VDU Botanikos sodas

08
liepos, 2022

Dovana VDU Botanikos sodui – 35 lietuviškos gėlių veislės

Nuo 2020 metų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune kuriama Lietuvos selekcininkų išvestų augalų veislių ekspozicija gerokai prasiplėtė: šią vasarą ją papildė net 35 kolekcininkės ir selekcininkės iš Raseinių rajono Viktorijos Vyšniauskienės išvestos daugiamečių augalų veislės – viendienės, ežiuolės, barškės, kraujalakė ir levanda. Iš viso unikalioje Lietuvos selekcininkų darbų eksponavimui skirtoje kolekcijoje Botanikos sode sukaupta netoli šimto įvairių daugiamečių gėlių: įsigytų, išsimainytų, padovanotų ar išvestų pačių Botanikos sodo darbuotojų.

 

Daugiau kaip du dešimtmečius gėlininkystėje dirbanti selekcininkė Viktorija Vyšniauskienė su vyru Kęstučių Vyšniausku botanikos sodui jau yra padovanoję 45 savo kurtas bijūnų, jukų, viendienių, ežiuolių, levandų, kraujalakių, barškių, saulakių ir kitų augalų veisles.

Kaip sako pati selekcininkė, ilgametė draugystė su VDU Botanikos sodu užsimezgė natūraliai: „Botanikos sode lankydavomės nuo senų laikų, dar būdami visai jauni. Pradėję kolekcionuoti augalus, būtent iš ten gavome įsigyti įdomių veislių. Ypač sužavėjo sodo viendienių žydinti kolekcija – pamenu, tada visų tų viendienių užsimaniau! Per viendienes susipažinome ir su iki šiol sode dirbančia patyrusia gėlių specialiste Rita Maršeliene. Taip pamažu pradėjome bendrauti, dalintis žiniomis, augalais“.

Barškė ‘Šokoladinis Lietus’ (V. Vyšniauskienė)

Barškė ‘Geltonoji Jūra’ (V. Vyšniauskienė)

 

Išvesti vertingą naują veislę trunka ir kelis dešimtmečius

Kažkada pametusi galvą dėl lelijų selekcijos, šiuo metu V. Vyšniauskienė dirba su labai įvairiais augalais, o paklausta, kas lemia tokį platų domėjimosi diapazoną, gėlininkė atsako, kad tai – jos pašaukimas ir įgimtas smalsumas.

„Mano vyro aistra – augalų kolekcionavimas, o mano – selekcija. Tiesa, tam, kad imtumeisi vieno ar kito augalo selekcijos, turi labai susižavėti ir užsinorėti – nes jei rimtai netraukia, tokio dalyko nesiimsi ir nedirbsi. Todėl, kad selekcija – tai daug juodo, sunkaus fizinio darbo. O ir finansiškai tai labiau hobis nei verslas – tai, kokiu darbu išvedami daugelis mūsų augalų veislių, praktiškai neįkainojama. Štai, pavyzdžiui, šiuo metu ypač džiaugiuosi savo sukurtomis dviem naujomis sumedėjusių bijūnų veislėmis, kurioms dar net pavadinimo nespėjau sugalvoti. Kažkada, kai sumaniau imtis sumedėjusių bijūnų, net neįsivaizdavau, kad darbas su jais yra toks imlus laikui, o norimo rezultato kartais sulauki tik po kelių dešimtmečių. Tenka daug prisodinti, ilgai auginti, didžiąją dalį išbrokuoti. Užtat kai jau pavyksta sukurti kažką ypatingo – džiaugsmas begalinis: mano naujųjų sumedėjusių bijūnų veislių kerai siekia kone žmogaus aukštį, o jų pilnaviduriai žiedai – dydžio it vaiko veidas. Negana to, smarkiai kvepia ir nelinksta. Puikios, dekoratyvios ir unikalios veislės, džiaugsmas kuriomis atpirko visus tuos dvidešimt metų įdėto darbo ir laukimo. Ateityje, šiuos augalus įregistravusi ir padauginusi, taip pat ketinu padovanoti VDU Botanikos sodo ekspozicijoms,“ – pasakoja gėlių ūkio šeimininkė.

Viendienė ‘Apatura Sonata’ (V. Vyšniauskienė)

Viendienė ‘Apatura Chestnut Fire’ (V. Vyšniauskienė)

 

Noras populiarinti lietuvišką selekciją

Paklausta, kas paskatino dovanoti savo ilgu ir sunkiu darbu sukurtas augalų veisles VDU Botanikos sodui, V. Vyšniauskienė sako, kad visų pirma – noras plačiau skleisti žinią apie Lietuvos selekcininkų darbus: „Lietuviškos veislės kol kas nėra populiarios – žmonės apie jas per mažai žino. Pavyzdžiui, mūsų ūkio selekcijos augalus labiau vertina užsienio augintojai nei tautiečiai. Tad pirmiausia norėjome skleisti žinią, supažindinti, parodyti – kad kažkas liktų ilgam šiame gyvajame muziejuje, kad visi lankytojai galėtų jas apžiūrėti, pamatyti, pastebėti. Žmones reikia šviesti, pasakoti, rodyti, juk lietuviškos selekcijos augalų nėra daug – norisi juos populiarinti. Ir mums smagu, kad auga, džiugina sodo svečius. Važiuosime vis ir patys pasižiūrėti, kaip tiems augalams sekasi“.

 

Eksponuojama dviejose vietose

Su lietuviškomis veislėmis lankytojai gali susipažinti dviejose VDU Botanikos sodo vietose: saloje susodintos Onos Skeivienės, Kęstučio Vyšniausko, Evaldo Tarvydo ir Emilijos Tarvydienės bijūnų veislės bei VDU Botanikos sode atrinkti nauji įdomūs bijūnų veislių hibridai. Antroji ekspozicija – centrinėje aikštėje, kur surinkta beveik šimtas veislių: nuo šluotsmilgių, ežiuolių, vilkdalgių, alūnių, melsvių, snapučių, heleborų iki viendienių, levandų, gvazdikų.

Kuriant šią ekspoziciją svarbi buvo ne tik veislių įvairovė, bet ir estetika, gėlių derinių formavimas: gėlyno pagrindu tapo vilkdalgiai, kuriuos užpildė alūnių, snapučių fonas, o išraiškingais akcentais tapo šluotsmilgės, bijūnai, ežiuolės.

2022 07 08

 

Kitos aktualijos

2024 07 15
Magiškomis šviesomis užlietas naktinis sodas sutraukė tūkstančius lankytojų iš visos Lietuvos
Net penkias dienas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode švytėjo, kvepėjo, žydėjo ir fontanais tryško BOTANINĖS NAKTYS – festivalis, skirtas gamtai, muzikai ir šviesų magijai. Tad šiųmetė didžiausia botaninė šventė Lietuvoje – KVAPŲ NAKTIS – tapo šio festivalio dalimi, ...
Plačiau
2024 07 05
KVAPŲ NAKTIES’2024 PROGRAMA
LIEPOS 12 d. – KVAPŲ NAKTIS Šokantys muzikiniai fontanai. Šviesos instaliacijos. Lazerių šou. KAUNO MUZIKINIO TEATRO atlikėjų autorinis koncertas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo veidu tapusi „Kvapų naktis“ išaugo į visos savaitės renginį „Botaninės naktys“: liepos 12 d., ...
Plačiau
2024 07 05
Artėjant KVAPŲ NAKČIAI, gausiai pasipuošė ir astilbių kolekcija
Paskubėjusios bent porą savaičių, birželio pabaigoje gausiai sužydo mūsų astilbės, liepą pasitikdamos virtusios margaspalviu pūkuotu mišku. „Šiemet pastebėjome, kad Botanikos sode dauguma augalų užaugo žemesni nei paprastai. Išimtis – astilbės. Nors balandis ir dalis gegužės buvo vėsūs, tačiau augimo ...
Plačiau
2024 07 03
Neįprastai anksti pražydo ypač gausi hortenzijų kolekcija
Šiemet neįprastai anksti pradėjo žydėti gausi VDU Botanikos sodo Kaune hortenzijų kolekcija. Pačios pirmosios apsipylė žiedais laipiojančios ir aukštosios hortenzijos. Vėliau savo žiedus pradėjo skleisti ir šviesiosios, didžialapės, ąžuolalapės bei  šluotelinės hortenzijos. Vėliausiai sužydės šiurkščiosios hortenzijos, kurių žiedų dar ...
Plačiau