Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai.
„VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. Reprezentacinę ekspoziciją saloje sudaro laukinės bijūnų rūšys ir jų veislės. Čia susodintos visos turimos lietuviškos ir reprezentatyviausios užsienyje išvestų bijūnų veislės bei mūsų sode atrinkti gražiausi ir įdomiausi bijūnų sėjinukai. Antroji ekspozicija įrengta sodo glūdumoje, prie spygliuočių kolekcijos. Joje bijūnus sukomponavome su lanksvomis, nes bijūnai ir lanksvos žydi panašiu metu, o šiam nuostabiam ir romantiškam žiedų deriniui foną sudaro spygliuočiai medžiai. Trečioji bijūnų ekspozicija įrengta tik šį pavasarį naujai kuriamo edukacinio sodo pakraštyje“, – apie naujas ekspozicijas pasakojo VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.
VDU Botanikos sodo bijūnų kolekciją sudaro apie 300 bijūnų kolekcinių numerių: žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. „Didžiuojamės išskirtinėmis ir retomis lietuviškos selekcijos veislėmis: auginame ir saugome Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI) priskirtas dvidešimt penkias Jono ir Emilijos Tarvydų sukurtas veisles bei devyniolika Onos Skeivienės išvestų veislių. Šioje vietoje verta paminėti neįtikėtiną faktą, kad gūdžiais sovietiniais laikais, 1953 m., Ona Skeivienė sugebėjo JAV užregistruoti 6 bijūnų veisles, kai tai apskritai, tikėtina, buvo draudžiama“, – teigė dr. A. Balsevičius.
VDU Botanikos sodo bijūnų ekspozicijose lankytojai išvys tiek seniausias (pavyzdžiui, 1846 m. išvestą ˈReine des Rosesˈ), tiek naujas veisles.
Visos senovinės ir šiuolaikinės bijūnų veislės kilo tarpusavyje kryžminant laukinių bijūnų rūšis. Todėl bijūnų kolekcijoje galime pamatyti ir laukinius bijūnus, kurie yra dabartinių kultūrinių bijūnų protėviai.
Nedidelė, bet įspūdinga ekspozicija puošia tvenkinio pakrantę prie tiltelio. Čia, kanadinio cercio pavėsyje, žydi įvairiaspalviai Itoh grupės bijūnai, kuriuos 1948 m. išvedė japonas Toichi Itoh. Šiems žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridams draugiją sudaro melsvės, katilėliai ir japoniniai klevai.
„Jaučiame pareigą lankytojus perspėti, kad bijūnai naujose ekspozicijose yra pasodinti tik praėjusiais metais, o kai kurie – šį pavasarį, todėl visu grožiu atsiskleidusių žiedų neverta tikėtis. Bijūnų kerui suaugti reikia 2–3 metų, todėl kol kas jų išvaizda dar kukli“, – teigia dr. A. Balsevičius.
