VDU Botanikos sodas

21
sausio, 2016

Žiedus skleidžia įspūdingi leopardiniai amorfofalai

Beveik mėnesiu anksčiau nei įprasta VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ima žydėti  įspūdingo dydžio, formos ir istorijos augalai. Nemalonų kvapą skleidžiantis leopardinis amorfofalas – tikras egzotikos mėgėjų traukos objektas.

„VDU Kauno botanikos sode leopardiniai amorfofalai lankytojus traukia nuo 2008 m., kuomet augalą padovanojo buvęs direktorius dr. R. Budriūnas. Šiais metais augalas pražysta kiek anksčiau – paprastai žiedų sulaukdavome vasario viduryje. Jeigu dienos nebus labai saulėtos, amorfofalai žydės apie savaitę. Nemalonų kvapą jie skleidžia apie dvi dienas“, – sakė VDU Kauno botanikos sodo oranžerijos vedėja dr. Judita Varkulevičienė.

Augalą vadina „lavono gėle“ ir „velnio liežuviu“

Gentyje, kurios pavadinimas verčiamas kaip „beformė išauga“, – apie 170 augalų rūšių, augančių atogrąžų juostoje nuo Afrikos iki Australijos. Didžiulis augalo žiedas išauga iš po žeme esančio gumbo. Vos kelios rūšys maloniai kvepia, o dauguma turi nemalonų pūvančios mėsos kvapą. Taip augalas privilioja muses, kurios, patekusios į  žiedo vidų, negali išlipti, nes trukdo daugybė burbuolės viduryje išsidėsčiusių plaukelių. Išsilaisvina, kai vyriškieji žiedai subręsta, ir žiedadulkės nusėda ant vabzdžių, kurie apdulkina moteriškus žiedus. Savidulka nevyksta, nes moteriški žiedai vystosi anksčiau. Žiedyno apačioje yra moteriški piesteliniai žiedai, aukščiau – vyriškieji kuokeliniai, o viršutinė dalis – sterili. Pavasarį iš gumbo išauga vienintelis lapas.

Pats stambiausias šios genties atstovas – Amorphophallus titanum. Šį augalą 1878 m. rado ir aprašė italų botanikas O. Bekkaris. Žiedas išauga iki 2,5 m. aukščio, žydi 2–3 dienas. Gumbo skersmuo būna iki 50 cm, svoris – 25–50 kg (didžiausias svoris – 75 kg). Tėvynė – Sumatros sala, kur šie augalai auga kalkingose kalvose. Paplitę pavadinimai – „gyvatės palmė“, „velnio liežuvis“ ir „lavono gėlė“.  Auginimas – labai sudėtingas.

Naudoja medicinoje ir net valgo

Anot dr. J. Varkulevičienės, Kinijoje amorfofalas auginamas jau 1500 m. „Kinai juos džiovina, kepa, troškina, gamina ne tik miltus, makaronus, padažus ir želė, bet ir naudoja kosmetikos pramonėje ir medicinoje. Beje, nors šie šakniagumbiai turi daug krakmolo, jie yra nekaloringi – tinka dietinėje mityboje“, – pasakojo dr. J. Varkulevičienė.

Kitos aktualijos

2025 04 17
Atidaryta fotografijų paroda kviečia patirti mažus miško stebuklus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas sezoną pradeda naujos lauko parodos atidarymu: šiemet parką papuošė kūrėjos ir sodo darbuotojos Indrės Sekevičienės fotografijų paroda „Miškas. Mano meilė“. Joje – kasdienės ir kartu stebuklingos miško akimirkos, netikėti rakursai ir pačios gamtos ...
Plačiau
2025 04 16
Oranžerijoje vyksta tropinių drugių paroda
Aplankykite tropinį drugių soda oranžerijoje: čia jau plasnoja margaspalviai egozitški drugeliai. Kaip visada, tarp tropinių augalų galima pamatyti sklandančius ir tupinčius Afrikos, Filipinų, Centrinės ir Pietų Amerikos bei kitų kraštų drugius. Ekspozicijos drugiai nuolat keičia vieni kitus – kas ...
Plačiau
2025 04 15
Botanikos sodo darbuotojai – Lietuvos mokslų akademijos premija
Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų ir aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursus. LMA prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių ...
Plačiau
2025 04 09
„Materia medica“: paroda, skirta farmacijos mokslo istorijai
2025 m. balandžio 3 – gegužės 10 d. LSMU Lietuvos Medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje vyksta paroda "Materia Medica": joje nušviečiama Lietuvos farmacijos mokslo istorijos dalis, skirta augalinės, gyvūninės ir mineralinės kilmės biologiškai veikliųjų medžiagų gydomosioms savybėms.
Plačiau