Vabzdžių viešbutis

22Vabzdžių namai arba viešbučiai daugelyje šalių yra įrengiami parkuose, botanikos soduose ir privačiose valdose. Jų tikslas – saugoti biologinę įvairovę, kuri greitai nyksta dėl žmogaus veiklos. Visi augalai, gyvūnai, grybai ir mikroorganizmai yra būtini nenutrūkstam gyvybės ratui. Miestų plėtra ir pramonės veikla sutrikdo natūralius vyksmus, todėl mažėja biologinių rūšių.

Vabzdžių viešbučiams naudojamos įvairios gamtinės medžiagos: medžių kaladėlės, seni kelmai, šakos, nendrės, šiaudai, kankorėžiai, lapai, žievė ir pan. Juo įvairesnės šio statinio medžiagos, juo daugiau vabzdžių rūšių galima privilioti jame apsigyventi, nes daugelis vabzdžių gyvena tik tam tikros rūšies medienoje. Geriausiai tinka mediena su žieve, nes kai kurios vabzdžių rūšys vystosi ne medienoje, o po žieve. Keraminių vamzdžių, čerpių bei plytų ertmės ir plyšiai taip pat gali suteikti prieglobstį vabzdžiams. Daug vabzdžių žiemoja būdami suaugėlio stadijos. Gamtoje jie žiemoja sausoje medienoje, po nudžiūvusių medžių žieve, miško paklotėje ar medžių drevėse. Vabzdžių nameliai gali būti vystymuisi tinkama buveinė ir žiemavietė, o naktiniams vabzdžiams – ir slėptuvė dienos metu.

Žmonės yra prisijaukinę tik vieną vabzdį – bitę. Apie kitų apie vabzdžių svarbą ir naudingumą žinoma labai mažai. Vabzdžių viešbutis padeda geriau susipažinti su jų gyvenimu, svarba ir funkcijomis ekosistemose, nes jame tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis.

Kas gyvena įrengtuose vabzdžių viešbučiuose?

Pavieniui gyvenančios bitės, kamanės ir parazitinės vapsvos, drugeliai, patys įvairiausi plėšrūs ir medienoje gyvenantys vabalai, šimtakojai. Kartu su vabzdžiais čia gali gyventi grybai, kerpės, moliuskai, vėžiagyviai, vorai. Čia gali įsikurti pelės, o kartais – ir ežiukai… Medienai pūvant, vieni tą namelį paliks, bet atsikraustys kiti, tad viešbučio „gyventojai“ nuolat keisis, kaip ir tikrame viešbutyje – pagyvena vieni, vėliau įsikuria kiti. Vieni čia maitinasi, kiti slepiasi ar žiemoja, treti dauginasi. Stebėkite šio nedidelio viešbutėlio gyvenimą – tarp jo gyventojų galite atrasti ir niekad nematytą vabzdį, nes tokių Kauno T. Ivanausko muziejaus entomologai pastebėjo senajame Botanikos sodo parke…

Vabzdžiai yra viena iš gausiausių taksonominių grupių Žemėje. Vabzdžiai sudaro net 90 proc. pasaulio gyvūnų rūšių! Šiandien žinomų (aprašytų) vabzdžių rūšių yra daugiau kaip 1 000 000. Entomologų nuomone, tikėtina, kad Žemėje yra per aštuonis milijonus skirtingų vabzdžių rūšių. Palyginkime analogiškus skaičius: žinomų ir tikėtinų žinduolių rūšių yra 5 488 ir ~5 500, grybų – 72 000 žinomų ir 1 500 000 tikėtinų rūšių.

Vabzdžiai prisitaiko prie įvairių buveinių, sėkmingai randa tinkamas gyventi nišas, nes geba vartoti maistui beveik visas maistinės vertės turinčias medžiagas. Todėl jie paplitę įvairiose mūsų planetos aplinkose. Pavyzdžiui, arktinis verpikas Gynaephora groenlandica gyvena atšiauriomis Arkties sąlygomis. Daugiausia vabzdžių rūšių mokslininkai randa šiltuose ir drėgnuose atogrąžų kraštuose. Tik 5 proc. vabzdžių rūšių priskiriami prie kenkėjų. Didžiulė vabzdžių įvairovė, didelė biomasė, funkcijos ir gyvensena, sąveika su augalais ir kitais organizmais lemia esminę jų įtaką aplinkai ir ekosistemoms.

Vabzdžių funkcijos ekosistemose

Vabzdžiai užima svarbią padėtį maisto grandinėse. Jie maitinasi gyvais augalais arba trūnijančiomis jų liekanomis. Plėšriųjų rūšių vabzdžiai minta kitais gyvūnais. Vabzdžiai yra vabzdžiaėdžių stuburinių maisto šaltinis – jais minta daugelis žinduolių, paukščių, žuvų, varliagyvių ir roplių. Tad vabzdžių mažėjimas gali sukelti greitą daugelio kitų rūšių nykimą. Azijoje ir Afrikoje žmonės taip pat valgo vabzdžius (žiogus, raudonojo palmių straubliuko vikšrus, sliekus ir net musių lervas), nes į jų sudėtį įeina daug baltymų.

Vabzdžiai – labai svarbūs augalų dauginimuisi. Jie vieni iš svarbiausių žiedinių augalų apdulkintojų. Vabzdžiai apdulkina net apie 85 proc. pasaulio augalų ir apie 80 proc. žmonių maistui vartojamų augalų rūšių. Jie taip platina augalų sėklas. Ypatingas augalų grožis, jų žiedų forma, spalvos, nektaro skonis ir kvapai skirti ne žmonėms, bet vabzdžiams apdulkintojams privilioti. Bitės nėra vienintelės augalų apdulkintojos. Šį darbą taip pat dirba kamanės, musės, drugeliai, vabalai. Jeigu ne šie darbštuoliai, daugelis žiedinių augalų rūšių būtų greitai išstumtos, vyrautų kitos rūšys, kurių dauginimasis nepriklauso nuo vabzdžių. Jeigu išnyktų vabzdžiai apdulkintojai, išnyktų ir didžioji augmenijos dalis, ir augalėdžiai gyvūnai.

Nuo vabzdžių buvimo priklauso bendrijų struktūra ir sudėtis. Žiediniai augalai gali daugintis tik esant juos apdulkinantiems vabzdžiams. Plėšrūs vabzdžiai, pavyzdžiui, tikrosios dirvablakės ir maldininkai kontroliuoja amarų ir vikšrų kiekį. Tai vadinama „biologine kenkėjų kontrole“, kuri yra ekologiškesnė nei cheminė. Boružės taip pat minta amarais. Tam tikrų vabzdžių kiekį mažina parazitiniai vabzdžiai, pavyzdžiui, parazitinės vapsvos, kurių žinoma 200 000 rūšių. Pavyzdžiui, ichneumonai deda kiaušinėlius į daugelio kenkėjais laikomų drugelių, vabalų ir kitų vapsvų vikšrus ar lėliukes.

Vabzdžiai vėdina, purena ir papildo maisto medžiagomis dirvožemį. Vabzdžiai ardo biologines atliekas, padeda skaidyti senus lapus ir medieną, dvėseną, mėšlą, todėl į dirvožemį greičiau patenka organės ir mineralinės medžiagos. Vabzdžiai padeda plisti ir skaidymo funkciją atliekantiems grybams. Skruzdėlės ir vabalai iškasa dirvožemyje kanalus, kurie pagerina vandens ir maisto medžiagų pasiekiamumą augalams.

 

 Vabzdziu viesbutis