule, Pietų Korėjoje vyko 11-asis Tarptautinis švietimo botanikos soduose kongresas (ICEBG). Šiame kas trejus metus rengiamame pasauliniame renginyje dalyvavo VDU Botanikos sodo atstovai.
Plačiau