VDU Botanikos sodas

17
birželio

Atnaujintose ekspozicijose – išskirtinės ir retos bijūnų veislės

Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai.

„VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. Reprezentacinę ekspoziciją saloje sudaro laukinės bijūnų rūšys ir jų veislės. Čia susodintos visos turimos lietuviškos ir reprezentatyviausios užsienyje išvestų bijūnų veislės bei mūsų sode atrinkti gražiausi ir įdomiausi bijūnų sėjinukai. Antroji ekspozicija įrengta sodo glūdumoje, prie spygliuočių kolekcijos. Joje bijūnus sukomponavome su lanksvomis, nes bijūnai ir lanksvos žydi panašiu metu, o šiam nuostabiam ir romantiškam žiedų deriniui foną sudaro spygliuočiai medžiai. Trečioji bijūnų ekspozicija įrengta tik šį pavasarį naujai kuriamo edukacinio sodo pakraštyje“, – apie naujas ekspozicijas pasakojo VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

VDU Botanikos sodo bijūnų kolekciją sudaro apie 300 bijūnų kolekcinių numerių: žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. „Didžiuojamės išskirtinėmis ir retomis lietuviškos selekcijos veislėmis: auginame ir saugome Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI) priskirtas dvidešimt penkias Jono ir Emilijos Tarvydų sukurtas veisles bei devyniolika Onos Skeivienės išvestų veislių. Šioje vietoje verta paminėti neįtikėtiną faktą, kad gūdžiais sovietiniais laikais, 1953 m., Ona Skeivienė sugebėjo JAV užregistruoti 6 bijūnų veisles, kai tai apskritai, tikėtina, buvo draudžiama“, – teigė dr. A. Balsevičius.

VDU Botanikos sodo bijūnų ekspozicijose lankytojai išvys tiek seniausias (pavyzdžiui, 1846 m. išvestą ˈReine des Rosesˈ), tiek naujas veisles.

Visos senovinės ir šiuolaikinės bijūnų veislės kilo tarpusavyje kryžminant laukinių bijūnų rūšis. Todėl bijūnų kolekcijoje galime pamatyti ir laukinius bijūnus, kurie yra dabartinių kultūrinių bijūnų protėviai.

Nedidelė, bet įspūdinga ekspozicija puošia tvenkinio pakrantę prie tiltelio. Čia, kanadinio cercio pavėsyje, žydi įvairiaspalviai Itoh grupės bijūnai, kuriuos 1948 m. išvedė japonas Toichi Itoh. Šiems žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridams draugiją sudaro melsvės, katilėliai ir japoniniai klevai.

„Jaučiame pareigą lankytojus perspėti, kad bijūnai naujose ekspozicijose yra pasodinti tik praėjusiais metais, o kai kurie – šį pavasarį, todėl visu grožiu atsiskleidusių žiedų neverta tikėtis. Bijūnų kerui suaugti reikia 2–3 metų, todėl kol kas jų išvaizda dar kukli“, – teigia dr. A. Balsevičius.

 

Kitos aktualijos

2020 09 25
Biotechnologijai skirta tarptautinė doktorantų mokykla
Rugsėjo 22–26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete vykdoma tarptautinio Europos socialinio fondo projekto „Tarptautinės tarpdisciplininės biomedicinos ir farmacijos mokslų doktorantūros studijos Baltstogės medicinos universitete“ dalis – tarptautinė doktorantų mokykla „Biotechnologija medicinoje ir farmacijoje“.  Šioje mokykloje paskaitas skaitė ...
Plačiau
2020 09 23
Kviečia pasinaudoti kultūros paso galimybėmis
Puiki naujiena iš VDU Botanikos sodo Kaune – nuo šiol esame KULTŪROS PASO paslaugų tiekėjai! Kviečiame visos Lietuvos mokyklas pasinaudoti šia galimybe – atvykti į edukacijas „Augmenija – šalių kultūros atspindys“. Programa skirta 1–10 klasių moksleiviams. Edukacijos metu mokiniai ...
Plačiau
2020 09 21
Kaštainis ir kaštonas – ne giminės
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, ...
Plačiau
2020 09 16
Įrodo praktiškai: apyniai Lietuvoje puikiai auga ir gali būti auginami alaus gamybai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įkurtame unikaliame apynyne vyko derliaus ėmimo ceremonija. Šia švietėjiška veikla siekiama ne tik parodyti, kaip apyniai auginami ir kuo skiriasi skirtingų veislių derlius, bet ir įrodyti, kad alaus gamybai nebūtina įsigyti apynių spurgų iš ...
Plačiau