Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo atstovė, profesorė, biomedicinos mokslų daktarė Ona Ragažinskienė viešėjo Belgijoje ir čia skaitė paskaitą „Vaistinių (aromatinių) augalų biologiškai veiklieji junginiai ir jų poveikis peršalimo ligų profilaktikai“. Kviečiame susipažinti su Vitalijos Povilaitytės-Petri parengta informacija ir pagrindinėmis prof. O. Ragažinskienės paskaitos įžvalgomis. Nuotraukų autorė  – Ramunė Skruodienė.

Žiemos pabaiga – gana sudėtingas metas tiek Lietuvoje, tiek Belgijoje, kuomet per vasarą sukaupti energijos resursai pradeda sekti, organizmo atsparumas sumažėja, vis dar siautėja žvarbūs žiemos vėjai, tad aplinkui plinta gripas bei kitos užkrečiamos kvėpavimo takų ligos. Todėl pasiklausyti, kaip išvengti peršalimo ligų ir kaip gydytis jomis susirgus, susirinko didelis būrys žmonių.

Paskaita buvo puiki galimybė pakalbėti apie tai, kaip šiame gausios pasiūlos pasaulyje panaudojami augaliniai vaistiniai preparatai ir augaliniai maisto papildai įvairių ligų gydymui bei profilaktikai.

Prof. O. Ragažinskienė paskaitos metu keletą kartų akcentavo, kad vaistiniai augalai, neretai kasdieniame gyvenime vartotojų vadinami žolelėmis, yra biologiškai veikliųjų medžiagų rinkiniai, tad juos būtina vartoti atsakingai, tik pasitarus su savo gydytoju ar vaistininku.

Mokslininkė pristatė vaistinių augalų tyrimų srityje Lietuvoje dirbančias mokslo grupes bei mokslinių tyrimų pagrindines kryptis, mokslinius projektus, vykdomus bendradarbiaujant su kitų šalių vaistinių augalų tyrėjais. Ji plačiau papasakojo apie VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų skyrių, kuriam prof. O. Ragažinskienė vadovauja jau ne vienerius metus, ir pakvietė susipažinti su kolekcijomis tuos, kurie ketina apsilankyti Lietuvoje.

Mokslininkė nurodė ir pagrindinius įstatyminius aktus, kuriais vadovaujantis yra užtikrinamas vaistinių augalinių preparatų saugumas, efektyvumas ir kokybė. Buvo paminėtos institucijos bei tarptautinės organizacijos, atsakingos už vaistinių augalinių preparatų panaudojimą reglamentuojančius įstatyminius aktus.

Mokslininkė kalbėjo apie vaistinių augalinių preparatų kokybę nulemiančius veiksnius (rūšies variatetas, augalų augimo aplinka bei sąlygos, vaistinės augalinės žaliavos nuėmimo laikas, apdorojimo ir saugojimo sąlygos), kokybės įvertinimo kriterijus bei metodus.

Prof. O. Ragažinskienė papasakojo apie dabartinę situaciją vaistinių augalų, jų žaliavos ir preparatų rinkoje. Europos Sąjungos šalyse šiuo metu didėja vaistinės augalinės žaliavos, vaistinių ir homeopatinių preparatų, maisto papildų ir alternatyvių gydymo priemonių vartojimas. Todėl pasirenkant vaistinius augalinius preparatus būtina įvertinti vartojamų augalinių ir sintetinių vaistinių preparatų sąveikas.

Preparatų rinkoje gausu augalinės kilmės maisto papildų, kurių kokybės kontrolės vertinimo kriterijai labai skiriasi nuo augalinių vaistinių preparatų. Maisto papildai nėra skirti ligų profilaktikai ar gydymui (kitaip tariant, neturi medicininių indikacijų), todėl nėra vykdomi griežti jų saugumo ir efektyvumo tyrimai, nepakankamai reglamentuojamas šių produktų patekimas į rinką, naudojama agresyvi reklamos politika, nenurodami preparatų nepageidaujami poveikiai sveikatai. Apskritai, tiek vartojant vaistinius augalinius preparatus, tiek augalinius maisto papildus, dažnai trūksta profesionalios mokslinės informacijos, garsiai išsakytos gydytojų nuomonės, vyrauja komercinės reklamos perteklius rinkoje. Šie klausimai bus plačiau nagrinėjami tarptautinėje mokslinėje farmacijos konferencijoje BaltPharm Forum 2016, vyksiančioje šių metų balandžio 15–17 dienomis Klaipėdoje, kurioje lektorė pakvietė dalyvauti ir paskaitos dalyvius. Plačiau apie konferenciją kviečiame skaityti čia.

Antroji paskaitos dalis buvo skirta aptarti vaistinius augalus, kurie kaupia  biologiškai veikliuosius junginius, padedančius kovoti su  peršalimo ligomis. Prof. O. Ragažinskienė paminėjo pagrindinius viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjus, galimas ligų komplikacijas, aptarė vaistinės augalinės žaliavos ir preparatų vartojimo pagrindines taisykles,  biologiškai veiklių junginių farmakologinį poveikį.

Peršalimo ligoms gydyti mokslininkė rekomendavo šeivamedžio, rūgštynių ir raktažolių žiedus, čiobrelių ir raudonėlių žolę, verbenų ir paprastosios gebenės  žolę, gencijonų šaknis, pilkojo saldymedžio šaknis ir šakniastiebius. Imunitetui stiprinti reikėtų pasirinkti  rausvažiedės ežiuolės žolę ir šaknis, krūminės sidabražolės žolę, kininio citrinvyčio vaisius bei jų preparatus.  Prof. O. Ragažinskienė atkreipė dėmesį, kad šių augalų preparatai turi būti standartizuoti kaip augaliniai vaistiniai preparatai ir įsigyjami vaistinėse.

Paskaitos metu buvo gaminamas čiobrelių žolės sirupas, kuriuo paskaitos pabaigoje pasivaišino susirinkusieji.

Apie Belgijoje parduodamus vaistinius augalus bei augalinius maisto papildus paskaitos dalyviai kalbėjosi su Danute Yliene, ekologiškų prekių parduotuvės „Bio Espace Sante”, įsikūrusioje Woluwe Saint Lambert, savininke.