VDU Botanikos sodas

13
birželio, 2017

VDU Botanikos sodas skelbia bijūnų žydėjimo savaitę

VDU Botanikos sodas kviečia pasigrožėti įspūdingu reginiu – sprogstančiais įvairių spalvų ir atspalvių sodriais ir išraiškingais bijūnų žiedais. Aplankyti žiedų jūrą lankytojai kviečiami nuo birželio 15 d.

VDU Botanikos sode sukaupta didžiulė bijūnų kolekcija. Kolekciją sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai. Laukinės rūšys, sumedėję ir tarpsekcijiniai bijūnai sudaro mažą kolekcijos dalį. Kolekcijos pagrindą sudaro žolinių bijūnų veislės – nuo seniausių, išvestų 1846 metais (‘Reine des Roses’), iki moderniausių veislių. Išskirtinės yra lietuviškos selekcijos veislės.

Šiemet pavasaris vėlyvas, trūksta drėgmės, šilumos, naktys vėsios. Pastebime, kad šiemet užsitęsė žiedpumpurių vystymasis, dėl to ankstyvesnės veislės žydės vėliau.

„Bijūnų auginimo istorija siekia kelis šimtus metų prieš mūsų erą, jie turi ypatingą kultūrinę vertę. Bijūnai įdomūs selekcininkams, augalų augintojams. VDU Botanikos sode bijūnai eksponuojami 20 arų plote pagal veislės šalies kilmę: įrengtos lietuviškos selekcijos, lenkiškų, kitų užsienio šalių ekspozicijos. Lietuviškos veislės pasodintos atskirai, atsižvelgiant į veislės autorių, o užsienio veislės – atsižvelgiant į žydėjimo laiką ir žiedų spalvą“, – sakė vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. „Žoliniai bijūnai plačiai auginami vidutinio klimato regionuose, didžioji dalis bijūnų paplitę alpiniuose Azijos ir Europos regionuose. Skirtinguose regionuose šie augalai paprastai žydi nuo gegužės pradžios iki birželio pabaigos. Vienos veislės žydėjimas paprastai trunka 5–7 dienas“, – apie bijūnų paplitimą ir žydėjimo ypatumus pasakojo Ž. Baškienė.

Šiuo metu VDU Botanikos sode auginama 11 rūšių ir vidurūšinių taksonų, 48 lietuviškos veislės ir 200 kitose šalyse išvestos veislės. Lietuviškų bijūnų kolekcija yra sudaryta iš Paeonia lactiflora, Paeonia x hybrida ir Paeonia peregrina veislių. Didžiąją dalį kolekcijos sudaro Paeonia lactiflora veislės.

VDU Botanikos sode saugomos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams (ANGI) priskirtos 25 Jono ir Emilijos Tarvidų sukurtos veislės ir 19 Onos Skeivienės išvestos veislės.

Tinka ir sausoms puokštėms kurti

Anot VDU Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorės Žibutės Baškienės, veislę ‘Profesorius K. Grybauskas’  galima būtų vadinti VDU Botanikos sodo bijūnyno vizitine kortele. „Šis bijūnas ypatingas tuo, kad jis yra vėlyviausias – žydi per Jonines. Jo žiedai – ne tik nuostabiai gražūs, bet ir tinkami naudoti sausoms puokštėms. O tai – retenybė tarp bijūnų“, – pasakojo Ž. Baškienė.

Kitos aktualijos

2025 04 17
Atidaryta fotografijų paroda kviečia patirti mažus miško stebuklus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas sezoną pradeda naujos lauko parodos atidarymu: šiemet parką papuošė kūrėjos ir sodo darbuotojos Indrės Sekevičienės fotografijų paroda „Miškas. Mano meilė“. Joje – kasdienės ir kartu stebuklingos miško akimirkos, netikėti rakursai ir pačios gamtos ...
Plačiau
2025 04 16
Oranžerijoje vyksta tropinių drugių paroda
Aplankykite tropinį drugių soda oranžerijoje: čia jau plasnoja margaspalviai egozitški drugeliai. Kaip visada, tarp tropinių augalų galima pamatyti sklandančius ir tupinčius Afrikos, Filipinų, Centrinės ir Pietų Amerikos bei kitų kraštų drugius. Ekspozicijos drugiai nuolat keičia vieni kitus – kas ...
Plačiau
2025 04 15
Botanikos sodo darbuotojai – Lietuvos mokslų akademijos premija
Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursus. LMA prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių ...
Plačiau
2025 04 09
„Materia medica“: paroda, skirta farmacijos mokslo istorijai
2025 m. balandžio 3 – gegužės 10 d. LSMU Lietuvos Medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje vyksta paroda "Materia Medica": joje nušviečiama Lietuvos farmacijos mokslo istorijos dalis, skirta augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės biologiškai veikliųjų medžiagų gydomosioms savybėms.
Plačiau