VDU Botanikos sodas

26
lapkričio

Aukštosios Fredos dvaro erdvės atgimsta naujam gyvenimui

Paminklinis objektas – Aukštosios Fredos dvaras, kurio teritorijoje įsikūręs beveik 100 metų skaičiuojantis VDU Botanikos sodas – netrukus lankytojams atvers puošniausią savo erdvę – restauruotą rotondą.

XVIII a. pradėta formuoti Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo bei istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis. Vertinant pastatų būklę ir siekiant paveldą išsaugoti bei pritaikyti šiandieninėms reikmėms, erdvės dalimis yra renovuojamos bei restauruojamos.  2015 m. buvo atlikti centrinio charakteringo dviaukščio, monumentalių formų dvaro rūmų pastato polichrominiai tyrimai. Specialistai kruopščiai tyrė visas patalpas, sluoksnis po sluoksnio skalpeliu ieškojo seniausio uždažymo bei kitų galimai likusių reliktų.

„Deja, kai kuriose rūmų patalpose buvo atlikti labai sąžiningi remontai – nieko nebegalima rasti, tačiau kai kur radau net 15 sluoksnių. Spalvinė jų gama – plati: nuo geltonos, oranžinės, rudos iki rožinės, žalios ir net mėlynos. Rastos ir tapeto liekanos. Viename pirmame aukšte esančiame lango angokraštyje rastas vienas galimai seniausių fragmentų – trafaretinis piešinys“, – pasakojo sieninės tapybos restauratorė Nijolė Būraitė.

Pagal stilistiką ir dažų spalvinį spektrą Aukštosios Fredos dvaro rūmus tyrėjai lygina su XIX a. pab. Gedimino g. įkurtais komendanto rūmais. Galima spėlioti, kad abiejuose rūmuose arba dirbo tas pats meistras, arba buvo nusižiūrėti panašūs tapybiniai elementai.

Šiuo metu puošniausia rūmų erdvė – didžioji svetainė, vadinama rotonda – atiduota į įgudusių restauratorių rankas. Tvarkybos darbus planuojama baigti 2019 metais.

Rotondą puošia įvairūs simboliai ir augalų motyvai

Gautose puošniausios dvaro erdvės – rotondos – tyrimų išvadose pažymima, kad tai buvo didžioji svetainė, kurios tūris tęsiasi per du aukštus. Tačiau rotonda įspūdingiausia pirmame aukšte. Patalpoje yra įstiklintos plačios durys su pusapskritimio formos vitražiniais stiklais puoštu viršumi. Pro šias duris patenkama į parką, o seniau – į oranžeriją. Patalpoje gerai išlikusi sienų tapyba bei lipdinių dekoras, turintys istorizmo bruožų. Svetainės sienos ir lubos dekoruotos tapytomis augalų motyvo kompozicijomis, kuriose įkomponuoti įvairūs simboliai: muzikos instrumentai, knygos ir pan. Patalpą puošiantis dekoras, kurį sudaro sienų tapyba ir lipdiniai, priskirtinas pastato egzistavimo laikotarpiui nuo XIX a. II p., kuomet Aukštosios Fredos dvaro sodybos teritorijoje buvo pradėta Kauno tvirtovės fortų statyba, o rūmai perėjo tvirtovės komendanto žinion. Sienų tapyba ir lipdiniai sudaro vieną dekoravimo kompoziciją.

„Apžiūrėjus sienų tapybą, atkreiptas dėmesys į tai, kad dekoras nėra vieno laikotarpio, nes skiriasi atlikimo maniera, atlikimo technika bei medžiagiškumas. Skirtingu laikotarpiu atlikta tapyba puošia ir patalpos lubas: lipdinių traukomis aprėmintoje fasetėje nutapytos kaspinais perjuostos laurų girliandos, o lubų plafono centre – apjuosta tapytomis augalų girliandomis, sudarančiomis aštuonlapio gėlės žiedo formą, rozetė“, – pasakojo architektė, polichromijos tyrimų specialistė Elena Kazlauskaitė.

Polichromijos tyrimai parodė, kad patalpos dekorą galima suskirstyti į kelis etapus: naujausio, IV etapo dekoras atliktas maždaug XX a. vid.–II pusėje, o seniausio (I etapo) – laikotarpyje iki Kauno pirmaklasės tvirtovės fortų statybos dvaro teritorijoje pradžios XIX a. II p.– pabaigoje. Polichromijos tyrimų metu konstatuotas tik I dekoro etapo buvimo faktas. Šio etapo dekoro kompozicija detaliai neišaiškinta, nes tiriant buvo siekiama kuo mažiau pažeisti vėlesnio laikotarpio sienų tapybą, kuri yra vertingoji objekto savybė ir yra saugoma.

Atkuria unikalų patalpų dekorą

Šiuo metu vykdomų rotondos tvarkybos darbų metu maksimaliai saugomi autentiški lipdiniai. Išlikę fragmentai sutvirtinami, o sunykę – atkuriami. Taip pat specialiomis technologijomis sutvirtinama sienų ir lubų tapyba. Sienų tapyba, nuvalius nešvarumus, pašalinus vėlesnius uždažymus, yra konservuojama, restauruojama. Pagal analogus yra atkuriami sunykę sienų tapybos fragmentai, pavyzdžiui fasetėje tapytos girliandos. Pagal tapybos charakterį ar atlikimo techniką, parenkamas retušavimo metodas. Pavyzdžiui, puantilio (mažų taškelių) arba tratteggio (smulkių brūkšnelių) metodas.

„Dabar vyksta pradinis tvarkybos darbų etapas: tvirtinamas suskilinėjęs ir atšokęs nuo pagrindo plokštumų tinkas bei stiuko lipdinių traukos, naikinamas pelėsis, šalinamos druskų sankaupos, dulkės, nešvarumai ir vėlesni uždažymų sluoksniai iki numatyto restauruoti dažų sluoksnio. Sutvirtinamas pažeistas tapybos sluoksnis, paviršius antiseptikuojamas. Apačioje bus atidengti dekoratyvinio panelio apatinės dalies, plintuso užtinkuoti pirminiai traukų profiliai bei atstatomi prarasti fragmentai“, – pasakojo konservavimo ir restauravimo darbus vykdanti restauratorė Ramunė Balandžiūnienė. Anot restauratorės, lipdyba išlikusi neblogai, su architektėmis aptarta į kurį dažų sluoksnį, mechaniškai šalinant vėlesnius uždažymus,  orientuojamasi.

„Polichrominiai tyrimai visko apčiuopti negali, tad pradėjus tvarkybos darbus dar gali būti įdomių radybų“, – pasakojo R. Balandžiūnienė.

Naujos erdvės – naujoms galimybėms

Anot VDU Botanikos sodo direktoriaus dr. Nerijaus Jurkonio, restauravus Aukštosios Fredos dvaro rotondą, o ateityje ir visus dvaro rūmus, dvaro erdvės bus pritaikytos įvairioms kultūrinėms veikloms. „Čia galės vykti koncertai, pristatymai, spektakliai. Aukštosios Fredos dvaras atvers naują puslapį savo gyvenime ir kartu su Botanikos sodu apjungs į harmoningą visumą gamtos ir kultūros paveldo vertybes“, – sakė dr. N. Jurkonis.

Iki šiol Aukštosios Fredos dvare renovuotos dvi oficinos, kurios pritaikytos VDU darbuotojų bei kryptingiems visuomenės poreikiams: čia vyksta paskaitos, įkurtos mokslo laboratorijos, edukacinės erdvės jauniesiems tyrėjams.

Vytauto Didžiojo universitetas yra pateikęs paraišką dvaro rūmų išorės tvarkybos darbams finansuoti. „Reprezentacinės erdvės turi būti atnaujintos ir pritaikytos viešiesiems poreikiams. Mūsų misija – užtikrinti, kad vertingi pastatai nenyktų ir išliktų ateities kartoms“, – sakė VDU Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Ramūnas Naginė. Kitais metais planuojama pradėti rūmų tvarkomuosius paveldosaugos darbus: fasadų ir cokolio tinko restauravimo, langų rėmų, durų restauravimo, metalo gaminių restauravimo, laiptų, terasų, balkonų ir kitų saugomų elementų restauracijos, remonto ir kitus projekte numatytus tvarkybos darbus.

Kitos aktualijos

2020 02 21
Mokslininkų indėlis į įstatyminės bazės kūrimą Lietuvoje
Pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į Lietuvos mokslininkų indėlį bei jų dalyvavimo būtinumą  teisėkūros procese, įgyvendinant ilgalaikę valstybės strategiją. Šioje srityje verta išskirti VDU mokslininkų darbus, kurie išryškina vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų ir jų biologiškai veikliųjų medžiagų reikšmę medicinai, farmacijai, ...
Plačiau
2020 01 23
Kviečia dalyvauti konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“
2020 m. gegužės 6–8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyks kasmetinė 26–oji tarptautinė mokslinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“, kurios metu organizuojamas mokslinis praktinis seminaras „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“, skirtas pažymėti ...
Plačiau
2020 01 27
Viduržiemį šventė egzotiškai: švytinčioje ir skambančioje oranžerijoje
Sužibo, nušvito, suskambo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerija, kviesdama švęsti pusiaužiemį. Šimtai kauniečių ir miesto svečių – nuo pačių mažiausiųjų iki senjorų, nuo augalų mėgėjų iki egzotiškų ir netradicinių pramogų ieškotojų – grožėjosi ypatingai apšviestais augalais, klausėsi muzikos ...
Plačiau
2020 01 14
VDU Botanikos sode pražydo didžiausia pasaulyje žolė
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje verta pakelti akis aukštyn – palubėje pražydo ir vaisius augina tikrasis bananas (Musa x paradisiaca L.).   „Tikrasis bananas – daugiametis žolinis augalas, kuris dar vadinamas „atogrąžų duona“. Kultivuoti pradėtas pietryčių Azijoje. Kai ...
Plačiau