VDU Botanikos sodas

20
liepos

Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus Aklojo Ežero (Telšių r.) išeksploatuotame durpyne – siekia nustatyti pelkinių augalų bendrijų atsistatymo proceso ypatumus. Projektu „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ siekiama buvusios pelkės atstatymo,  kuris būtų vykdomas ženkliai mažesniais kaštais nei tai buvo daroma iki šiol kituose atstatomų pelkių plotuose Lietuvoje.

„Išeksploatuotame durpyne vykdomi renatūralizacijos darbai yra unikalūs tuo, kad čia nebandoma dirbtinai įveisti augalų rūšių, o siekiama sudaryti optimalias sąlygas savaiminiam kiminų, paprastųjų spanguolių, vaivorų ir kitų augalų rūšių atsistatymui. Džiugina išskirtinis šio projekto užsakovų požiūris – jei naudojame Lietuvos gamtos išteklius, tai padėkime ir prisidėkime atkurdami sutrikdytas natūralias ekosistemas, tausokime mūsų šalies gamtą“, – teigė projekto vadovas, VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. habil.  Remigijus Daubaras. Anot mokslininko, jau surinkta pradinė tyrimų medžiaga leidžia padaryti pirmąsias išvadas, kaip greitai prasideda pelkinių augalų bendrijų atsistatymas / renatūralizacija, kada išnaudotų durpynų plotuose atsiranda pionierinės rūšys – kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum) ir įvairių rūšių kiminai, kaip įsikuria aukštapelkėms būdingos Ericaceae šeimos rūšys: paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos), pelkinis gailis (Ledum palustre) ir vaivoras (Vaccinium uliginosum). „Tiriamame plote gana greitai apsigyvena ir sparčiai plinta vienas įdomiausių Lietuvos augalų – apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia). Tai rodo, kad augalams sudarytos puikios sąlygos ir atstatymo / renatūralizacijos technologijas būtų galima išbandyti ir kituose išeksploatuotuose durpynuose“, – pasakojo prof. dr. habil.  Remigijus Daubaras.

Vykdomu projektu susidomėjo Aplinkos ministerija: Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atvyko į Aklojo Ežero durpyną susipažinti su vykdomais tyrimais ir pelkių atstatymui / renatūralizacijai taikomomis technologinėmis priemonėmis bei plačiau aptarti Lietuvos pelkių išsaugojimo ir išeksploatuotų durpynų rekultivavimo klausimus. Apžiūrint atsistatančią Aklojo Ežero aukštapelkę, REMIL įmonių vadovas Gintaras Rapkauskas, UAB  DURPETA direktorius Jonas Kantautas, VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė, projekto vadovas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras įvardijo problemas, susijusias su pelkes supančių miškų išsaugojimu bei jų statusu pelkių atkūrimo eigoje. Aptartos ir galimybės dar aktyviau traukti į pelkių tyrimus studentus ir platesnį mokslininkų ratą bei galimybę vykdyti daugiau taikomųjų ir fundamentinių tyrimų.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektas vykdomas pagal REMIL įmonių grupės, vadovaujamos verslininko Gintaro Rapkausko, ir Vytauto Didžiojo universiteto sutartį. Projektui vadovauja VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. habil.  Remigijus Daubaras, tyrimus atlieka Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė ir VDU studentai.

 

Kitos aktualijos

2021 07 30
Kolegos svečiavosi Pomologijos mokslo sektoriuje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektorius liepos 26 d. sulaukė svečių: į susitikimą atvykę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto, VDU Žemės ūkio akademijos, VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai susipažino ...
Plačiau
2021 07 29
Pirmą kartą sulaukta iš sėklų išauginto reto medžio žiedų
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo gausiažiedė svambuolė (Koelreuteria paniculata): savaime Rytų Azijoje, Kinijoje, Korėjoje augantis medis Botanikos sode išaugintas iš 2011 m. gautų sėklų. Vasaržalis medelis gausiažiedė svambuolė į Europos sodus kaip rūšis buvo introdukuota 18 a., ...
Plačiau
2021 07 22
Vaistažolininkystės plėtra Lietuvoje
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nurodymus atkreiptas dėmesys į Europos Sąjungos valstybių vyriausybių ir atsakingų mokslo institucijų bendradarbiavimo svarbą gerinant visuomenės sveikatą, vykdant kompleksinę projektinę, mokslinę ir studijų veiklą vaistažolininkystės srityje  Lietuvoje. 1924 m. profesoriaus Kazimiero Grybausko įkurtame Vytauto Didžiojo ...
Plačiau
2021 07 20
Sodas pasipuošė vasaros gėlynų šeimininkių – viendienių žiedais
Iš kuklių ir neišvaizdžių laukinių augalų selekcininkai sukūrė tūkstančius jų veislių – ir kasmet sukuria šimtus naujų. Būdamos vienos nereikliausių, vasaros viduryje jos tampa ir vienomis puošniausių gėlynų žiedų. Ir, savo turtingoje spalvų paletėje turėdamos pačius įvairiausius atspalvius, vis ...
Plačiau